Vienuolikta tema
Kovo 5–11 d.
LAISVĖ NUO ŽALINGŲ ĮPROČIŲ
Šią savaitę skaitykite: Pat 23, 29–35; 1 Kor 7, 2–5; Mt 25, 15–30; Mk 10, 17–27; 1 Pt 3, 3–4.
Įsimintina eilutė: „Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi“ (Jn 8, 36).
Pastaraisiais metais daug žmonių išsilaisvino nuo politinės tironijos ir vergovės. Tačiau yra ir kitokia vergovė, kuri gali būti tokia pat žalinga ar net blogesnė negu politinė vergovė, – tai polinkis. Alkoholis, tabakas ir kitos medžiagos pavergė milijonus. Be jų klesti ir galingi necheminiai polinkiai, kaip antai: seksas, pornografija, lošimas iš pinigų (ar pavojingos investicijos), pinigų/turto kaupimas.
Visi polinkiai sukelia priklausomybę (asmuo jaučiasi labai nepatogiai, nevartodamas tam tikros medžiagos arba neįsisąmoninęs atlikto veiksmo) ir tam tikrą pripratimą (norint pasiekti tą patį rezultatą kaskart reikia didesnio kiekio ar didesnių pastangų). Todėl polinkį išugdžiusiems žmonėms tampa nepaprastai sudėtinga jo atsikratyti. Dėl šios priežasties, patekusiems į spąstus reikia šeimos, bažnyčios ir draugų palaikymo. Taip pat gali prireikti profesionalios pagalbos ir, svarbiausia, veikiančios Dievo galios, suteikiančios laisvę, kaip pažadėta Viešpatyje.
I. ALKOHOLINIAI GĖRIMAI
Vynas, alus ir kiti alkoholiniai gėrimai yra siejami su įsimintinais įvykiais, laimingomis progomis, šventėmis ir svarbiais verslo sandoriais. Alkoholinių gėrimų veidas yra tariamai švarus ir gražus. Jie ne tiktai tapo socialiai priimtini, bet taip pat ir „būtini“ tam tikromis aplinkybėmis. Deja, bet yra kita alkoholio pusė, kurios prekiaujantys alkoholiu nenori viešinti.
1. Perskaitykite Pat 23, 29–35. Ką šios eilutės sako apie žalingus alkoholio padarinius? Kokius siaubingus alkoholio vartojimo padarinius matėte asmeniškai?
Švytinčio, bet kertančio kaip gyvatė ir geliančio kaip angis vyno apibūdinimas yra galingas. Alkoholis žmogaus kūnui yra ne maistas, bet nuodinga medžiaga. Patekęs į skrandį, jis nugabenamas į smegenis, plaučius, inkstus ir širdį vos po kelių minučių. Kepenys būna ypač apkraunamos, kad apdorotų ir suskaidytų alkoholį. Kai alkoholis būna kūne chroniškai ilgai, jis pakenkia organams ir asmuo suserga.
Deja, bet alkoholio padariniai nugali gėrėją. Alkoholio vartojimas daug kainuoja. Pusė visų autoįvykių ir nelaimingų atsitikimų darbo vietoje yra susiję su alkoholiu. Daug nusikaltimų yra padaroma išgėrus. Viešos ir privačios sveikatos apsaugai skirtos lėšos yra eikvojamos gydant blogybes, kurias sukėlė alkoholio vartojimas. Išgeriančiojo sutuoktinis ar vaikai dažnai būna žodinio ir fizinio smurto aukos.
Alkoholis, kaip bet kokia kita tiesiogiai centrinę nervų sistemą veikianti medžiaga, veikia gebėjimą priimti teisingus moralinius sprendimus, todėl tikėtina, kad išgėrę žmonės klimps giliau į nuodėmę.
Kenčiantys nuo bet kokio polinkio turi suprasti savo problemą ir reikmę sulaukti pagalbos, t.y. Dievo malonės, šeimos ar rūpestingos tikinčiųjų bendruomenės palaikymo ir kompetentingų profesionalų gydymo (jei įmanoma).
Kaip septintosios dienos adventistai, mes laikomės labai griežtų nuostatų ryšium su alkoholiu. Neteisdami ir nesmerkdami tų, kurie kovoja su polinkiu, kaip mes galime padėti kenčiantiems nuo šios problemos, kuri Dievo akyse galbūt nėra tokia bloga, kaip kitos problemos, kurios laikomos socialiai priimtinomis?
II. POLINKIS SEKSUI
2. Kas Biblijoje parašyta apie seksą kaip malonumo ir stiprinančią santuokos santykius priemonę? Pat 5, 18–19; 1 Kor 7, 2–5.
Seksas yra viena iš daugelio malonių dovanų, kurias Dievas suteikė vyrui ir moteriai. Dievas sumanė seksą ne tiktai daugintis, bet ir patirti džiaugsmą, artumą ir vienybę – bet tiktai santuokoje tarp vieno vyro ir vienos moters (Pr 1, 27–28; 1 Kor 7, 2). Kai nukrypstama nuo šios Dievo pašventintos struktūros ir tikslo, ši dovana tampa nuodėme, dažnai atnešančia siaubingas pasekmes (žr. 1 Kor 6, 18–19). Dievas vienas žino, kiek kančių atnešė seksualinis amoralumas žmogiškai šeimai.
Seksas yra labai stipri, bet dažnai ne pagal paskirtį išnaudojama varomoji jėga. Jis gali lengvai tapti patrauklia manija, kurią labai sudėtinga valdyti. Blogiau tai, kad kuo didesnius seksualinius malonumus asmuo leidžia sau, tuo daugiau pastangų reikia norint pasiekti tokį patį pasitenkinimą kaip anksčiau.
Prostitucija ir svetimavimas yra tradiciškai susiję su seksualiniu amoralumu ir polinkiu seksui (žr. Pat 5, 3–14; 9, 13–18 ). Be to, yra ir kitų šiandien prieinamų polinkio seksui formų, pavyzdžiui, pornografija ir elektroninis seksas. Internetinė pornografija sukūrė sukrečiančią problemą todėl, kad pakanka spragtelėti pele ir namuose ar darbovietėje stebėti begėdiškus ir šlykščius poelgius. Dėl tokių pomėgių asmuo lengvai išugdo polinkį, įsivyrauja prievarta, kenkiama santuokos ir šeimos ryšiams. Neįmanoma pamatuoti svetimavimo žalos.
Lengva įsivelti į seksualinį amoralumą, o tie, kas nepateko į šiuos spąstus, teisingai darys laikydamiesi kuo atokiau nuo seksualinio amoralumo. Svarbu, kad priešintumės seksualinėms pagundoms už šventų santuokos saitų. Visi turime elgtis taip, kaip elgėsi Juozapas (žr. Pr 39, 7–12).
Dievas yra pasiruošęs dovanoti visą kaltę ir išlaisvinti įviliotą į polinkio seksui spąstus. Paklusti Jam – svarbu (Jok 4, 7). Tačiau polinkio mechanizmas yra toks painus, kad gali prireikti profesionalios pagalbos. Palaikymo grupės, kuriose Dievas yra laikomas galutiniu pagalbos šaltiniu ir kuriose naudojami konkretūs įgūdžiai spręsti problemą, gali būti labai naudingos, jei jos prieinamos.
Kaip galite padėti žmogui, kuris, nors kaltas dėl šios nuodėmės, ieško Dievo malonės ir išgydymo? Įsivaizduokite, kad jūs kovojate su ta pačia problema. Ar galite žinoti, kad viltis neprarasta, kol asmeniškai nepraradote vilties? Jėzus atleidžia ir gydo.
III. LOŠIMAS
Nors Biblijoje nėra įsakymo, kuris tiesiogiai draudžia lošti, sunku įsivaizduoti Jėzų ar Paulių dirbančius prie kortų stalų Las Vegase, ar ne?
Tuo pačiu metu Paulius tikrai įspėja dėl meilės pinigams, apibūdindamas ją kaip visų blogybių šaknį ir priežastį, dėl kurios žmonės „nuklydo nuo tikėjimo“ (1 Tim 6, 10). Kai kuriems, trokštantiems turtų, lošimas tampa spąstais, kuriuos šėtonas naudoja, norėdamas pražudyti juos.
3. Perskaitykite Mt 25, 15–30. Kaip galima pritaikyti šį mokymą lošimo problemai, ypač, kai didžioji dauguma lošėjų pralaimi?
Lošimas – nevykėliams. Ši verslo šaka klesti todėl, kad daug daugiau pinigų yra pralošiama negu laimima. Pavyzdžiui, kokia yra tikimybė laimėti loteriją? Stulbinančiai maža. Didesnė tikimybė, kad į jus trenks žaibas.
Vien logikos turi pakakti, kad neeikvotume nei pinigų, nei laiko lošdami (galų gale lošimo verslas gali išlikti tiktai tuomet, kai žmonės pralaimi daugiau negu laimi). Vis dėlto žmonės lošia, pirmiausia tik malonumui, bet vėliau kai kurie išugdo neįveikiamą polinkį.
Kodėl? Atrodo, kad to priežastis – savigarba. Daugelį ypatingai tenkina laimėjimo iliuzija. Tačiau nelaimėję, jie vis labiau viliasi laimėti kitą kartą. Todėl jie lošia vėl ir vėl. Išleidę visus pinigus, jie skolinasi, meluoja ir gali pradėti vogti, kad gautų kitą šio necheminio „narkotiko dozę“.
Galime manyti, kad linkusių lošti žmonių mūsų bažnyčioje nėra, bet E. Vait rašė apie šį polinkį savo laikmečiu, nes lošimas buvo problema net tuomet. Nėra priežasčių manyti, kad šiandien (kai lošiama visur) tikinčiųjų ši problema neveikia, juolab, kad interneto pagalba galime pasiekti kazino net neišėję iš namų.
Išsižadėti polinkio lošti reikia didelių pastangų. Pirmiausia reikia pripažinti, kad susidūrėte su rimta problema. Tada turite nedelsiant mesti lošę ir susirasti padedančią išvengti polinkio lošti palaikymo grupę (jei įmanoma). Būkite budrūs ir venkite bet kokio postūmio lošti. Taip pat būtina ugdyti savigarbą, kad išvengtumėte atkryčio. Svarbiausia nuolat bendrauti su Dievu, meldžiant Jo gydančių pažadų išsipildymo.
Ką jūs pasakytumėte ir padarytumėte, jei kažkas, ką jūs pažįstate, pasakytų jums: „Aš negaliu nustoti lošęs“? Kokius Biblijos pažadus galėtumėte parodyti jiems? Perskaitykite 1 Kor 10, 13 ir 1 Pt 4, 1–2.
IV. MEILĖ PINIGAMS
„Dviejų dalykų iš Tavęs prašau, neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį: atitolink nuo manęs vylių bei melą, ir neduok man nei skurdo, nei turtų, tik suteik kasdienės duonos, kad, būdamas sotus, neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: „Kas tas Viešpats?“ arba, būdamas skurde, vogčiau ir paniekinčiau savo Dievo vardą“ (Pat 30, 7–9).
Biblijoje nėra užrašyta rekomenduotina pinigų suma, bet yra užrašytas įspėjimas dėl klaidingo požiūrio į pinigus ir nuosavybę, pavyzdžiui, godumas. Klaidingas požiūris gali virsti apsėdimu, intriga ir polinkiu pelnui (net sąžiningai uždirbant) ar nuosavybės kaupimui. Šie dalykai gali atimti daug laiko ir jėgų bei tapti stabmeldyste.
Informacinės technologijos padarė kasdienybę lengvesne, bet tuo pačiu metu pavojingesne tiems, kas lengvai pasiduoda žalingiems įpročiams. Pavyzdžiui, investuotojai dabar gali nedelsdami atlikti pinigines operacijas internete. Dėl to galima lengvai leisti ilgas valandas prieš monitorių, stengiantis pasipelnyti. Išmintingai ir rūpestingai investuoti pinigus ir tinkamai prievaizdauti nėra tas pat.
4. Perskaitykite Mk 10, 17–27. Taip pat 1 Tim 6, 10 ir Lk 12, 15. Kokį įspėjimą turime įžvelgti šiuose tekstuose?
Žodžiai „apniuko ir nusiminęs pasitraukė“ (Mk 10, 22) sako mums, kad jo meilė turtui buvo didesnė negu meilė Mokytojui. Pinigų ar medžiaginės nuosavybės kaupimas nėra nei gėris, nei blogis. Viskas priklauso nuo to, kur yra širdis (Mt 6, 21). Pinigų ar nuosavybės kaupimas tampa pavojumi, kai jie pastoja kelią pirminiam tikslui – dangaus karalystės ir Jo teisumo ieškojimui (33 eilutė).
Laivas Čiananga (Chanunga) pakeliui iš Liverpulio į Ameriką susidūrė su mažu laivu iš Hamburgo. Perpildytas daugiau kaip dviem šimtais keleivių, laivas paskendo per pusę valandos po susidūrimo. Nuleidus valtis pavyko išgelbėti tiktai trisdešimt keturis keleivius. Kodėl tiek mažai? Pasičiupę aukso ir sidabro beveik visi prisirišo laimikį prie diržų, nenorėdami jo paleisti. Atsisakę netekti pinigų, jie neteko gyvybės (ir pinigų).
Kas nemėgsta pinigų? Štai klausimas, kurį turite užduoti sau: „Ar aš valdau save, ar mane valdo pinigų troškimas?“
V. ASMENINIS ĮVAIZDIS
5. Perskaitykite 1 Pt 3, 3–4. Kuo skiriasi tai, ko moko Petras ir ko moko visuomenė?
Visuomenė perdėtai vertina asmeninį įvaizdį. Ši silpnybė lydėjo žmones visada. Šiandien grožis ir asmeninė priežiūra pasiekė triuškinantį santykį. Pasaulinė kosmetikos pramonė prilygsta daugiau nei pusei viso pasaulio mažmeninės maisto prekių rinkos. Be kita ko daug žmonių neskaičiuoja lėšų kultūrizmui, plastinėms veido operacijoms, plaukų persodinimams, plastinei chirurgijai, ypatingai mitybai ir t.t., kad patobulintų išvaizdą.
Šis stiprus noras tapti gražesniais taip pat kelia pavojų išugdyti nenugalimą įprotį. Vieni išugdo polinkį nuolat mankštintis, kiti – kaskart valgyti šiek tiek mažiau, kol iškyla grėsmė gyvybei. Dar kitus gali apsėsti plaukų ar odos grožis, kai perkamos pažangios, brangios ir niekada nesibaigiančios procedūros.
6. Kaip suprantate Mt 6, 19–21 asmeninio įvaizdžio kontekste? Kaip galime pritaikyti tuos pačius principus?
Nėra blogai būti tinkamai sudėtiems fiziškai, švariems ir malonios išvaizdos. Tačiau nuolatinis dėmesys tokiems dalykams gali taip pavergti mūsų širdis, kad tapsime stabmeldžiais. Jėzus mokė apie būtinybę krauti lobį danguje, o ne laikinoje žemėje, kuris gali išblaškyti mus, kad nebeieškosime Dievo karalystės. Ryšium su išvaizda galime būti tikri dėl vieno: anksčiau ar vėliau laikas ir sunkio jėga padarys savo.
Kaip medžiaginiai ištekliai, mūsų kūnas yra patikėtas mums lobis, tačiau rimtai rizikuojame padaryti jį stabu, kai mūsų ištikimybė jam tampa besaikė. Ne visada lengva žinoti, kada peržengėme ribą, todėl visiems būtina būti atsargiems šiuo atžvilgiu.
Ko mokome mūsų jaunimą šioje srityje? Ką mes pabrėžiame? Kokiais subtiliais būdais galėtume rodyti netinkamą pavyzdį? Paruoškite atsakymus pristatyti klasėje.
Toliau studijuokite: „Žodžiai ir elgesys liudija aiškiai, kas yra širdyje. Jei tuštybė ir pasididžiavimas, savimeilė ir meilė rūbams pripildė širdį, asmuo kalbės apie madą, drabužius ir išvaizdą, bet ne apie Kristų ar dangaus karalystę. Jei širdyje apsigyvens pavydas, žodžiai ir elgesys jį atskleis. Lyginantys save su aplinkiniais, daro tą patį, ką kiti, ir nesiekia aukštesnių įgūdžių, teisindamiesi tuo, kad žmonės klysta, minta išaižomis ir liks dvasiniai neužaugos, kol tenkins šėtoną, pataikaudami asmeniniams nepašventintiems jausmams. Kai kurie gyvena tuo, ką jie valgys, gers ir kuo bus apsirengę. Tokios mintys kyla dėl jausmų pertekliaus, tarsi laikini dalykai būtų svarbiausia gyvenime, aukščiausias siekis. Tokie žmonės užmiršta Kristaus žodžius: ‚Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta‘.“ (E. Vait, Liudijimai Bažnyčiai, 1 t., 500 p.)
Aptarkite:
1. Klasėje aptarkite atsakymus į paskutinį penktos dalies klausimą.
2. Kodėl svarbu nebūti paviršutinišku tų žmonių atžvilgiu, kurie kovoja su polinkiu?
3. Tam tikri polinkiai yra laikomi socialiai priimtinesni, kas gali dar labiau klaidinti. Galų gale, kiek žmonių gydosi dėl polinkio turtui ar valdžiai? Kaip galime neleisti visuomeninėms vertybėms veikti mūsų požiūrį į šiuos dalykus?
4. Koks bebūtų stiprus polinkis jūsų ar pažįstamo asmens gyvenime, ar yra kažkas, iš ko Viešpats negali išvaduoti mūsų? Tai yra, kodėl neturime pasiduoti polinkiui, tarsi būtų neįmanoma nuo jo išsilaisvinti? Kaip galime leisti Kristui veikti mūsų gyvenime, kad galėtume pasiekti pergalę? Žr. Lk 9, 23.
5. Kokias programas rengia jūsų vietinė tikinčiųjų bendruomenė, kurios gali padėti kovojantiems su polinkiu? Ką jūsų tikinčiųjų bendruomenė gali padaryti, kad padėtų tiems, kam reikia pagalbos? Kaip tokios programos gali būti galingu evangelizaciniu įrankiu?
6. Perskaitykite 1 Pt 4, 1–2. Ką Viešpats nori pasakyti čia ryšium su pergale prieš nuodėmingą polinkį?