Gruodžio 15–21 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Hbr 8, 1–5; Iz 53, 6; Rom 3, 24–25; 1 Tim 2, 5; Hbr 9, 23; Apd 3, 19–21.
Įsimintina eilutė: „Tad atgailokite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir Jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų. Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė Savo šventųjų pranašų lūpomis.“ (Apd 3, 19–21)
Pagrindinė mintis: Biblijos mokymas apie Kristaus tarnystę dangiškoje Šventykloje, Jo antrąjį atėjimą ir mirusiųjų prisikėlimą yra vilties žinia tiems, kurie pasitiki Juo.
Didžiosios kovos tarp gėrio ir blogio istorijoje buvo daug esminių akimirkų, tačiau kulminacija buvo kryžius, užtikrinęs visišką šėtono pralaimėjimą ir sunaikinimą. Tuo pačiu metu, biblinės pranašystės nurodo į pabaigos metą (Dan 12, 4. 9). Tai reikšmingas išganymo istorijos laikotarpis Viešpaties ir Jo žmonių santykių atžvilgiu. Šio laikotarpio įvykiai apibūdinami kaip eschatologiniai (pabaigos įvykiai), nusakantys žmonijos ir pasaulio likimą.
Šią savaitę tyrinėsime tris konkrečius įvykius, susijusius su pabaigos meto laikotarpiu. Šių įvykių reikšmė yra itin svarbi dvasine prasme. Pastarieji yra susiję su Kristaus tarnyste dangiškoje Šventykloje, Kristaus antruoju atėjimu ir tų žmonių prisikėlimu iš mirusiųjų, kurie turėjo tikrą tikėjimą.
I. DANGIŠKOJI ŠVENTYKLA. 1 dalis
Pamatinių tikėjimo tiesų 24 punktas pradedamas šiais žodžiais: „Yra Šventykla danguje, tikroji padangtė, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats“ (žr. Hbr 8, 2). Viena iš biblinių prielaidų – tai dangiškoji Šventykla (Ps 11, 4).
1. Perskaitykite Hbr 8, 1–5. Kokia pagrindinė mintis šiose eilutėse?
Žemiškoji Šventykla yra vaizduojama kaip dangiškosios atvaizdas. Tai reiškia, kad joms būdingi tam tikri panašumai. Žemiškoji Šventykla moko mus apie dangiškąją. Kad ir kuo žemiškoji Šventykla buvo reikšminga Izraelio tautai, Šventyklos tikroji reikšmė buvo nustatyta dangaus ir kas vyksta ten. Per aukas ir kunigų tarnystę žemiškasis Šventyklos modelis moko mus apie dangiškosios Šventyklos tikrovę. Tarnystė žemiškoje Šventykloje buvo Dievo parinkta priemonė mokyti Jo tautą išganymo, nurodant į tikrąją Šventyklą, kurioje tarnauja Kristus (Hbr 9, 9–15) per Savo mirtį ir užtardamas nusidėjėlius dangiškoje Šventykloje.
Tarnystė žemiškoje Šventykloje mokė, kad atlygiui už nuodėmę reikėjo ne tik kraujo praliejimo (Hbr 9, 22), bet ir kunigo, kuris tarpininkautų tarp nusidėjėlių ir švento Dievo. Kunigo tarnystė Šventų Švenčiausioje apvalydavo Šventyklą nuo žmonių nuodėmių ir reikalavo žmonių atgailos. Teismas taip pat buvo pabrėžiamas kaip neatskiriama visos išganymo tarnystės dalis.
Įspūdinga ir tai, kad Laiške hebrajams 8, 1 ir 2 eilutėje parašyta, jog ankstesnių septynių skyrių tikslas – atkreipti skaitytojo dėmesį į dangiškos Šventyklos tikrovę ir Kristaus, kaip mūsų Vyriausiojo Kunigo, tarnystę. Tai būtų sunku suprasti, jei nepastebėtume Laiške hebrajams suteiktos didelės reikšmės Kristaus tarnystei, kuri yra viso išganymo plano dalis, dangiškoje Šventykloje. Jokioje eilutėje nei dangiška Šventykla, nei Kristaus tarnystė nėra metaforiška ar simboliška. Priešingai, eilutė 5 aiškina, kad žemiška Šventykla, t.y. pastatas, kunigai ir aukojimo apeigos, buvo tik šešėlis to, ką Kristus daro dėl mūsų dangiškoje Šventykloje.
II. DANGIŠKOJI ŠVENTYKLA. 2 dalis
Apeigos žemiškoje Šventykloje atskleidė tris išganymo etapus: auka dėl nusidėjėlio, kunigų tarpininkavimas ir teismas. Biblija moko, kad visus tris išganymo etapus įkūnija Kristaus tarnystė vardan nusidėjėlių.
2. Perskaitykite Iz 53, 6; Rom 3, 24–25; 2 Kor 5, 21. Kaip Kristaus mirtis ant kryžiaus atitinka tą išgelbėjimo pusę, kurią simbolizuoja nusidėjėlį pakeičianti auka?
3. Ką šie tekstai sako apie Kristaus tarpininkavimą vardan nusidėjėlių? 1 Tim 2, 5; Hbr 7, 25.
Lygiai taip pat, kaip gyvulių aukos nurodė į Kristaus mirtį, kunigo tarnystė nurodė į tikrąją, t.y. Kristaus tarnystę dangiškoje Šventykloje. Nuolatinė, arba kasdienė kunigų tarnystė Šventoje vietoje simbolizavo tai, kad nusidėjėlis gali ateiti pas Dievą per Kristaus tarnystę, kaip Užtarėjo ir Tarpininko dangaus Šventykloje (Hbr 4, 14–16).
4. Patyrinėkite Hbr 9, 23. Kaip dangiškųjų dalykų atvaizdų apvalymas susijęs su kunigo tarnyste žemiškoje Šventykloje Permaldavimo dieną?
Žemiškos Šventyklos apeigų kontekste, Hbr 9, 23 aiškiai nurodo į apvalančiąją Kristaus tarnystę danguje. Šios eilutės tyrinėtojai nesuprato šimtmečius, nes ji aiškiai moko, kad kažkas danguje buvo sutepta ir turi būti apvalyta. Kadangi septintosios dienos adventistai supranta du Kristaus tarnystės danguje vardan mūsų etapus, šis apvalymas nurodo į žemiškosios Šventyklos apvalymą Permaldavimo dieną.
Pagalvokite apie permaldavimą, ką jis reiškia, kaip jis atliekamas ir kas vienintelis gali atlikti permaldavimą už mus. Kodėl žinia, kad gyvename Permaldavimo dieną, turėtų teikti viltį?
III. KRISTAUS ANTRASIS ATĖJIMAS
5. Patyrinėkite Apd 3, 19–21. Kaip čia paminėtas nuodėmių išdildymas yra susijęs su Šventyklos apvalymu, apie kurį mokėmės praeitoje pamokos dalyje?
Nors Petrui nebuvo lemta žinoti laiko ir meto (Apd 1, 7), nuoroda į Joelio pranašystę Apd 2, 14–21 leidžia įžvelgti dėkingumą už tuo laiku išpildytą pranašystę. Atsižvelgiant į pranašišką mąstymą, atrodo akivaizdu, kad „Petras, būdamas įkvėptas, todėl kalbėjo tai, kas viršijo apaštalo supratimą, glaustai nurodė į du paskutiniųjų dienų įvykius žemėje: (1) išliejimą Dievo Dvasios ir (2) galutinį nuodėmių išdildymą, o tai susiję su trečiuoju kulminaciniu įvykiu, Kristaus antruoju atėjimu“. (TheSDA Bible Commentary, t. 6, 160 p.)
Ankstyvoji Bažnyčia buvo užtikrinta dėl Kristaus antrojo atėjimo ir naujojo dangaus bei naujosios žemės pažado (2 Pt 3, 13). Kristaus pirmasis atėjimas yra teologinis pagrindimas Antrajam. Be Antrojo atėjimo Pirmasis būtų buvęs beprasmiškas. Nuodėmės problemą Kristus pradėjo spręsti pasiaukodamas ant kryžiaus. Šis procesas bus užbaigtas, kai po Šventyklos apvalymo Jis pasirodys antrą kartą… išganymui (Hbr 9, 26–28). Be Antrojo atėjimo ir prisikėlimo, ką mums reikštų išganymo pažadas? (žr. 1 Tes 4, 16–18.) Nieko!
Kristaus antrasis atėjimas pažymės didžiosios kovos pabaigą, bent jau mirtingųjų likimo atžvilgiu. Šėtonas, žinodamas, kad didžioji kova jau eina į pabaigą, sieks apgaule suvilioti kiek įmanoma daugiau žmonių. Parašyta, kad „artėjant mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus antrajam atėjimui, šėtoniškos pajėgos imsis darbo. Šėtonas ne tik pasirodys kaip žmogus, bet jis dėsis Jėzumi Kristumi, ir pasaulis, atmetęs tiesą, priims jį kaip Viešpačių Viešpatį ir Karalių Karalių.“ (E. Vait, „Last Day Events“, 168 p.) Buvome įspėti dėl šios apgaulės. Kristaus atėjimas bus tikras, asmeninis ir matomas įvykis, darantis įtaką visam mums pažįstamam pasauliui ir užtikrinsiantis jo baigtį, t.y. pasauliui, kuriame tarpsta nuodėmė, kančia, neviltis ir mirtis.
Pažvelkite į mūsų pasaulį. Kaip žmonėms sekėsi padaryti jį geresniu? Nors turime siekti pagerinti tų žmonių gyvenimą, kuriems pasisekė mažiau nei mums, taip pat ir tiems, kurie kenčia bei stokoja, kodėl visada turime prisiminti tai, kas yra svarbiausia?
IV. LAUKIANT ATĖJIMO
6. Perskaitykite 1 Tes 5, 1–11. Kokia čia užrašyta žinia ir kodėl ji svarbi mums šiandien, gyvenant šiuo laikmečiu? Kaip galime taikyti šiuos žodžius praktiškai, kasdienybėje?
Šiose eilutėse informacijos apstu, bet viena turėtų itin išsiskirti, tai – viltis, kurią turi Kristaus sugrįžimo laukiantys krikščionys. Žinoma, turime būti budrūs ir blaivūs, kad ši diena neateitų netikėtai, kaip vagis naktį. Taip pat turėtume būti pilni tikėjimo, meilės ir vilties, nes, ar miegosime, ar ne (t.y. ar mirsime iki Jo sugrįžimo, ar pasitiksime Jį gyvi), turime amžinojo gyvenimo su Juo pažadą.
Šiandien, matydami ženklus, turime būti atsargūs ir tinkamai suprasti jų reikšmę. Pernelyg dažnai galime įsitraukti į tai, kas sukelia jaudulį ir dramą, kurie vėliau pasimiršta. Tokiems dalykams pasibaigus, galime likti suirzę, nusivylę ir net abejingi. Turime būti budrūs, tačiau taip pat reikia būti atsargiems, protingiems ir nuolankiems, siekiant suprasti ir atpažinti laiko ženklus (žr. Mt 16, 1–4).
7. Koks yra laiko ženklų tikslas (žr. Jn 13, 19; 14, 29)?
Pabaigos laikų pranašystės nebuvo duotos patenkinti tikinčiųjų smalsumą, bet skatinti juos nuolat budėti (Mt 24, 32–44). Laukiant Jėzaus antrojo atėjimo, turime išlaikyti savo akis atmerktas, reikia žinoti, ko Dievo Žodis moko apie paskutiniųjų dienų įvykius. Tai ypač svarbu, nes krikščionių pasaulyje vyrauja labai daug klaidingų nuomonių, susijusių su laiko ženklais.
Laukiant Jėzaus antrojo atėjimo, kaip išlaikyti tinkamą pusiausvyrą, kad kiekvienoje antraštėje neįžvelgtume pabaigos ženklų? Kaip, viena vertus, išvengti nusiraminimo, kita vertus, – fanatizmo?
V. MIRTIS IR PRISIKĖLIMAS
Naujajame Testamente vienas iš įvykių, susijusių su Kristaus antruoju atėjimu, yra mirusiųjų Kristuje prisikėlimas. Daugumai tikinčiųjų tai yra svarbiausia Antrojo atėjimo dalis, nes daug Kristaus pasekėjų bus negyvi, kai Jis sugrįš.
8. Ko šie tekstai moko apie mirusiųjų prisikėlimą Kristaus antrojo atėjimo metu?
1 Tes 4, 13–16; 1 Kor 15, 13–25; Rom 8, 11; Fil 3, 20–21;
Biblija moko, kad prisikėlimo metu kūnas yra atgaivinamas. Kitaip tariant, biblinis prisikėlimas yra kūno prisikėlimas. Ši tiesa tampa dar aiškesne, kai prisimename, kad po Kristaus prisikėlimo Jo kapas buvo tuščias. Lavono nebėra kape. Jo prisikėlimas užtikrina mūsų prisikėlimą.
9. Jei prisikėlimas prilygsta pergalei prieš mirtį, kodėl pasiekti prisikėlimą galima tik Kristuje? 2 Tim 1, 8–10.
Nemirtingumo paieškos – tai ne tolimesni moksliniai tyrimai. Mirties galią jau įveikė Kristus, mirdamas ir prisikeldamas (Rom 6, 9). Atsižvelgiant į tai, Jis gali padovanoti nemirtingumą tiems, kurie susitapatina su Jo mirtimi ir prisikėlimu per krikštą (Rom 6, 23). Be to, Biblija moko aiškiai, kad nemirtingumo dovana tikintiesiems suteikiama ne po mirties, bet Jėzui atėjus antrą kartą, nuaidėjus paskutiniam trimitui (1 Kor 15, 51–54).
„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki Mane, nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25). Kaip galite išmokti geriau suvokti viltį šioje eilutėje? Kur būtumėte be šių žodžių?
Papildomam tyrinėjimui: „Kaip ir Kristaus mirtis ant kryžiaus, Jo tarpininkavimas žmogaus labui dangiškoje Šventykloje yra labai svarbi Išgelbėjimo plano dalis. Savo mirtimi Jis pradėjo darbą, kurį užbaigti prisikėlęs įžengė į dangų. Tikėjimu mes turime įeiti už uždangos, kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus (Hbr 6, 20). Ten spindi šviesa nuo Golgotos kryžiaus. Ten mes galime geriau suprasti atpirkimo paslaptis. Negalima įkainoti to, ką Dangus sumokėjo už žmogaus išgelbėjimą.“ (E. Vait, Didžioji kova, 457 –458 p.)
„Per mūsų Gelbėtoją sugrąžinamas gyvenimas, kuris buvo prarastas dėl nuodėmės; mat Jis Savo gyvybe gali atgaivinti ką panorėjęs. Jam suteikta teisė dovanoti nemirtingumą.“ (E. Vait, „Su meile iš Dangaus“ 729 p.)
Aptarkite:
1. Jonas Kalvinas vadino Kristaus tarpininkavimą „nuolatiniu Jo mirties taikymu mūsų išganymui“. Taip pat sakoma, kad „teologinis mokymas apie dangiškąją Šventyklą puritonų gretose buvo įprastas reikalas“. Nesunku įžvelgti, kodėl mokymas apie Kristaus darbą užtarti nusidėjėlius turėtų būti vertinamas kaip svarbus. Pažiūrėkite, kokį svarbų vaidmenį Senojo Testamento laikais atliko Šventykla. Panašus dėmesys Šventyklai skirtas ir Naujajame Testamente! Ką tai turėtų pasakyti apie šios doktrinos svarbą?
2. Įsigilinkite į Hbr 9, 23. Ši eilutė glumino Biblijos tyrinėtojus šimtmečiais. Jie negali suprasti, kodėl danguje būtina kažką apvalyti? Nors kaip septintosios dienos adventistai mes vis dar turime daug mokytis apie tai, ką šis tekstas reiškia, kaip mūsų supratimas, pavyzdžiui, Dan 8, 14, padeda paaiškinti šią svarbią sampratą?
3. Kristaus prisikėlimas yra būtinas krikščioniškam tikėjimui. Be jo neturime nieko. Perskaitykite 1 Kor 15, 1–6. Pažvelkite, kaip Paulius mėgino įtikinti savo skaitytojus dėl Kristaus prisikėlimo, ypač 6 eilutėje. Ką apaštalas čia mėgino pasakyti? Kodėl jis pabrėžė tai, kad daugelis žmonių, kuriems Kristus pasirodė, vis dar gyvi? Tarsi apaštalas sakytų: „Jei netikite mano žodžiu, paklauskite keleto šimtų žmonių, kurie matė Jį patys“. Tai žodžiai, kurių būtų galima tikėtis iš asmens, visiškai užtikrinto savo mokymu. Kokie kiti įrodymai iš Biblijos gali padėti dar kartą patvirtinti Kristaus prisikėlimo tikrumą?