Balandžio 7–13 d.
Šią savaitę skaitykite: Ef 4, 12; 2 Kor 5, 15–20; Jn 4, 35–41; 1 Tes 1, 5–8; Apd 14, 27.
Įsimintina eilutė: „O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į Savo nuostabią šviesą“ (1 Pt 2, 9).
Pagrindinė mintis: Pernelyg dažnai evangelizacija ir liudijimas laikomi tik pastoriaus pareiga. Šis požiūris yra klaidingas.
Anot Petro, Dievo tauta yra laikoma karališkąja kunigyste. Kadangi kunigams buvo pavesta tarnauti, iš to kyla, kad mes esame pašaukti „kunigystei“, t.y. tarnystei. Tačiau turime suprasti, kad nesame pašaukti tik atlikti tarnystę. Pirmiausia ir svarbiausia, Dievas kviečia mus užmegzti santykius su Juo. Tai padarę, būsime priversti dalytis su kitais tuo, ką Dievas padarė ir daro dėl mūsų. Tai yra asmeninio liudijimo širdis ir siela.
Todėl kiekvienas iš mūsų turi tarnauti ir skelbti bei šlovinti Jį už tai, kad Jis pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą.
Šią savaitę tyrinėsime kiekvieno nario tarnystės sąvoką ir pamatysime, kaip kiekvieno patyrimas prisideda prie bendros bažnyčios tarnystės. Kiekvienas iš mūsų turime atlikti vaidmenį evangelizacijos darbe.
I. Kiekvieno nario tarnystė
Pernelyg dažnai krikščionys verkšlena, neva jie nepakankamai talentingi, kad galėtų daryti tai, kas reikšminga. Velnias tikrai nori, kad mes taip galvotume, tačiau Biblijoje parašyta, kad visiems krikščionims Dievas pavedė tarnystę. Reikia sužinoti, ką Dievas mums pavedė ir Jam padedant nuspręsti, kaip tai panaudoti Jo šlovei.
1. Ištyrinėkite Ef 4, 12 ir 2 Kor 5, 15–20. Kas šiose eilutėse pasakyta apie kiekvieno tikinčiojo tarnystę?
Paulius rašė, kad šventieji yra aprūpinti tarnystei. Kiekvienam, kuris Jėzaus auka buvo sutaikintas su Dievu, buvo pavesta sutaikinimo tarnystė ir jis yra Kristaus atstovas. Atstovas – tai asmuo, atstovaujantis valstybės vadovui. Ši sąvoka pabrėžia asmeninius santykius tarp Kristaus ir visų, kurie buvo sutaikinti, nes jie neša Jo meilės ir malonės žinią į pasaulį.
Žodis tarnystė dažnai yra painiojamas. Šiandien tarnyste laikoma kažkas, ką daro pastorius. Žinoma, atliekantys pastoriaus tarnystę atlieka tam tikras konkrečias pareigas ir turi tam tikrą patirtį, tačiau Šventajame Rašte aiškiai sakoma, kad pastoriaus darbo dalis yra parengti narius asmeninei tarnystei.
Naujasis Testamentas pateikia įrodymų, kad pradžioje tikintieji suprato kiekvieno nario tarnystės sąvoką. Kad ir kur jie eidavo, kad ir kokiose aplinkybėse atsidurdavo, visi skelbė Viešpatį Jėzų (žr. Apd 8, 1–4).
Yra ir kitas būdas, kuriuo Jėzus parodo, kad mes visi turime atlikti konkrečią tarnystę. Jis aiškiai pareiškė, kad atėjo tarnauti (žr. Mt 20, 28; Lk 22, 27). Jis taip pat aiškiai pasakė, kad Jo mokiniai turi tarnauti (žr. Mt 23, 11; 20, 26–27). Jei tai ne tarnystė, tikra tarnystė, tada kas?
Jėzus ne tik liepė tarnauti, Jis leidžia suprasti, kad tarnavimas yra ryšys su Juo. Šiose eilutėse aprašytas tokio asmens gyvenimas, kuris turi bendrauti su kenčiančiu Tarnu Jėzumi Kristumi. Jos taip pat patvirtina, kad esantys Kristuje tęsia Jo tarnystę.
Ar esate pasiruošęs tarnauti kitiems? Ar tai jums natūralu, ar esate linkęs gauti iš kitų, o ne duoti? Kaip galite ugdyti tarnystės požiūrį?
II. Reikia darbininkų
Kartais mes siunčiami ten, kur kiti paruošė dirvą, sėjo ir laistė. Nors gali pasitaikyti reta proga, kai vienas asmuo aria, sėja, laisto ir pjauna, tačiau tai paprastai yra išimtis. Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės vieną dieną pasiduoda mūsų įtakai, kitą – jau ne, todėl turime būti pasirengę tęsti kitų pradėtą evangelizacinį darbą.
2. Perskaitykite Jn 4, 35–41. Laikas, kai jau reikia pjauti derlių, dažnai džiugina, bet ką šios eilutės pasako apie tai, jog turime džiaugtis su tais, kurie prisidėjo?
Paprastai, kai kalbame apie pjūtį, nurodome tam tikrą metų laiką, kai reikia pjauti derlių. Dauguma pasėlių pjaunami tam tikrą sezoną. Tačiau dvasinėje srityje nustatyto laiko nėra. Jėzus tai pabrėžė Jn 4, 35. Žemės ūkio srityje derlius gali pribręsti per keturis mėnesius, bet tie, kurie ruošiasi priimti Jėzų, tai padaryti gali bet kada.
Prie Jokūbo šulinio Jėzus sėjo Evangelijos sėklą samarietės širdyje. Ji, savo ruožtu, sėjo sėklą Sicharo žmonių širdyse. Jie ėjo su Jėzumi greta boluojančių laukų. Kaip mokinius, taip ir mus Viešpats ragina būti pasirengusius pjūčiai.
3. Pavyzdžiui, 2 Pt 3, 9. Kodėl Dievas taip nori, kad darbininkai eitų pjauti derliaus?
Dėl didžios Dievo meilės ir užuojautos žmonijai Jis trokšta, kad darbininkai eitų nuimti derliaus (žr. Mt 9, 36–38). Atsižvelgiant į šiandienes aplinkybes, derlius vis dar atrodo didelis, o darbininkų maža. Mokiniams buvo liepta melstis, kad būtų atsiųsti darbininkai pjūčiai. Kaip šiandieniai mokiniai, turime melsti darbininkų, ir Šventoji Dvasia atvers duris daryti tai, kam esame pašaukti.
Apgalvokite kelias praėjusias dienas. Kiek galimybių turėjote paliudyti savo tikėjimą, t.y. pasėti keletą sėklų, kurios galėtų vieną dieną subrandinti derlių? Keliomis galimybėmis pasinaudojote? Kelias praleidote?
III. Savarankiški, bet kartu
Vietinė bendruomenė nėra tiesiog atskirų žmonių bendruomenė, kartą per savaitę porą valandų susiburianti tame pačiame pastate. Anot Šventojo Rašto, bažnyčia yra grupė žmonių, glaudžiai susijusių kaip žmogaus kūno dalys. Tačiau yra tikimybė, kad žmonės gali susitikti, bet nebūti vienas kūnas bibline prasme. Deja, taip gali būti daugelyje bažnyčios gyvenimo sričių, tačiau dėmesį sutelksime į evangelizaciją ir liudijimą.
4. Pavyzdžiui, Ef 4, 16. Kaip augtų kūnas, ar jis būtų veiksnus, jei netektų alkūnės, riešo, kelio sąnarių? Ir ką Pauliaus apibūdintas panašumas pasako apie tikinčiųjų kūną, kuriems buvo pavesta evangelizuoti?
Apaštalas Paulius sako, kad bažnyčios kūnas auga, kai visi nariai atlieka savo funkciją. Ką tai sako apie bendruomenes, kurios neauga? Reaguojant, pirmiausia galėtume kaltinti tuos, kas, mūsų nuomone, neatlieka savo funkcijos. Tai gali būti tiesa, bet pagalvokite, kaip dažnai bendruomenės atima galimybę prisidėti prie kūno? Jei bažnyčios vadovai nesupranta „visų tikinčiųjų tarnystės“ principo, jie nesieks, kad visi bažnyčios nariai būtų įsitraukę ir tarnautų.
5. Perskaitykite 1 Tes 1, 5–8. Ką tesalonikiečiai darė su Evangelija, kurią jie gavo iš Pauliaus?
Tesalonikos bendruomenė yra pavyzdys, kaip gavus Evangeliją ji buvo perduodama. Tai vis dar yra Dievo valia, kad Jo Bažnyčia veiktų tokiu būdu.
Palaimų, kai kiekvienas narys atlieka savo darbą ir įgyvendina suplanuotą bažnyčios evangelizacinę strategiją, yra daug. Daugiausia dėmesio skirsime skatinimui ir atskaitomybei. Dirbant išvien galima rimtai apsvarstyti šias sritis. Dėl bendruomeniško skatinimo stokos daug tarnysčių žlugo. Nors nariai gali turėti ypatingų talentų ir dovanų, siekti bendrų tikslų yra geriausia. Taip pat, bendruomeniška veikla skatina atskaitomybę, ne blogąja prasme, bet peržiūros ir įvertinimo prasme.
Kokiais būdais galėtumėte glaudžiai bendradarbiauti su bažnyčios nariais, stengiantis užmegzti ryšį su aplinkiniais? Kodėl taip lengva tapti pernelyg patenkintais, apsnūsti ir dėmesį nukreipti į save?
IV. Bendradarbiavimas su Dievu
Praeitoje pamokos dalyje pažymėjome, kad evangelizuojant svarbu bendradarbiauti su bažnyčios nariais. Taip pat turime suprasti, kad siekiame įgyvendinti dieviškąjį tikslą. Taigi, apmąstydami, kaip liudyti ir evangelizuoti, bažnyčios nariai turi jausti, kad jie bendradarbiauja su Dievu, kuris skatina, nukreipia, įgalina ir augina.
6. Perskaitykite Apd 2, 47 ir 1 Kor 3, 5–9. Koks yra Dievo įtakos padarinys, bažnyčiai skelbiant Evangeliją?
7. Perskaitykite 2 Pt 3, 9 ir Tit 2, 11. Kas skatina ir įgalina tikinčiuosius bendradarbiauti su Dievu?
Šventajame Rašte gausu Dievo meilės įrodymų Jo kūrinijos vainikui – žmonėms. Tai nestebina, kad Jis ėmėsi iniciatyvos išganyti žmoniją. Tiesą sakant, kryžiaus pakaktų įrodyti Dievo meilę, kiek Jis nori, kad mes būtume Jo amžinoje karalystėje. Viešpats iš tikrųjų ištiesė ranką ir palaimino mus Savo malone, ir ši nuostabi malonė, kaip paaiškėjo per kryžių, sukelia mumyse norą dalytis tuo, ką gavome dovanai (žr. Mt 10, 8).
Nors kartais mokiniai stengėsi dirbti atskirai (žr. Mt 17, 14–21), dažniausia dangus ir žmonės bendradarbiavo.
Jėzus pašaukė pirmuosius mokinius ir pažadėjo padaryti juos žmonių žvejais. Jis mokė ir paruošė juos, ir per jų tarnystę daugelis įtikėjo. Tačiau buvo ir kitas dalykas, kurio prireikė Jėzui užžengus į dangų – tai Šventosios Dvasios, įgalinusios ankstyvąją Bažnyčią liudyti ir evangelizuoti.
Tie, kurie šiandien įsitraukia į evangelizaciją, vis dar bendradarbiauja su Dievu, nešdami išganymo žinią kitiems. Turime melstis, kad Šventoji Dvasia mokytų mus, kaip pristatyti Dievo meilę, ir parodytų būdus, kaip pasiekti širdis tų, kuriems reikia Išgelbėtojo. Turime suprasti, kad be Viešpaties nieko negalime padaryti ir kad tik tikėjimu, paklusnumu, nuolankumu, noru mirti sau ir troškimu tarnauti kitiems galime būti efektyviausiais liudytojais Dievo rankose. Savasis „aš“ turi būti padėtas į šalį, kad Viešpats panaudotų mus kiek įmanoma efektyviau.
V. Ataskaitos bažnyčiai
Šią savaitę pabrėžėme kai kurias svarbias tikinčiojo atliekamo darbo detales. Dabar galima pakalbėti apie „ataskaitas“ (išsamiau tai apžvelgsime 12 savaitę). Liudijimo ir evangelizacijos ataskaitos bažnyčiai padeda skatinti ir laimina. Pateikiantys ataskaitas gali susilaukti bažnyčios narių paskatinimo, o klausantys ataskaitų ir sužinoję, ką Dievas įvykdo per Savo tautą, jaučia palaiminimą.
8. Perskaitykite Apd 14, 27 ir 15, 4. Jūsų nuomone, kodėl Bažnyčiai buvo pateikiami pranešimai?
Eilučių kontekstas parodo, kad pranešimai buvo pateikiami po ilgalaikės evangelizacijos. Tai reiškia, kad Bažnyčią domino Evangelijos skelbimas.
Visa Apaštalų darbų knyga yra ankstyvosios Bažnyčios pastangų ataskaita, kurioje gausu pamokų šiuolaikinei bažnyčiai. Tai pabrėžia ataskaitų svarbą. Tik pagalvokite, kokia būtų Apaštalų darbų knygą, jei evangelizacinė veikla joje nebūtų užrašyta.
9. Perskaitykite Mk 6, 30. Jūsų nuomone, kodėl mokiniai papasakojo Jėzui tai, ką jie nuveikė?
Tiesa, kad asmeninis liudijimas ir evangelizacija vyksta spontaniškai. Taip pat tiesa, kad bažnyčia bendrai turi būti suplanavusi tikslingą evangelizaciją. Bendra bažnyčios strategija padeda išlaikyti dėmesį ir pažangą. Ji taip pat suteikia nuolatines galimybes įvertinti ir pranešti. Ataskaitos tai ne tik pasiekimų įvardijimas. Jos padeda bažnyčiai ir tiems, kurie liudija, suprasti, kad jie bendradarbiauja su Viešpačiu.
Kai kurie žmonės delsia ruošti ataskaitas, nes nerimauja, kad tai savotiškas gyrimasis pasiekimais. Tačiau mūsų ataskaitos pašlovina Dievą ir sustiprina Jo bažnyčios tikėjimą. Ankstyvieji krikščionys šlovino Dievą, išgirdę apaštalo Pauliaus misijų ataskaitas (žr. Apd 21, 19–20).
Jei bažnyčiai praneštumėte apie paskutiniąsias savo evangelizacines pastangas, ką norėtumėte pasakyti? Ką jūsų atsakymas pasako apie jus ir apie tai, ką, galbūt, reiktų pakeisti?
Toliau tyrinėkite: Tarnystės pasirinkimas.
Praėjusią savaitę buvome raginami apsvarstyti galimybes liudyti ir evangelizuoti bei užsiimti tam tikra veikla, kuri patinka arba kurioje galėtumėte dalyvauti, jei mūsų paprašytų. Iššūkis jums šią savaitę – nuspręsti dėl evangelizacinės veiklos ir įsitraukti į ją. Štai į kokias pagrindines sritis bus atkreipiamas dėmesys šią savaitę.
Peržiūrėkite evangelizacinės veiklos, į kurią galėtumėte įsitraukti, sąrašą. Sutrumpinkite sąrašą iki dviejų ar trijų evangelizacinių tarnysčių, atsižvelgiant į savo talentus ir į tai, kokioje srityje, jūsų manymu, Dievas pašaukė jus tarnauti.
Dar kartą sutrumpinkite sąrašą, atsižvelgdami į tai, kiek laiko kiekvieną savaitę galėsite nuolat skirti tarnystei. Taip pat atsižvelkite į tai, kad jums teks įsipareigoti dvylikai mėnesių, t.y. viską suplanuoti, įgyvendinti ir įvertinti.
Pasirinkite tarnystę ir papasakokite savo pastoriui arba asmeninės tarnystės vadovui apie norą užsiimti pageidaujama veikla. Paprašykite susitikti su jais, kad galėtumėte pristatyti savo mintis ir troškimus. Paklausinėkite apie evangelizacinius planus ir pagalvokite, ar galėtumėte prisijungti įgyvendinant jau parengtus sumanymus (jei tokių yra).
Nuolankiai paprašykite pastoriaus ir asmeninės tarnystės vadovo pasidalyti savo mintimis apie jūsų tinkamumą. Jie nori, kad jums sektųsi tarnauti, todėl jų patarimai bus neįkainojami.
Klausimai aptarimui:
1. Kaip ši ištrauka yra susijusi su Biblijos tiesa – visų tikinčiųjų kunigyste? Kaip ji pabrėžia tai, kad visi nariai turi bendradarbiauti? „Dievo darbas šioje žemėje nebus baigtas, jei mūsų bažnyčios nariai, vyrai ir moterys, nesusivienys bendroms pastangoms su tarnautojais ir bažnyčios vadovais.“ (E. Vait, „Gospel Workers“, 352 p.)
2. Klasėje aptarkite, kokią strategiją jūsų bendruomenė gali priimti, kad padėtų nariams suprasti, jog jie yra svarbūs liudijimui ir evangelizacijai. Ką galite padaryti, kad kuo daugiau narių dalyvautų?