Liepos 6–12 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apd 1, 4. 8. 14; Mk 1, 35; Lk 5, 16; Mt 18, 19–20; 2 Kor 10, 3–5; Ps 50, 23.
Įsimintina eilutė: „Tad jei jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie Jį prašo“ (Mt 7, 11).
Dievas galingai veikia, kai Jo tauta meldžiasi. Alfredas Lordas Tennyson buvo teisus, sakydamas: „Malda atliekama daugiau, nei šio pasaulio svajonėmis“. Per didžiuosius atgimimus visame Šventajame Rašte buvo daug meldžiamasi. Senajame Testamente užrašytas patriarchų ir pranašų tarpininkavimas, kai jie siekė atgimimo. Mozė, Dovydas ir Danielius prašė Dievo galios. Apaštalų darbų knygoje atskleista, kaip Naujojo Testamento tikintieji ant kelių „šturmavo“ dangų, tikėdamiesi Šventosios Dvasios išliejimo.
Jėzaus maldos rodo nuolatinę priklausomybę nuo Jo dangiškojo Tėvo. Evangelijos leidžia pamatyti Jo dvasinės galios šaltinį. Ant kelių meldžiantis Tėvui, Išgelbėtojas gaudavo didžiausią galią.
„Atgimimo galima tikėtis tik kaip atsakymo į maldą“ (E. Vait, „Selected Messages“, knyga 1, 121 p.). Šią savaitę tyrinėsime, kokį vaidmenį atliko malda kai kuriuose iš didžiausių prabudimų Biblijoje.
I. MALDA IR ATGIMIMAS APAŠTALŲ DARBŲ KNYGOJE
Tikintieji Apaštalų darbų knygoje buvo kupini galios iš aukštybių. Šventoji Dvasia buvo išlieta matomu būdu. Širdys buvo paliestos, gyvenimai pakeisti. Evangelija prasiskverbė į pačias sudėtingiausias vietoves, ir tūkstančiai atsivertė. Apd 2, 41 parašyta, kad prie Bažnyčios prisidėjo apie tris tūkstančius. Apd 4, 4 paminėta, kad tikinčiųjų padaugėjo iki penkių tūkstančių. Net didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui (Apd 6, 7). Toks neįtikėtinas augimas tęsėsi ir Apd 9, kuriame pasakyta, kad Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje vis augo (Apd 9, 31). Apd 10–12 Evangelija peržengė kultūrines ir geografines ribas. Romos šimtininkas ir Etiopijos karalienės iždininkas buvo pakrikštyti. Apd 1 parašyta, kad aukštutiniame kambaryje buvo susirinkę apie 120 tikinčiųjų (Apd 1, 13. 15). Anot kai kurių vertinimų, pirmojo amžiaus pabaigoje Romos imperijoje buvo bent vienas milijonas krikščionių. Tai neįtikėtinas augimas.
Kokia buvo to paslaptis?
1. Perskaitykite pateiktas ištraukas. Kokia buvo pagrindinė priežastis, lėmusi Naujojo Testamento Bažnyčios augimą? Apd 1, 4. 8. 14; 2, 42; 4, 31. 33; 6, 3–4.
Pastorius R. A. Torrey buvo įtakingas 19 šimtmečio pabaigos ir 20 šimtmečio pradžios dvasinio atgimimo pamokslininkas. Jis rengė dvasinio atgimimo susitikimus Didžiojoje Britanijoje nuo 1903 iki 1905, ir visoje Šiaurės Amerikoje 1906 ir 1907 metais. Apverkdamas krikščionių užimtumą, jis pareiškė: „Mes esame pernelyg užsiėmę, kad melstumės, todėl esame pernelyg užimti, kad turėtume galios. Veiklos daug, bet pasiekimų mažai; daug tarnysčių, bet nedaug atsivertimų, per didelis aparatas, bet mažai rezultatų“.
Ar esate pernelyg užsiėmęs, kad galėtumėte melstis? Kas su tuo nesusidūrė? Kaip jūs galite sulėtinti tempą, kad liktų laiko maldai? Pagalvokite apie visus pasiteisinimus ir priežastis, kad galėtume užsiimti kitais dalykais. Galiausiai, ką prarandate neskirdami laiko maldai?
II. JĖZUS MALDĖSI
2. Palyginkite pateiktus tekstus: Mk 1, 35; Lk 5, 16; 9, 18. Kokius tris konkrečius dalykus šios ištraukos atskleidžia apie Jėzaus įprotį melstis?
„Kristus nuolat gaudavo iš Tėvo, kad galėtų bendrauti su mumis. Jis mokė: `O žodis, kurį girdite, ne Mano, bet Tėvo, kuris yra Mane siuntęs`. `Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir Savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį`. Ne dėl Savęs, bet dėl kitų Jis ir gyveno, ir mąstė, ir meldėsi. Valandų valandas praleidęs su Dievu, Jėzus ateidavo suteikti dangaus šviesą žmonėms. Kasdien Jis buvo krikštijamas Šventosios Dvasios. Ankstyvomis naujos dienos valandomis Viešpats pažadindavo Jį iš miego, ir Jo siela bei lūpos buvo patepamos malone, kad Jis galėtų duoti kitiems“ (E. Vait The Review and Herald, rugpjūčio 11, 1910).
3. Patyrinėkite pateiktas ištraukas. Suraskite, ko Jėzus meldėsi. Kaip Jėzaus maldos atskleidžia tai, kas Jam labiausiai rūpėjo? Koks yra kiekvienos Jėzaus maldos skiriamasis požymis?
Jn 17, 20–24; Lk 22, 31–32; Mt 26, 36–44
Malda buvo gyvybiškai svarbi Jėzui. Tai buvo Jo gyvybės ryšys su Tėvu. Kasdien Gelbėtojas atnaujindavo Savo santykius su Tėvu per maldą. Malda Jėzui suteikė drąsos ir stiprybės atremti priešo gundymus. Pasimeldęs Jis buvo dar labiau pasišventęs vykdyti Tėvo valią. Malda suteikė Jam dvasinio gaivumo ir jėgų. Aprašant vieną iš Jėzaus maldos patyrimų, Lukas pridūrė: „Besimeldžiant Jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti“ (Lk 9, 29). Jėzus patyrė dvasinę atgaivą ir atnaujintą ryšį su Tėvu kiekvieną dieną per maldą.
Skirkite keletą minučių ir apmąstykite tą metą, kai Dievas galingai atsakė į jūsų maldas. Kaip tokio patyrimo prisiminimas ir apmąstymas veikia jūsų maldą?
III. BENDRA MALDA
Nors Jėzus dažnai melsdavosi vienas, būta daug atvejų, kai Jis skatino Savo artimiausius mokinius melstis kartu. Petras, Jokūbas ir Jonas užkopė kartu su Jėzumi į Atsimainymo kalną (Mt 17, 1–2). Jis ragino juos melstis kartu su Juo Getsemanėje (Lk 22, 39–46). Bendros maldos galia yra neįtikėtina.
4. Atidžiai ištyrinėkite Mt 18, 19–20. Apibendrinkite Jėzaus mokymą dėl bendros maldos?
„Pažadas duotas su sąlyga, kad į bendras Dievo tautos maldas bus atsakoma galingiau, nei į asmeninę maldą. Galia prilygs narių vienybei bei meilei Dievui ir vienas kitam“ (E. Vait, The Central Advance, Vasario 25, 1903).
Džonas Banjan (John Bunyan) kartą sakė: „Galite padaryti daugiau, jei meldėtės, bet kol nepasimeldėte, negalite daryti nieko kito, tik melstis“.
Širdingai tarpininkaujant, Šventoji Dvasia galingai veikia stebuklingu būdu per bendrą maldą.
5. Perskaitykite Apd 12, 1–16. Kokios buvo Petro aplinkybės? Koks buvo Bažnyčios požiūris? Ką ši ištrauka pasako apie bendros maldos galią?
Neabejotina, šiuo atveju Petras buvo stebuklingai išgelbėtas. Įtampa buvo tokia, kad Petras net nenutuokė, jog tai tikra, o ne regėjimas. Tik vėliau jis suprato, kas įvyko. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tekste du kartus pasakyta, jog Bažnyčia meldėsi. Atsižvelgiant į sunkias aplinkybes, tai nestebina. Neabejotina, kad mes turime daryti tą patį, ypač kai susiduriame su iššūkiais, kaip bendruomenė, panašiai kaip minėtoje ištraukoje.
IV. MŪSŲ LAISVĖ
Ar kada nors susimąstėte, kodėl malda yra gyvybiškai svarbi? Kodėl turime prašyti Šventosios Dvasios? Ar Jis nori duoti mums Šventąją Dvasią?
Atsakymas į šiuos klausimus slypi tame, kad Dievas gerbia mūsų laisvę rinktis. Jis mus sukūrė gebančius priimti moralinius sprendimus. Dievas daro viską, ką gali dėl mūsų ir per mus prieš mums pasimeldžiant, bet Jį varžo mūsų sprendimai (Ps 78, 41–42).
Maldoje mes laisvai pripažįstame visišką priklausomybę nuo Dievo ir suteikiame Jam laisvę kištis į mūsų gyvenimą. Kuo daugiau meldžiamės, tuo labiau pripažįstame Jo pakankamą veikimą mūsų gyvenime. Meldžiantis, Jo Šventoji Dvasia parengia mūsų širdį labiau priimti Jį. Kuo daugiau meldžiamės, tuo labiau leidžiame Šventajai Dvasiai „nukryžiuoti“ mūsų nuodėmingus norus. Didžiojoje kovoje tarp gėrio ir blogio malda leidžia Dievui veikti galingiau mūsų gyvenime.
6. Patyrinėkite 2 Kor 10, 3–5. Kaip paaiškintumėte šiuos žodžius: mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę? Kokie šie ginklai? Apie kokią kovą Paulius čia rašė, ir kodėl reikėjo tokios simbolikos? Kaip reikia suprasti kovą, į kurią esame įtraukti?
Kaip septintosios dienos adventistai, mes suprantame didžiosios kovos tarp Kristaus ir šėtono tikrovę. Mes žinome, kad kova yra tikra ir kad mes visi joje dalyvaujame. Vieni prieš šėtoną neturėtume jokios vilties. Vienintelė mūsų viltis – tai ryšys su Jėzumi, ir šiuo atveju svarbiausia yra mūsų malda – dvasinis ginklas dvasinėje kovoje, be kurio nė vienas iš mūsų neapsieis. Jei Jėzui reikėjo melstis, juo labiau tai daryti reikia mums.
„Taip pat turime skirti laiko mąstymui ir maldai, kad būtume atgaivinti dvasia. Mes nevertiname maldos galios ir veiksmingumo, kaip pridera. Malda ir tikėjimas atliks tai, ko žemėje negali atlikti jokia galia“ (E. Vait, Ministry of Healing, 509 p.).
Kaip jūs patyrėte savo gyvenime didžiosios kovos tarp Kristaus ir šėtono žiaurią tikrovę? Kaip malda padėjo jums šioje kovoje? Kur būtumėte be maldos?
V. VEIKSMINGA MALDA
Yra daug efektyvių būdų melstis. Kai kurie žmonės atsiklaupia prieš Dievą atsivertę Bibliją. Tada jie perskaito keletą eilučių ir bendrauja su Dievu apie tai, ką perskaitė.
Psalmės ypač įkvepia maldai. Pamėginkite mąstyti apie konkrečią psalmę maldos metu. Įsigilinkite į kiekvieną eilutę. Perskaitykite ją garsiai ir tada pakalbėkite su Dievu apie tai, ką tekstas jums sako.
Kiti įsitikinę, kad prasmingiausia melstis vieniems su Dievu, pavyzdžiui, ramioje gamtos aplinkoje. Treti gieda ir meldžiasi.
7. Ko nurodytos eilutės moko apie efektyvią maldą? Ps 34, 2; 50, 23; 67, 4; 71, 6.
8. Dovydo maldose apstu garbinimo arba šlovinimo. Apmąstant Dievo gerumą ir neprilygstamą meilę, mūsų širdys prisipildo šlovinimo:
a) Perskaitykite Dan 9, 8–13. Kokia tai malda?
b) Ką Paulius pridėjo prie veiksmingos maldos? Ef 5, 20.
c) Ką reiškia prašymai Ef 6, 18 ir Fil 4, 6, ir kodėl tai svarbi maldos dalis?
Nors nenorime pateikti maldos formulę, bendras maldos planas gali būti toks: pradedame garbinimu, šlovinimu ir dėkojimu Dievui už Jo gerumą. Tada išpažįstame savo trūkumus ir padėkojame Dievui už malonę ir atleidimą. Pabaigoje galima išsakyti Jam prašymus, paklūstant ir pasitikint Jo dieviška galia.
Ar jūsų malda yra tokia, kokia ji turėtų arba galėtų būti? Ką reikia daryti kitaip? Kodėl gi neįdėjus daugiau pastangų ir nepraleidus daugiau laiko maldoje? Tai gali pakeisti jūsų gyvenimą.
Tolesniam tyrinėjimui: „Patikėkite Dievui savo norus, savo džiaugsmus, savo išgyvenimus, savo rūpesčius, savo nerimą. Jūs Jo neapsunkinsite. Jūs Jo nenuvarginsite. Tas, kuris gali suskaičiuoti kiekvieną plaukelį ant jūsų galvos, nėra abejingas Savo vaikų norams. `[…] nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo` (Jok 5, 11). Jo mylinti širdis išgyvena jūsų sielvartus. Užtenka tik juos išsakyti. Papasakokite viską, kas jums kelia nerimą. Jokia našta nėra Jam per sunki: juk Jis laiko pasaulius ir valdo Visatą. Jam nėra nė vieno nereikšmingo dalyko, susijusio su mumis. Jis pastebi viską. Nėra mūsų gyvenime puslapio, kurio Jis negalėtų perskaityti. Nėra problemų, kurių Jis negalėtų išspręsti. Nėra džiaugsmo, nėra maldos, nėra nelaimės, galinčios ištikti mažiausią iš Jo vaikų, nėra rūpesčių, drumsčiančių sielos ramybę, kurių mūsų Dangiškasis Tėvas nepastabėtų ir kurie Jam nebūtų įdomūs. `Jis gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas` (Ps 147, 3). Dievo santykiai su kiekvienu žmogumi yra tokie glaudūs ir tvirti, tarsi žemėje daugiau nebūtų nė vieno, kuriuo Jis turėtų rūpintis, nė vieno, už kurį Jis atidavė Savo mylimąjį Sūnų“ (E. Vait Kelias pas Kristų, 2001., 93 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Kodėl reikia melstis, jei Dievas žino viską? Nors galima pateikti daug atsakymų, galbūt svarbiausias yra tai, kad Biblijoje ne kartą parašyta – melskitės. Net jei mes nesuprantame, kaip malda veikia, tie, kurie meldžiasi žino, kad į maldas atsakoma. Galite gerti vaistus, kurie padeda pagyti, net jei nesuprantate, kaip vaistai veikia. Panašiai veikia ir malda. Kokių kitų priežasčių, susijusių su maldos svarba, galite pateikti, ypač atgimimo ir reformos kontekste?
2. Su malda perskaitykite ištrauką iš E. Vait knygos „Kelias pas Kristų“. Pažiūrėkite į ištraukoje randamą padrąsinimą, ypač į paskutinį sakinį, kuriame atskleidžiamas santykis tarp Dievo ir to, kuris meldžiasi. Ką jūs galite daryti, kokį priimti sprendimą, kad jūsų bendravimas su Dievu būtų toks glaudus, kaip aprašyta ištraukoje?
3. Klasėje aptarkite didžiosios kovos tikrovę ir kaip ji pasireiškia mūsų bažnyčioje. Pakalbėkite apie tai, kaip malda gali padėti jums įveikti iššūkius, su kuriais susiduriate.