Kovo 21–27 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pat 31; Job 29, 15; Pat 8; 1 Kor 1, 21; Apr 14, 13.
Įsimintina eilutė: „Nedalyk savo stiprybės moterims, nė savo jėgų karalių naikintojoms. Vynas – ne karaliams, Lemueli! Ne karaliams gerti vyną, ne valdovams mėgti svaigųjį gėrimą“ (Pat 31, 3–4).
Patarlių knyga prasideda tėvo (Pat 1, 1. 8; 4, 1), o baigiasi motinos pamokymais (Pat 31, 1). Gali būti, kad Lemueliu vadinamas Saliamonas; jei taip, tada Lemuelio motina buvo Saliamono motina, ir ji perspėjo savo sūnų dėl dviejų didžiausių karaliui gręsiančių pavojų – vyno ir moterų.
Vynas ir moterys susieti tikslingai. Kad valdytų teisingai, karalius turi būti atsargus įvairiems poveikiams, ir paminėti du veiksniai gali būti labai galingi. Nors tinkama moteris gali būti labai pravarti pagalbininkė, alkoholis – tik bėdos.
Tėvo žodžiai yra susiję su dvasiniu išminties įgijimu. Motinos išvada yra susijusi su išminties pritaikymu gyvenime. Mat dvasiniai principai, kurių mokė tėvas, nieko nereikštų, jei nebūtų pritaikomi atsižvelgiant į motinos patarimus.
I. TOSTAS UŽ GYVENIMĄ?
Daugelyje kultūrų išgertuvės yra susijusios su gyvenimu. Žmonės pakelia taurę ir linki vienas kitam ilgo gyvenimo, nors ironiška tai, kad kiekviena taurė trumpina gyvenimą. Gražūs buteliai, poetiškos ir šmaikščios išgertuvių dainos, sumani reklama ir net kai kurios „mokslinės“ išvados guodžia išgeriančius, neva alkoholis yra naudingas. Įspėjimas apie šią mirtiną apgaulę yra užrašytas ir ankstesniame Patarlių knygos skyriuje (Pat 23, 30–35). Ši tema kartojasi, pamokydama mus, kad išgertuvės gali atnešti dar daugiau žalos.
Perskaitykite Pat 31, 4–5. 8–9. Kartu ko šios eilutės moko, ir kaip šis pamokymas taikytinas kiekvienam Viešpaties sekėjui, o ne tik karaliui?
Panašiai save apibūdino Jobas: „Tapau aklojo akimis ir luošojo kojomis“ (Job 29, 15). Karalius ir tie, kurie išgali tai daryti, turėtų padėti vargšams ir beturčiams, tiems, kurie negali patys už save kalbėti, nes jų balso niekas neklauso.
Žalingą vyno poveikį taip pat galima įvertinti tuo, kad vyno vartojimas gali labai lengvai iškreipti mąstymą. Nors alkoholis yra žalingas paprastiems žmonės, karalių ar kokį nors įtakingą asmenį alkoholis gali „įvelti“ į baisias aplinkybes. Išgeriantis karalius ne tik pamiršta, ką liepia įstatas, nebesuprasdamas, kas yra teisinga, tačiau vėliau priima iškreiptus sprendimus: kaltieji paskelbiami nekaltais, o nekalti – kaltais.
Čia kalbame apie gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio, gera nuo pikto. Vyno gėrimo draudimas yra susijęs su elementaria išmintimi, todėl turi būti taikomas kiekvienam žmogui. Pažymėtina, kad būtent ši priežastis lemia draudimą kunigui vartoti alkoholį: „nes jūs turite daryti skirtumą tarp to, kas šventa, ir to, kas prasta“ (Kun 10, 9–10).
Kas nežino apie žalingus alkoholio vartojimo padarinius? Kaip galite padėti kitiems, ypač jauniems žmonėms, nevartoti to, kas jiems patiems ir aplinkiniams gali tik pakenkti?
II. TOSTAS UŽ MIRTĮ
Perskaitykite Pat 31, 6–7. Kaip suprasti šias eilutes?
Neatidžiai skaitant šias eilutes susidaro įspūdis, kad Lemuelio mama leidžia vartoti vyną ar alkoholį žūstančiajam (eilutė 6) arba kenčiančiajam gyvenimo kartėlį (eilutė 7). Tačiau tai prieštarautų ne tik Lemuelio motinos mokymo kontekstui, juk ji neseniai perspėjo karalių dėl vyno gėrimo, bet ir Patarlių knygos kontekstui apskritai, kuris sistemingai ir kategoriškai draudžia vyno gėrimą.
Be to, vargu ar prasminga siūlyti žūstančiajam tai, kas dar labiau pakenktų jo sveikatai ir gerovei. Alkoholio davimas prislėgtajam prilygtų druskos davimui ištiktajam dehidratacijos. Jeigu, kaip mums žinoma, Dievui rūpi mūsų kūnas ir mūsų sveikata, tuomet neprasminga šiose eilutėse įžvelgti, ypač paisant konteksto, alkoholio vartojimą.
Dar svarbiau, ištyrus, kaip žodis „žūstantis“ vartojamas Patarlių knygoje, paaiškėja, kad šis veiksmažodis visada yra susietas su nedorėliais (Pat 10, 28; 11, 7. 10; 19, 9; 21, 28; 28, 28). Žodžiu „žūstančiajam“ Lemuelio motina nurodė į nedorėlį. O žodžiai – „kuriam gyvenimas apkarto“ nusako prislėgtą žmogų (Pat 31, 6), kuris kaip nedorėlis tampa nejautrus ir pamiršta skurdą (Pat 31, 7).
„Šėtonas subūrė puolusius angelus, kad kaip įmanoma labiau pakenktų žmonijai. Vienas po kito buvo pateikti pasiūlymai, kol galiausiai pats šėtonas sumanė planą. Vynmedžio vaisius, kviečius ir panašius dalykus, kuriuos Dievas davė maistui, piktasis padarys nuodais, pakenkiančiais žmogaus fiziniams, protiniams ir moraliniams sugebėjimams, ir taip pavergs jausmus, kad šėtonui atitektų visiška kontrolė. Paveikti alkoholio žmonės darys įvairiausius nusikaltimus. Per iškreiptus įgeidžius pasaulis suges. Paskatindamas žmones vartoti alkoholį, šėtonas privers juos pulti vis žemiau“ (E. Vait, „Temperance“, 12 p.).
III. SUMANI MOTERIS
„Koks retas radinys – sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!“ (Pat 31, 10)
Ką Patarlių 31, 10 reiškia „sumani žmona“? Keli dalykai parodo, kad autorius galvoje turėjo kažką daugiau nei tik pamaldžią moterį ar tobulą žmoną. Atsižvelgiant į daugybę Patarlių knygos ištraukų (Pat 1, 20–33; 3, 13–20; 4, 5–9; Pat 8), yra pagrindo tikėti, kad „sumani moteris“ simbolizuoja išmintį. Tokia išminties personifikacija yra pagrįsta ne tik dėl moteriškos giminės hebrajų kalbos žodžio „išmintis“ (chokmah), bet ir todėl, kad toks išminties įasmeninimas leido rašiusiajam hebrajiškai pabrėžti įvairiausius konkrečius pamokymus, susijusius su mūsų kasdieniu gyvenimu. Išmintis nenusakyta kaip koks nors nepasiekiamas idealas, bet kaip labai praktiška ir pasiekiama moteris, kuri galėtų tapti mūsų gyvenimo bendrininku.
Šis paskutinis mokymas apie išmintį pateikiamas gražiu akrostichu – kiekviena eilutė prasideda hebrajų abėcėlės raide, kaip Raudų knyga ir daug Psalmių.
Palyginkite Patarlių 8 su eilutėmis, kurios nusako „sumanią moterį“. Kokios „sumanios moters“ savybės mums primena Patarlių knygoje mokomos išminties?
1. Ji yra brangi ir vertinga (Pat 31, 10; 8, 35).
2. Savo verte ji viršija brangakmenius (Pat 31, 10; 8, 10–11. 18–19).
3. Ji parūpina maisto (Pat 31, 14; 8, 19).
4. Ji yra stipri (Pat 31, 17. 25; 8, 14).
5. Ji yra išmintinga (Pat 31, 26; 8, 1).
6. Ji yra giriama (Pat 31, 28; 8, 34).
Nors mes gyvename vadinamojo informacijos amžiaus laikotarpiu, nors mes įgijome daug daugiau žinių nei ankstesnės kartos, mažai kas parodo, kad mūsų karta yra išmintingesnė nei ankstesnės kartos. Martinas Liuteris Kingas sakė tiesą: „Mes nukreipiame raketas, bet nesugebame tinkama linkme nukreipti žmonių“.
Perskaitykite 1 Kor 1, 21. Ką ši eilutė sako jums, ir kaip ši mintis turėtų padėti jums gyventi tikėjimu?
IV. JI DARBUOJASI
Patarlių 31 aprašyta sumani moteris nėra tinginė; ji uoliai dirba ir yra labai aktyvi. Poemoje ši savybė primygtinai pabrėžiama (Pat 31, 27), ir atskiria išmintingą asmenį nuo kvailo (Pat 6, 6; 24, 33–34). Jos veiklos sritis yra išsami ir konkreti. Būti dvasingu nereiškia dykinėjimą, prisidengiant tuo, kad mes esame užsiėmę labai svarbiais tikėjimo klausimais, todėl neturime laiko rūpintis „nereikšmingais“ dalykais. (Žr. Lk 16, 10).
Moteris noriai darbuojasi savo rankomis (Pat 31, 13). Įdomu tai, kad čia neužsiminta, jog labai dvasinga moteris meldžiasi ar mąsto Dievo Įstatymą. Ji nusakyta kaip užimta ir naši moteris, panašiai kaip Morta (Lk 10, 38–40).
Perskaitykite Pat 31, 12. 15. 18. Kodėl moteris yra visada užsiėmusi?
Moteris niekada nesiilsi. Ji dirba „per visas savo gyvenimo dienas“ (plg. 12), net naktį (eilutės 15, 18). Jos veiklumas ir budrumas yra visada našūs. Jos nuolatinio dėmesio priežastis yra jos atsakomybė. Ji turi darbuotis; kitaip viskas subyrės.
Perskaitykite Pat 31, 20. 25. Kokia yra jos sumanymų apimtis?
Čia paliečiama svarbi mūsų darbo ir pastangų pusė – mūsų veikla bus išbandyta laiko. Tik ateitis paliudys mūsų darbų kokybę. Dirbti protingai reiškia dirbti mąstant apie ateitį, o ne tik apie greitą atlygį.
Nors ne visai susijęs su šiame Patarlių skyriuje mokomais dalykais, Apreiškimo knygos principas yra itin svarbus: „Nuo šiol bus palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, – sako Dvasia, – jie turi atilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi“ (Apr 14, 13).
Jei turite ypatingą moterį (žmoną, motiną, kitą šeimos narę, mokytoją, viršininkę ar draugę), ką galite padaryti, siekdami parodyti savo dėkingumą už ją pačią ir viską, ką ji dėl jūsų padarė?
V. JAI RŪPI
Perskaitykite Pat 31, 26–31. Kokios kitos svarbios savybės būdingos šiai moteriai? Kodėl jos svarbios mums visiems, nepriklausomai nuo to, kas mes esame?
Kaip mokėmės visą šį ketvirtį, dėmesys skiriamas mūsų žodžiams, tam, ką mes sakome. Moteris yra žinoma dėl savo išminties ir gerumo. Šie yra susiję. Galų gale, argi negalima teigti, kad gerumas taip pat yra ir išminties forma, ypač suprantant, jog išmintis yra ne mūsų žinios, bet tai, ką mes sakome ir darome?
Taip pat atkreipkite dėmesį į žodžius „malonus pamokymas“. Pastarieji reiškia, kad malonumas yra ne trumpalaikė ar kartkartėmis pasireiškianti jos savybė, bet jos gyvenimo principas. Būtų nuostabu, jei ant mūsų liežuvio visada būtų „malonus pamokymas“.
Perskaitykite Pat 31, 30. Kokia svarbi mintis čia užrašyta, kurią žmonės labai dažnai užmiršta?
Vis dar pernelyg dažnai moterys yra įvertinamos atsižvelgiant į jų išvaizdą; tai labai paviršutiniška. Biblija moko, kad toks nusistatymas yra bevertis ir tuščias. Tikras moters grožis yra jos charakteris ir kaip pastarasis atsiskleidžia jos gyvenime ir darbuose. Grožis visada yra laikinas; charakteris gali išlikti amžinai. „Didžių žmonių vardai yra tarsi raidės smėlyje, bet nepriekaištingas charakteris tvers visą amžinybę“ (E. Vait, „God’s Amazing Grace“, 81 p.).
Kokiose gyvenimo srityse jums būtina patobulinti savo charakterį? Pravartu dėl to melstis, bet kokius konkrečius teigiamus žingsnius jūs galite žengti, kad pamatytumėte augimą?
Tolesniam tyrinėjimui: „Pataikavimas jų instinktyviam potraukiui vynui ir vyno sužadintas jaudulys aptemdė jų protą, ir jie negalėjo atskirti to, kas šventa, ir to, kas prasta. Priešingai aiškiam Dievo nurodymui, jie [Nadabas ir Abihuvas] paniekino Jį atnašaudami nešventintą ugnį. Dievas ištiko juos Savo rūstybe; ugnis išėjo iš Jo Artumo ir juos sunaikino“ (E. Vait, Liudijimai Bažnyčiai, 3 t., 295 p.).
„Tegul vaikai ir jaunuoliai sužino iš Biblijos, kaip Dievas gerbė kasdienį darbą. […] Tepaskaito jie […] apie išmintingąją Patarlių knygoje apibūdintą moterį, kuri ‘pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis’, kuri ‘duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms’, kuri ‘iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną’, ir kurios ‘rankos stiprios’; kuri ‘dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai’, kuri ‘atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį, niekada nevalgo dykaduonio duonos’ (Pat 31, 13. 15–17. 20. 27)“ (E. Vait, Ugdymas, 252 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Kodėl vienintelė derama išeitis – visiška blaivybė? Galų gale, ką gero gali atnešti alkoholio vartojimas? Pagalvokite apie visą alkoholio sukeliamą žalą.
2. Įsigilinkite į tai, kad nors mes šiandien daug daugiau žinome, nebūtinai esame išmintingesni. Kaip žinios be išminties gali būti net pavojingesnės nei žinių ir išminties stoka? Kokių yra naujausių pavyzdžių, parodančių žinių be išminties žalą?
3. Apsvarstykite „sumaniai moteriai“ būdingas savybes. Kaip šiose konkrečiose aplinkybėse atskleisti principai gali būti taikomi tikintiesiems, nepriklausomai nuo jų lyties, šeimyninės padėties ar amžiaus?
4. Patarlių knyga alsuoja praktine išmintimi. Tai turėtų pamokyti mus, kad mūsų tikėjimas, su visa didinga teologija ir dvasinėmis tiesomis, taip pat turi ir labai praktinę pusę. Kaip galime užtikrinti, kad, paisant teologinių ir dvasinių tiesių, nebūtų pamirštos praktinės tikėjimo pusės?