Gruodžio 7–13 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 10; Dan 12, 4–9; Apr 14; 11, 17–18; Apr 13; Pr 7, 11; 11, 1–9; Jer 50–51.
Įsimintina eilutė: „Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: `Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarbą, nes atėjo Jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!`“ (Apr 14, 6–7)
Teismas Danieliaus 7 ir 8 yra tiesiogiai susijęs su didžiąja kova, aprašyta Apr 12–14. Čia randame trijų angelų žinią ryšium su pasaulio sukūrimo, teismo ir Evangelijos (Apr 14, 6–12) tema. Šiose eilutėse užrašytas skubus ir galutinis Dievo raginimas pasiruošti Jėzaus antrajam atėjimui.
Pirmojo angelo žinia iš tikrųjų yra amžinoji Evangelija. Tai ta pati tiesa, kurią skelbė apaštalai, kad žmonės nuo tuštybių atsiverstų „į gyvąjį Dievą, kuris sutvėrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra“ (Apd 14, 15; palyginkite su Apd 4, 24). Šio skelbimo svarbą pabrėžia ir tai, kad žodis Evangelija užrašytas Apreiškimo knygoje tik čia. Kad ir ką skelbtume apie paskutiniųjų laikų įvykius, turime užtikrinti, kad pagrindas yra Evangelija.
I. NUSIVYLIMO METAS
1. Perskaitykite Apr 10. Ką skelbė angelas su knygele? Ką reiškia žodžiai „vėl pranašautum“?
Kuo angelas primena Kristų (Apr 1, 13–16) ir „vyrą, vilkintį drobiniais“, kuris minimas paskutiniame Danieliaus regėjime (Dan 10, 5–6; 12, 5–7). Tekstai rodo, kad jie yra tapatūs. Dan 12, 6–7 parašyta, kad, skelbdamas vieno laikotarpio, dviejų laikotarpių ir pusės laikotarpio pranašystę (1260 metų), Jis prisiekė amžinai Gyvuoju. Tai pakartojimas itin svarbios pranašystės, užrašytos Dan 7, 25, minint, kad Dievo tauta susidurs su baisiu persekiojimu, kita tiesa, kuri taip pat yra pakartota Dan 12, 7.
Danieliaus knyga turėjo būti užantspauduota iki pabaigos meto. Tada ji bus „atskleista“ ir daugelis įgis žinių (Dan 12, 4–9). Kai pranašautas 1260 metų laikotarpis baigėsi, atėjo laikas atverti knygą ir sužinoti daugiau. Tą patį simbolizuoja Apreiškimo 10 angelas, laikantis rankoje išvyniotą knygelę. Nuo tada Danieliaus knygos pranašystės turi būti suprantamos aiškiau.
Tuo pačiu metu, Apreiškimo 10 rodo, kad šis patyrimas ne itin malonus. Jonas valgė knygelę, kaip buvo įsakyta, ir ji buvo saldi burnoje, bet karti viduriuose. Jonas simbolizuoja žmones, kurie „įsisavino“ Danieliaus knygą. Mes tikime, kad ši pranašystė buvo įvykdyta mileritų judėjimo, prasidėjusio XIX amžiaus pirmoje pusėje, kai paskutiniųjų laikų įvykiai rūpėjo visam pasauliui, metu. Pranašystėje taip pat aprašomas kartus nusivylimas tų, kurie suprato, kad ilgo laikotarpio Danieliaus knygos pranašystės atspindi jų laikmetį, tačiau ne taip, kaip buvo tikimasi. 2300 vakarų ir rytmečių nenurodė į Kristaus sugrįžimą, bet į didžios teismo scenos pradžią Danieliaus 7.
Iškart po kartaus patyrimo, Jonui buvo pasakyta: „Reikia, kad tu ir vėl pranašautum apie daugelį žmonių, tautų, kalbų ir karalių“ (Apr 10, 11). Tai įvykdoma, kai septintosios dienos adventistai skelbia amžinąją Evangeliją pasauliui.
Nusivylimas nesvetimas krikščionims, nes jie ne kartą klaidingai suprato įvykius. Akivaizdu, kad nuo Mokytojo mirties iki Jo prisikėlimo mokiniai patyrė nusivylimą. Panašus buvo ir mileritų patyrimas 1844 m. Kaip galima neišsižadėti tikėjimo, kai patiriame nusivylimą? Ką žada Biblija, kuo galite pasikliauti nusivylimo metu?
II. BIJOKITE DIEVO!
2. Pirmojo angelo žinia – „Bijokite Dievo!“. Ką tai reiškia? Žr. Ps 34, 8–23.
Baimė gali būti suprantama dvejopai. Pirma, baimė gali pasireikšti pagarba. Tokią baimę ir skelbė pirmasis angelas. Tie, kurie bijo Dievo, yra tikri tikintieji (Apr 11, 18). Bijoti Dievo reiškia garbinti Jį (Apr 14, 7), šlovinti Jį ir Jo vardą (Apr 19, 5; Apr 15, 4), paklusti Jam (Apr 14, 12). Pirmojo angelo skelbiama Dievo baimė taip pat reiškia Dievo kaip Teisėjo ir Kūrėjo pripažinimą, ir angelas ragina mus garbinti Jį už tai.
Antra, yra baimė, kuri primena, kad anksčiau ar vėliau Dievas teis šį pasaulį. Neištikimuosius teismo žinia gąsdina. Būtent todėl mes dažnai vadiname trijų angelų žinią Dievo įspėjimu pasauliui. Baimė yra neatsiejama nuo įspėjimo, ir skaitant apie tai, kas laukia žūstančiųjų, jie iš tiesų turi ko bijoti.
Tačiau tol, kol yra gailestingumas, Dievas visada nori, kad žūstantieji atgailautų, ir Dievo baimė gali paskatinti garbinti Jį (žr. Apr 11, 13). Nors gelbėjantys santykiai su Dievu iš esmės yra pagrįsti meile, kartais žmonėms reikia baimės, kad jie praregėtų. Jei dėmesiui patraukti reikia įspėjimo, tai kodėl gi neįspėjus?
Mes žinome, kad „Dievas yra meilė“, ir niekas kitas neapreiškia šios meilės taip, kaip Kryžius. Taip pat žinome, kad Dievas myli šį pasaulį, ir Jį skaudina matomi nuodėmės padariniai. Meilės ir teisingumo Dievas neleis blogiui likti nenubaustam. „Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!“ (Hbr 10, 31) Kaip galima rasti tinkamą pusiausvyrą ir suprasti Dievo meilę mums bei suprasti Jo rūstybę blogiui, kuris mums visiems padarė daug žalos?
III. TAUTŲ ĮNIRŠIS
3. Perskaitykite Apr 14, 7. Apie kokį teismą čia parašyta?
Čia skelbiamas teismas prasidėjo prieš Kristaus sugrįžimą, kuris aprašytas Apr 14, 14–20. Tai tas pats teismas, kuris aprašytas Danieliaus 7. Pasak Dan 8, 14, teismo pradžia, 1844 metai, sutampa su trijų angelų skelbimu garbinti Dievą ir nusigręžti nuo žvėries bei jo atvaizdo. Pastarasis pasirodė tik po pranašiškų keturiasdešimt dviejų mėnesių, kurie atitinka 1260 dienų, kurios baigėsi 1798 po Kristaus (Apr 13, 3–5. 12–14).
Po paskutiniojo skelbimo Apr 14, 6–12 malonės durys vis dar yra atviros, nes žmonės vis dar raginami išeiti iš Babelės ir garbinti gyvąjį Dievą.
4. Ką Dievo teismas apima? Apr 11, 17–18.
Dievas reaguoja į tautų įniršį apreikšdamas Savo galią. Apreiškimo 13 atskleidžia šį įniršį. Tai parodo šėtono pyktis (Apr 12, 17). Engiamų tikinčiųjų požiūriu, kurie daug metų maldauja Dievo teismo (Apr 6, 10), teismas gali pasirodyti gerokai pavėluotas. Tačiau teismas prasideda išpranašautu metu, ir eschatologinė Permaldavimo diena vyksta pagal Dievo planą.
Apr 11, 17–18 yra trumpa Dievo teismo apžvalga. Teismas prasideda danguje ir tęsiamas žemėje, Dievui sunaikinant blogio galias, sugadinusias žmoniją (Apr 19, 2). Dievo rūstybė kyla iš dangiškosios šventyklos ir išliejama septyniomis negandomis (Apr 15–18).
Antrojo atėjimo metu Dievas apdovanos tikinčiuosius (Apr 22, 12). Galiausiai, Dievas teis mirusiuosius ir sunaikins blogį (Apr 20, 11–15). Kai viskas baigsis, Dievo charakteris apreiškiamas stebinčiai visatai. Visi įsitikins, kad Jo sprendimai teisūs ir teisingi. O mes dabar turime laikytis Jo visa širdimi, siela ir protu, pasitikėdami, kad visa bus įvykdyta Dievo paskirtu metu.
IV. GARBINTI KŪRĖJĄ
Apreiškimo knygos širdis – garbinimas. Nors slibinas, žvėris iš jūros ir žvėris nuo sausumos (dažnai vadinami „netikra trejybe“) suvienija jėgas, kad pasaulis juos garbintų (žr. Apr 13, 4. 8. 12. 15; 14, 9. 11), Dievas kviečia žmones garbinti Kūrėją (Apr 14, 7). Tiems, kurie atsisakys garbinti „žvėries atvaizdą“, kyla pavojus laikinai gyvybei (Apr 13, 15, taip pat žr. Danieliaus 3), o tie, kurie garbins žvėries atvaizdą, neteks amžinojo gyvenimo (Apr 14, 9–11).
Koks pasirinkimas!
5. Perskaitykite Apr 14, 12. Ko tai moko apie Dievo įsakymų vaidmenį paskutinėje kovoje?
Garbinimas yra glaudžiai susijęs su Dievo įsakymais. Apreiškimo 13 ir 14 apsčiai nuorodų į Dešimt Dievo įsakymų: „atvaizdas“ (Apr 13, 14– 15; 14, 9. 11), stabmeldystė (Apr 13, 4. 8. 12. 15; 14, 9. 11), piktžodžiavimas (Apr 13, 1. 5–6), sabata (Apr 14, 7), žudymas (Apr 13, 10. 15) ir svetimavimas, arba paleistuvystė (Apr 14, 4. 8). Galutinė „kova bus tarp Dievo ir žmonių įsakymų“ (E. Vait, „Prophets and kings“, 188 p.).
Nuo evoliucijos teorijos atsiradimo mums ypač svarbu puoselėti ir stiprinti mūsų tikėjimą, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas. Šis mokymas yra mūsų Viešpaties kaip Kūrėjo garbinimo pagrindas. Evoliucija, net ta šios teorijos pakraipa, kuri neva suderinama su tikėjimu Biblija, iš esmės griauna Septintosios dienos adventizmą. Be pasaulio sukūrimo doktrinos, tikėjimui „amžina Evangelija“ ir kitu mokymu (pvz., sabatos diena) yra rimtai kenkiama. Be pasaulio sukūrimo doktrinos tikėjimas net paneigiamas.
Žodžiai, apibūdinantys Dievą kaip dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją, primena sabatos įsakymą (Iš 20, 11). Sabata yra pagrindinis kovos, susijusios su Dievo įsakymais, klausimas. Joks kitas įsakymas neišmėgina ištikimybės Dievui taip, kaip nustatyta garbinimo diena, nes šis įsakymas negali būti išvestas loginiu mąstymu. Mes švenčiame sabatą tik todėl, kad Dievas mums įsakė tai daryti. Pasaulio sukūrimas taip pat žengia koja kojon su teismu. Žodžiai „vandens šaltinių“ (Apr 14, 7) nurodo į tvaną (Pr 7, 11) ir nusako Dievą kaip teisų pasaulio Teisėją (2 Pt 3, 5–7).
Mūsų, kaip septintosios dienos adventistų tikėjimas netektų prasmės, jei netikėtume, kad Viešpats yra Kūrėjas, o akivaizdžiausias to įrodymas Biblijoje – sabata. Ar jūs tikrai paisote sabatos? Kaip jūs galite pagilinti asmeninį Viešpaties patyrimą, paklusdami šiam įsakymui?
V. ŠVENTŲJŲ IŠTVERMĖ
Antro ir trečio angelo žinia Apreiškimo knygoje yra įspėjimas visiems, kurie nepaiso pirmo angelo žinios. Jei žmonės ir toliau eis neteisingu keliu, juos ištiks septynios negandos, apibūdintos kaip Dievo rūstybės vynas (Apr 14, 10), kurį teks gerti pasiliekantiems Babelėje.
Biblijoje Babelė ar Babilonas simbolizuoja maištą prieš Dievą (Pr 11, 1–9; Jer 50–51sk.). Babilonas arogantiškai kėsinasi į Dievo vietą ir yra Dievo tautos priešas. Naujojo Testamento laikais žodis Babilonas reiškė Romą (1 Pt 5, 13). Apreiškimo knygoje paleistuvė Babelė yra religinė politinė jėga, kuri priešinasi Dievui ir Jo tautai, ir kaip tokia ji mėgina valdyti pasaulį. Apr 13, 15–17 aprašyta „Babelės krizė“, kai žvėries jėgos Apreiškimo 13 susivienija persekioti Dievo likutį. Todėl Babelė yra paskutiniųjų laikų atsimetusių bažnyčių ir korumpuotų pasaulio politinių jėgų sąjungos simbolis.
Trijų angelų žinia kviečia Dievo sekėjus išeiti iš Babelės ir prisijungti prie ištikimo ir matomo paskutiniųjų laikų likučio (Apr 18, 4– 5). Taip, Babelėje vis dar yra ištikimas likutis, ir jie turi išgirsti Septintosios dienos adventistų paskutiniųjų laikų žinią.
Ankstesnėje dalyje tyrinėjome Apr 14, 12, kur aiškiai kalbama apie Dievo ištikimąjį likutį. Šventųjų ištvermė, arba kantrybė labiau nusako laukimą Kristaus, o ne pasyvią ištvermę priešiškai veiklai. Tikintieji ne tik laikosi įsakymų, bet ir skelbia juos pasauliui.
Tuo pačiu metu žodžiai „Jėzaus tikėjimo“ gali būti verčiami – „tikėjimo Jėzuje“, ir taip pat ištikimybės Jėzui, kuri ištikimai išlaiko tikinčiuosius. Trečio angelo žinios pabaigoje dėmesys skiriamas Kristui. Dėka Jo nuopelnų ir ištikimybės, Dievo tauta gali ištverti ir laikytis Jo įsakymų. „Keletas žmonių man parašė teiraudamiesi, ar trečio angelo žinia yra nuteisinimo tikėjimu žinia? Ir aš atsakiau: iš tikrųjų nuteisinimas tikėjimu ir yra trečio angelo žinia“ (E. Vait, Rinktiniai raštai, 1 t., 372 p.).
Kad ir kokie esminiai Dievo įsakymai yra paskutinei krizei, E. Vait rašė, kad trijų angelų žinia iš tikrųjų yra nuteisinimo tikėjimu žinia. Kaip tai padeda suprasti, kodėl, pirmiausia ir svarbiausia, turime pasikliauti tik Jėzumi ir Jo nuopelnais, kurie yra didžioji viltis, padėsianti ištverti paskutiniąją krizę?
Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, „Didžioji kova“, 283-298 p; 299-323 p; 325-334 p; 335-352 p; 369-384 p; 385-397 p; 399-406 p; 407-422 p; 423-431 p.
„Iš visų krikščionių, septintosios dienos adventistai turėtų labiausiai aukštinti Kristų pasauliui. Trečiojo angelo žinia ragina pristatyti sabatos tiesą. Pastaroji, kartu su kitomis tiesomis, įtrauktomis į šią žinią, turi būti skelbiama; tačiau privalome nepamiršti ir didžio traukos centro – Jėzaus Kristaus. Ant Kristaus kryžiaus ištikima meilė ir tiesa susitinka, o ramybė ir teisumas pasibučiuoja. Nusidėjėlis turi būti raginamas žvelgti į Golgotą; mažo vaiko tikėjimu jis turi pasikliauti Gelbėtojo nuopelnais, priimdamas Jo teisumą, tikėdamas Jo gailestingumu“ (E. Vait, „Gospel Workers“, 156 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Įspėjimai atlieka svarbų vaidmenį mūsų visuomenėje ir kasdieniame bendravime su aplinkiniais. Daugeliu atvejų įspėjimai naudingiausi tiems, kurie yra perspėjami. Kaip galima pristatyti gąsdinančius trijų angelų žinios įspėjimus, kad pastarieji apreikštų nuostabią juose siūlomą viltį?
2. Jokios evoliucijos prielaidos nepadeda aiškiau suprasti septintosios dienos adventistų įsitikinimų. Perfrazuojant ateistą fundamentalistą, evoliucija yra „rūgštis“, ėdanti viską, ką ji paliečia. Tai ypač aktualu trijų angelų žiniai Apreiškimo 14, kur esminė tema yra pasaulio sukūrimas ir atpirkimas, dvi tiesos, kurias evoliucija neigia, net „teistinė“ evoliucija. (Kas norėtų garbinti Dievą, kuris kurtų naudodamas evoliuciją)? Kodėl mes kaip bažnyčia negalime leisti klaidingam evoliucijos mokslui bent kaip nors paveikti mūsų mokymą?
3. Septintosios dienos adventistų bažnyčioje trijų angelų žinia Apreiškimo 14 yra branginamas švyturys, apjungiantis dangiškąją paskutiniųjų laikų žinią, kurią esame pašaukti skelbti. Nors daugelis bažnyčios narių tikrai girdėjo šią žinią, kai kuriems vis dar gali kilti klausimų, susijusių su tuo, ką iš tikrųjų reiškia ši žinia. Kaip galėtumėte trumpai paaiškinti paskutinio Dievo kvietimo šiam pasauliui reikšmę?
4. „Sveikas požiūris į gyvenimą apima ir sveiką baimės dozę“. Ar manote, kad tai tiesa ir krikščionio gyvenimui? Paaiškinkite savo atsakymą.