Sausio 19–25 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pr 2; Mt 19, 4–6; Ps 8; Job 38, 1–21; 42, 1–6; Iz 45, 18; Apd 17, 22–31.
Įsimintina eilutė: „Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: `Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarbą, nes atėjo Jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!`“ (Apr 14, 6–7)
Pr 1, 1 – 2, 3 yra daugelio tekstų, susijusių su pasaulio sukūrimu, pagrindas. Kai kurios nuorodos į Pradžios knygos 1-ą skyrių yra aiškios, kitos – netiesioginės. Pastarosiose dažnai kartojasi tam tikri žodžiai arba mintys, necituojant teksto tiesiogiai, pavyzdžiui, 2 Kor 4, 6: „Pats Dievas, kuris yra taręs: Iš tamsos tenušvinta šviesa! – sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide.“ Tiesioginė nuoroda būtų Hbr 4, 4: „vienoje vietoje Jis yra pasakęs apie septintąją dieną: Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų Savo darbų.“ Tai ištrauka iš Pr 2, 2.
Šią savaitę pažvelgsime į įvairias nuorodas, primenančias Pradžios knygoje užrašytą pasakojimą, ir suprasime, kad Bibliją rašę asmenys suprato šį pasakojimą tiesiogiai, t.y. kaip žmogaus kilmės pasakojimą.
I. PASAULIO KŪRIMAS PRADŽIOS KNYGOS 2 SKYRIUJE
„Toks yra pasakojimas apie dangų ir žemę, kaip jie buvo sukurti. Tą dieną, kai Viešpats Dievas padarė žemę ir dangų…“ (Pr 2, 4)
Pr 1 – 2, 3 yra pirmasis pasakojimas apie tai, kaip Dievas sukūrė mūsų pasaulį. Tai pagrindas visų kitų tiesų, kurių laikomės kaip krikščionys.
Bet pasakojimas apie pasaulio sukūrimą tęsiasi. Nuo Pr 2, 3 iki skyriaus pabaigos pateikiama daugiau smulkmenų, ypač tų, kurios susijusios su Adomo ir Ievos sukūrimu. Todėl Pr 2, 4 (žr. aukščiau) turėtume suprasti kaip įvadą apie Adomo ir Ievos sukūrimą. Pastarasis trumpai apibendrintas Pr 1, 26–29. Kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai teigia, kad Pradžios knygos 1 ir 2 skyriai nesutampa, bet tai nustebintų Mozę ir kitus Biblijos autorius. Jei pasakojimai būtų nesuderinami, Mozė nebūtų jų užrašęs, ypač greta vienas kito. Tekste nėra nesutapimų. Nesutapimus sukuria šio teksto skaitytojai.
1. Perskaitykite Mt 19, 4–6. Kaip Jėzus patvirtino istorinę Pradžios knygos 1 ir 2 skyriaus tiesą?
Atsakant į fariziejų klausimą dėl skyrybų, Jėzus citavo ir Pr 1, 27, ir Pr 2, 24. Tai rodo, kad Jis istoriniu įvykiu laikė ir pasaulio, ir žmonijos sukūrimą. Ar reikia daugiau įrodymų, kad Pr 1 ir 2 skyriuose užrašyti pasakojimai apie pasaulio sukūrimą tikri? Tai doktrina ir mokymas, sudarantys mūsų būties pagrindą ir tikslą. Nesame čia atsitiktinai. Esame sukurti pagal Dievo paveikslą. Pradžios knygos pasakojimas apie pasaulio sukūrimą, kaip atskleista 1 ir 2 skyriuose, yra ypatingas Dievo apreiškimas mums apie mūsų kilmę.
Perskaitykite Pradžios 2. Kaip šis skyrius padeda geriau suprasti, ką reiškia būti žmogumi, t.y. būti sukurtu pagal Dievo paveikslą, ir turėti pasirinkimo laisvę?
II. PASAULIO SUKŪRIMO TEMA PSALMĖSE
2. Perskaitykite Ps 8. Kokius panašumus pastebite su Pradžios knygos 1 skyriumi?
3. Perskaitykite Ps 104. Atkreipkite dėmesį, kaip šioje psalmėje Dievas yra šlovinamas už gerumą, kuris įžvelgiamas pasaulio sukūrime ir apvaizdoje. Nustatykite Pradžios knygos 1 skyriaus ir 104 psalmės eilučių ryšį:
Eil. 2; Eil. 5–7; Eil. 7–9; Eil. 14; Eil. 19; Eil. 25
Atkreipkite dėmesį, kaip temos seka psalmėje sutampa su Pradžios knygos 1 skyriumi. Eilutėse poetiški vaizdai ir žinia yra aiškūs: Dievo galia, išmintis, gerumas ir visos kūrinijos priklausomybė nuo Kūrėjo. Psalmėje nėra užuominų, kad Pradžios knygos pasakojimas apie pasaulio sukūrimą tūrėtų būti suprantamas netiesiogiai.
4. Atkreipkite dėmesį į šiuos pavyzdžius iš Psalmių, kurie sutampa su Pradžios knygos 1 skyriumi.
Ps 24, 1–2; Ps 33, 6; Ps 74, 16–17; Ps 89, 12
Psalmėse Kūrėjas nuolat giriamas. Kartais gyrius nusakomas tokia kalba, kuri primena Pr 1 skyrių, kartais kalba yra bendresnio pobūdžio, bet visais atvejais Pasaulio sukūrimo aprašymas dera su Pradžios knygos 1 skyriumi ir primena mums svarbų Pradžios knygos vaidmenį supratimui apie mūsų kaip Dievo sūnų ir dukrų kilmę.
III. PASAULIO SUKŪRIMAS JOBO KNYGOJE
5. Perskaitykite Job 38, 1–21. Atkreipkite dėmesį į pateiktose eilutėse pastebimą pasaulio sukūrimo temą.
Eil. 4–7; Eil. 8–11; Eil. 12; Eil. 16; Eil. 19
Svarbu prisiminti Jobo knygos kontekstą. Jobą ištiko baisi tragedija, ir patriarchui buvo sunku suprasti, kodėl tai nutiko jam, ištikimam Dievo pasekėjui. 38 skyriuje ir iki 41 skyriaus (imtinai), Viešpats ir toliau kalbėjo apie galią kurti, ir visa tai buvo daroma reaguojant į Jobo abejones.
6. Atidžiai perskaitykite Jobo atsakymą Viešpačiui Job 42, 1–6. Kodėl Jobas reagavo būtent taip ir ko galime pasimokyti iš jo atsakymo, kas galėtų padėti pasitikėti Dievu išgyvenant asmeninę tragediją?
Jobo nesugebėjimas paaiškinti kūriniją paskatino jį pripažinti Dievo didybę bei Juo pasitikėti ir, nepaisant visko, tai ir nutiko. Mes taip pat neturime atsakymų į daug klausimų, susijusių su kūryba, ir Jobo pavyzdys turėtų paskatinti mus pasitikėti Dievu, kad ir kas nutiktų. Gyvenime daug klausimų liks neatsakyti, bent jau dabar. Visą amžinybę galėsime aiškintis tai, kas dabar atrodo nesuprantama.
Esmė ta, kad kūrinijos stebuklas, kurį šiandien suprantame geriau nei Jobas, turi išmokyti pasitikėti neįtikėtina Dievo meile ir galia.
Šiandien gyvename jau po Kryžiaus įvykių ir suprantame Kūrėją kaip mūsų nukryžiuotą Atpirkėją, o Jobui tai buvo nežinoma, bent jau ne taip aiškiai, kaip mums. Todėl juo labiau turėtume pasitikėti Viešpaties gerumu mums, žinant, ką Jis dėl mūsų padarė?
IV. PASAULIO SUKŪRIMAS PRANAŠŲ RAŠTUOSE
„Taip kalba Viešpats, kuris sukūrė dangų, Jis, Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, davė jai pradžią, Jis, kuris nesukūrė jos dykos, bet padarė gyvenamą: `Aš esu Viešpats, ir be Manęs nėra kito!`“ (Iz 45, 18)
Iz 45, 18 pabrėžiamas Dievo ketinimas parengti žmogui vietą gyventi, todėl gyvenama žemė yra ne atsitiktinumas.
Apsvarstykite, kad žemė yra tinkama vieta žmogui gyventi, priešingai nei kitos Saulės sistemos planetos. Pirma, yra apsčiai vandens. Yra tam tikrų vandens veiklos įrodymų Marse, tačiau nuolatinių vandens telkinių nėra jokioje kitoje planetoje išskyrus žemę. Kita unikali ypatybė, tai Žemės atmosferos sudėtis: apie 21 procentas deguonies ir 79 procentai azoto.
Kitų planetų atmosferoje vyrauja anglies dioksidas arba helis, bet tik Žemėje yra tinkama gyvybei atmosfera. Žemės temperatūros diapazonas yra tinkamas gyvybei, skirtingai nei kitose mūsų Saulės sistemos planetose. Tai lemia įvairūs veiksniai, įskaitant atstumą nuo Saulės, atmosferą, Žemės masę ir Žemės sukimosi greitį, kuris sąlygoja dienos ir nakties ilgį. Visos šios savybės ir kitos daro Žemę vienintele žinoma planeta, tinkama gyvybei.
7. Kaip šie tekstai yra susiję su Pradžios knygos 1 aprašytais įvykiais?
Iz 44, 24; Iz 45, 12; Jer 51, 15–16; Am 4, 13; Jonos 1, 9; Zch 12, 1
Pagalvokite apie mūsų kilmės reikšmę ir jos svarbą mūsų supratimui to, kas mes esame, kodėl esame čia ir ko galime tikėtis pasaulyje, kuris pats iš savęs neteikia jokios vilties.
V. PASAULIO SUKŪRIMAS NAUJAJAME TESTAMENTE
8. Perskaitykite Apd 17, 22–31. Kokios buvo šio pamokslo aplinkybės? Pauliui pristačius temą, ką pirmiausia apaštalas minėjo šiems išsilavinusiems žmonėms? Eil. 24–25. Kokį ryšį Paulius nusako tarp Dievo Kūrėjo ir žmonių? Eil. 26–28.
Auditoriją čia sudarė dvi grupės filosofų, žinomų kaip stoikai ir epikūrininkai. Stoikai pritarė gamtos sumanyto sukūrimo tikroviškumui, o epikūrininkai tam prieštaravo. Nei vieni, nei kiti nepažinojo gyvojo Dievo, bet jų argumentai buvo panašūs į daugelį teiginių, aptariamų mūsų dienomis.
Čia svarbu tai, jog liudydamas pagonių mąstytojams ir intelektualams, Paulius iškėlė argumentą, kad Viešpats yra visko, įskaitant žmoniją, Kūrėjas. Apaštalą mažai kas siejo su šiais žmonėmis, todėl jis nurodė į tai, kas jiems buvo bendra, t.y. būtį, ir tokiu pagrindu Paulius stengėsi pateikti savo argumentą. Ir vėl matome, kad pasaulio sukūrimas yra labai svarbi Šventojo Rašto tema.
Perskaitykite šiuos tekstus: Mt 19, 4–6; Mk 2, 27; Lk3, 38; Jn 1, 1–3; 2 Kor 4, 6; Hbr 4, 4; Jok 3, 9; 2 Pt 3, 5; Jud 11. 14. Žavi tai, kad visi šie Naujojo Testamento autoriai tiesiogiai arba netiesiogiai nurodė į Pradžios knygoje užrašytą pasakojimą apie pasaulio sukūrimą. Tai įrodo, kad šis mokymas buvo visuotinai pripažintas visų Bibliją rašiusių žmonių.
9. Perskaitykite Apr 4, 11 ir 10, 5– 6. Ką dangaus būtybės sako apie Dievo kūrybą?
Pasaulio sukūrimas buvo ne atsitiktinumas, bet Dievo valia. Antroji ištrauka aiškiai nurodo į Iš 20, 11. Jn 1, 1–3 apaštalas parodė, kad yra susipažinęs ir tiki pasakojimu apie pasaulio sukūrimą. Būtų neišmintinga elgtis priešingai.
Papildomam tyrinėjimui: Biblija – tai knyga apie Dievą ir Jo santykius su žmonėmis bei pasauliu. Pasaulio sukūrimo įvykiai yra unikalūs ir antgamtiniai. Jie negali būti ištirti mokslo mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai vienkartiniai įvykiai. Mokslininkai negali pakartoti ir tirti tokius įvykius skirtingomis aplinkybėmis. Antra, pasaulio sukūrimas yra antgamtiškas įvykis. Tai nebuvo natūralūs padariniai, palaikantys Dievo kūriniją, bet ypatingas, tiesioginis Dievo veikimas. Mokslas nagrinėja tik antrines priežastis ir atmeta, bent jau šiandien, bet kokį paaiškinimą, priklausantį nuo Dievo tiesioginio veikimo. Kadangi pasaulio sukūrimo įvykiai yra unikalūs ir antgamtiški, mokslui jie nepaaiškinami.
Tai svarbu, nes asmeninės kilmės supratimas turi didelę reikšmę žmogaus prigimties ir tapatybės supratimui. Todėl tai pirmoji tema Biblijoje, ir biblinė žinia yra grindžiama pasakojimo apie pasaulio sukūrimą istoriškumu. Teigti, kad galima sužinoti tikrąją mūsų pasaulio istoriją pasitelkiant mokslą prilygsta teigimui, jog galima paaiškinti pasaulio atsiradimą nepaisant tiesioginių Dievo veiksmų. Tai klaida, paskatinusi klysti ir toliau.
„Žmonės stengiasi paaiškinti pasaulio sukūrimą gamtinių padarinių pagalba. Dievas neapreiškė, kaip pasaulis buvo sukurtas. Žmogiškasis mokslas negali paaiškinti Dangaus Dievo slėpinių, negali paaiškinti stulbinančių pasaulio kūrimo darbų, visagalybės stebuklo, nei Dievo prigimties“ (E. Vait. „Spirit of Prophecy“, t. 1, 89 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Pasaulio sukūrimo tema dominuoja visoje Biblijoje. Ar yra įrodymų, kad rašę Bibliją vadovavosi skirtingais požiūriais apie pasaulio sukūrimą arba kad kuris nors rašiusiųjų dvejojo Pradžios knygos teisingumu? Kodėl šis atsakymas svarbus?
2. Jūsų manymu, dėl kokių priežasčių būtų mėginama pateisinti idėjos atmetimą, kad gamta yra sukurta?
3. Jėzus patvirtino Mozės autoritetą (Lk 16, 29–31), įskaitant pasakojimą apie pasaulio sukūrimą (Mk 2, 27– 28; Mt 19, 4–6). Atsižvelgiant į tai ir Jėzaus pavyzdį, koks turėtų būti mūsų požiūris į pasakojimą apie pasaulio sukūrimą?