1 Tes 4, 6–8. Ką Paulius sakė apie lytinį amoralumą?
Žmogus, įsitraukęs į lytinių santykių veiką už santuokos ribų, sakė pastoriui: „Jaunystėje aš išmokau į lytinius santykius ir meilę žiūrėti kaip į vieną ir tą patį dalyką. Tačiau vedęs supratau, kad lytiniai santykiai ne tik sunaikina kūną (aš užsikrėčiau venerine liga), bet ir protą. Nors dabar mes esame krikščionys, mano žmona ir aš patiriame sunkumus dėl psichinio ir emocinio elgesio, kuriuos įnešiau į mūsų santuoką iš praeities.
Bibliniai apribojimai nėra skirti Dievo atimti mums malonumus. Atvirkščiai, apribojimai apsaugo mus nuo fizinės ir emocinės žalos, kurią sukelia lytinis amoralumas. Varžome save lytiniuose santykiuose, nes mums rūpi mūsų įtaka kitiems. Kiekvienas žmogus yra siela, už kurią mirė Kristus. Jie negali būti lytiškai išnaudojami. Jei tai darome, nusidedame ne tik prieš tą asmenį, bet ir prieš Dievą (žr. Pr 39, 9). Lytinis gyvenimas yra susijęs ne tik su tuo, kaip mes elgiamės su kitais, bet kaip mes elgiamės su Kristumi kituose žmonėse (taip pat žr. Mt 25, 34–46).
Lytiniai santykiai, galiausiai, veikia mūsų santykius su Dievu. Tik nepažįstantys Dievo pagonys gyvena aistringais geismais (1 Tes 4, 5). Tai skatina elgtis amoraliai. Tie, kurie ignoruoja Biblijos mokymą šiuo klausimu, atmeta ne tik patį mokymą, bet Dievo kvietimą ir net patį Dievą (1 Tes 4, 8).
Kita vertus, laikantis Dievo sumanymo, lytinis gyvenimas tampa gražiu pasiaukojančios meilės, kurią Dievas išliejo mums Kristuje, pavyzdžiu (žr. Jn 13, 34–35). Tai yra Dievo dovana. Naudojantis ja pagal Dievo valią, ji gali galingai atskleisti Dievo meilę žmonijai ir tą artumą, kurio Jis trokšta.
1 Tes 4, 7 parašyta, kad Dievas mus pašaukė šventėjimui. Kaip jūs suprantate, ką tai reiškia? Ar čia kalbama apie kažką daugiau nei tik lytinius santykius? Jei taip, tuomet ką?