Kovo 23–29 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 21, 1–5; Pr 3, 19; 1 Kor 15, 52–58; Pr 6, 11–13; Iz 11, 6–9; Jn 14, 1–3.
Įsimintina eilutė: „Pagal Jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Pt 3, 13).
2 Pt 3, 10–13 apaštalas aprašė dangaus ir žemės likimą. Su viskuo, kas juose, dangus ir žemė laukia sunaikinimo. Bet tai dar ne pasakojimo pabaiga, nes jų vietoje bus sukurtas naujas dangus ir nauja žemė.
Pažiūrėkite į dviejų būčių priešybę. Senojoje viešpatauja nuodėmė, o naujojoje – teisumas; mirtis – senojoje, o gyvenimas – naujojoje. Didesnės priešybės būti negali.
Pažadai sako, kad Dievo kaip Kūrėjo vaidmuo nesibaigė sukūrus žemę. Šis vaidmuo nesibaigia tuo, kad Jis veikia mumyse, darydamas mus naujais kūriniais Kristuje. Šis vaidmuo tęsiasi. Viešpats, sukūręs pasaulį antgamtine Savo žodžio galia, padarys tą patį dar kartą.
Iš tiesų, be šio paskutinio kūrybos akto, visa kita būtų beprasmiška. Naujas dangus ir nauja žemė yra Dievo pažadų kulminacija.
I. NAUJA PRADŽIA
Mokslas ir Biblija sutaria dėl vieno – ši žemė, kokia ji yra dabar, netvers amžinai. Mokslas teigia (yra tokių versijų), kad tos pačios nesąmoningos jėgos, neva atsitiktinai suformavusios žemę ir čia esančią gyvybę, galiausiai viską sunaikins. Biblija moko, kad ši žemė netvers amžinai, bet bus sunaikinta. Skirtumas tas, kad mokslininkai spėja, jog sunaikinimas yra amžinas ir visiškas. O Biblijoje parašyta priešingai, kad sunaikinimas yra nauja, nuostabi ir amžina pradžia.
1. Perskaitykite Apr 21, 1–5. Koks ateities vaizdas pateiktas čia? Kokie nuostabūs pažadai laukia mūsų? Kodėl tai padaryti dėl mūsų gali tik Dievas?
Neabejotina, vienas iš geriausių naujos būties pažadų yra tai, kad mirtis ir kančia išnyks amžiams. Akivaizdu, kad Dievas nelaiko šių reiškinių teigiamais. Jie nebuvo kūrinijos, apibūdintos Dievo „labai gera“ (Pr 1, 31), dalis. Tai įsibrovėliai, neturėję būti pirminės kūrinijos dalimi, ir jie nebus naujos kūrinijos dalimi. Jėzus atėjo sunaikinti tai, ir mums nereikės to patirti vėl.
Nauja kūrinija – tai nauja pradžia. Niekam tikęs eksperimentas su nuodėme bus baigtas. Padariniai yra aiškūs: nuodėmė atneša mirtį ir kančias, o Dievo Įstatymas yra gyvenimo dėsnis.
Sukūręs dangų ir žemę pradžioje, Dievas sukurs naują dangų ir naują žemę, o kartu su šiais mums visiems bus pasiūlyta nauja pradžia. Tik Dievas, tik Kūrėjas galėtų tai padaryti dėl mūsų. Ir visa tai tenka mums dėka Jėzaus darbo vardan mūsų. Be išganymo plano liktų tik tai, ką gali pasiūlyti šis gyvenimas, o tai gana niūri mintis.
Kodėl šie naujos būties pažadai yra svarbūs mums? Koks būtų mūsų tikėjimas be jų?
II. IŠ DULKIŲ Į GYVENIMĄ
2. Perskaitykite Pr 2, 7 ir 3, 19. Iš ko buvo padarytas Adomas, ir kokius padarinius atnešė jo nuodėmė?
Dievas sukūrė Adomą iš dulkių, ir jis tapo gyva būtybe. Jis gyveno, kol palaikė santykius su Dievu. Nusidėjęs, Adomas buvo atskirtas nuo gyvybės šaltinio. Dėl to jis mirė ir sugrįžo į dulkes.
3. Perskaitykite Iz 26, 19 ir Dan 12, 2. Kas nutiks miegantiems dulkėse?
Prisikėlimo pažadas suteikia viltį krikščionims. Jobas šią viltį išreiškė sakydamas: „Net kai liga jau bus suėdusi mano odą, savo kūnu matysiu Dievą“ (Job 19, 26). Tikinčiųjų mirtis yra laikina. Dievas, padaręs Adomą iš dulkių ir įkvėpęs jam gyvybę, nepamiršo, kaip kurti žmones iš dulkių. Prisikėlimas yra toks pat kūrybos aktas, kaip pirminis Adomo sukūrimas.
4. Perskaitykite 1 Kor 15, 52–58. Ko čia mokoma ir kaip tai susiję su Pradžios knygos pasakojimu apie pasaulio sukūrimą?
Teisiųjų prisikėlimas Jėzaus antrojo atėjimo metu įvyks akimirksniu. Kaip pirmasis žmonijos sukūrimas, tai bus antgamtinis įvykis, kurio metu viską darys Dievas. Visa tai prieštarauja teistinei evoliucijai. Galų gale, jei Dievas nesiruošia naudoti evoliucijos ir milijonų metų mums atkurti, bet padarys tai per vieną akimirką, tada Jis tikrai galėjo sukurti mus nenaudojant evoliucijos. Taigi, kaip ir visa kita Biblijoje, prisikėlimo viltis yra biblinis įrodymas, paneigiantis teistinę evoliuciją.
Ką tai turėtų pasakyti mums apie mokslo ribotumą? Kalbant apie tokį svarbų įvykį kaip prisikėlimas, mokslas suteikia mažai šviesos.
III. ŽMOGAUS KAIP ŽEMĖS VALDYTOJO ATKŪRIMAS
5. Palyginkite Pr 1, 28 ir Jn 12, 31. Kas tokie buvo Adomas ir Ieva sukurtame pasaulyje? Kas pasiglemžė valdžią ir tapo šio pasaulio kunigaikščiu?
Adomui buvo pavesta atsakomybė valdyti žemę. Nusidėjus, Adomo viešpatavimui iškilo pavojus. Šėtonas pasinaudojo savo įtaka kūrinijai ir atnešė visur matomą sugedimą bei smurtą.
Tačiau ant kryžiaus Jėzus nugalėjo šėtoną ir atpirko žemę (žr. Mt 28, 18; Apr 12, 10; Jn 12, 31). Nors šėtonui vis dar leidžiama veikti žemėje ir daryti žalą, mes galime džiaugtis, žinodami, kad šėtono dienos suskaičiuotos. Tai laiduoja Kristaus pergalė ant kryžiaus.
6. Perskaitykite 2 Tim 2, 11–12 ir Apr 5, 10. Kokias tiesas galima įžvelgti šiose eilutėse? Taip pat skaitykite 1 Kor 6, 2–3.
Išgelbėtieji bus laikomi karaliais ir kunigais. Karališkumo idėja reiškia valdžią, o kunigystė – kad būsime savotiški ryšininkai tarp Dievo ir kitų būtybių, galbūt ir tarp kitų pasaulių gyventojų, kurie niekada nepažino nuodėmės ir nepatyrė jos nešamos kančios.
„Dievo atpirktųjų mokymuisi atsivers visi Visatos turtai. Išgelbėti nuo mirties, jie tęsia savo nepailstantį skrydį link tolimųjų pasaulių – pasaulių, kurie virpėjo iš sielvarto, regėdami žmonijos nelaimes, ir džiaugsmingomis giesmėmis sveikino kiekvieną atpirktą sielą. Neapsakomai džiaugdamiesi žemės vaikai dalijasi su nepuolusiomis būtybėmis jų džiaugsmu ir išmintimi.“ (E. Vait, Didžioji kova, 630 p.)
Jūsų manymu, ką reiškia dalytis su nepuolusiomis būtybėmis džiaugsmu ir išmintimi? Ko galėtume pasimokyti iš nepuolusių būtybių, o jos iš mūsų?
IV.TOLESNIS ATKŪRIMAS
Mums pažįstamame pasaulyje plėšrumas yra įprasta gyvensena gyvūnų rate. Sąvoka „maisto grandinė“ primena grobuoniškumo svarbą mūsų ekologijai, ir mums sunku įsivaizduoti pasaulį kitokį. Bet pradžioje visi žemės padarai ėdė augalus (Pr 1, 30). Jokie gyvūnai nemito kitais gyvūnais. Pr 1, 30 nepaminėtas jūros būtybių maistas, bet taikytini tikriausiai yra tie patys principai, kad apžvelgęs visą kūriniją Dievas galėtų pasakyti „labai gera“.
7. Perskaitykite Pr 6, 11–13; 9, 2–4. Kokie pokyčiai po tvano įvyko gamtoje? Koks tolesnis blogėjimas pasireiškė ryšium su žmonijos ir gyvūnų santykiais po tvano?
Kas prasidėjo, kai taiki karalystė prisipildė sugedimo, smurto ir pikto. Tai nuodėmės padariniai. Pasaulis, kuris kažkada buvo „labai geras“, prisipildė tokio blogio, kad paskatino susinaikinimą.
Po tvano gyvūnai, įskaitant žemės padarus, paukščius ir jūros būtybes, pradėjo bijoti žmonių. Tai akivaizdžiai prieštarauja ankstesnėms aplinkybėms. Atrodo, kad žmonių viešpatavimas gyvūnų atžvilgiu sumenko.
8. Perskaitykite Iz 65, 25; 11, 6–9. Kuo gyvūnų santykiai šiandieniame pasaulyje skirsis nuo tų, kuriuos Dievas pažadėjo ateityje?
Poetinės kalbos grožio pagalba Izaijas parodė, kad naujame pasaulyje nebus smurto. Sugedimo ir smurto, prieštvaninio pasaulio savybių, lėmusių pasaulio sunaikinimą, nebus naujame pasaulyje. Tai bus darnos ir bendradarbiavimo pasaulis, taiki karalystė. Mes tiek įpratę prie smurto, plėšrumo ir mirties, kad sunku įsivaizduoti kažką kita.
Matome, Evangelija yra susijusi su atkūrimu. Nors tik Dievas gali galiausiai atkurti, kokie mūsų sprendimai ir pasirinkimai gali padėti, kad būtinas atkūrimas vyktų jau dabar?
V. SANTYKIŲ SU DIEVU ATKŪRIMAS
„Kol nebuvo nusidėjęs, Adomas galėjo laisvai bendrauti su Kūrėju.“ (E. Vait, Didžioji kova, 5 p.) Tačiau po nuopuolio šis glaudus ryšys iš esmės pakito.
9. Perskaitykite Pr 3, 24, Iš 33, 20 ir Įst 5, 24–26. Ką nuodėmė padarė glaudžiam ryšiui tarp žmonijos ir Dievo?
Nuodėmė nutraukė santykius tarp Dievo ir žmonijos. Dievas siuntė porą nuo Savo Artumo vardan jų pačių saugumo. Žmogus nebegalėjo matyti Dievo veidą ir gyventi.
Viešpats Savo iniciatyva parūpino išganymo planą, per kurį nutraukti santykiai gali būti atkurti, nors tai Dievui kainavo siaubingai daug.
10. Perskaitykite Jn 14, 1–3 ir Apr 22, 3–5. Kokį pažadą Jėzus paliko Savo mokiniams prieš užžengdamas ant kryžiaus, ir koks bus rezultatas?
Dievas ir žmonija turi tapti viena, susitaikinti ir bendrauti „akis į akį“. Žemėje nebebus jokio prakeiksmo ir visa, kas buvo prarasta, bus atkurta. Atpirktieji paveldės naują aplinką, naują gyvenimą, naują viešpatavimą, naują ramybę ir taiką su visa kūrinija ir naujus santykius su Dievu. Pirminis tikslas, dėl kurio buvo sukuri žmonės, dabar bus įvykdytas. Dievas, žmonija ir kūrinija bus darnoje ir tai tęsis amžinai.
Net dabar, kol naujas dangaus ir žemė dar nepadaryti, kaip galime išmokti mėgautis artima bendryste su Dievu? Kokie mūsų sprendimai ir pasirinkimai veikia mūsų santykius su Dievu arba teigiamai, arba neigiamai?
Papildomam tyrinėjimui: „Į amžinybę nueinantys metai sukurs vis turtingesnius ir šlovingesnius santykius su Dievu ir Kristumi. Didėjant pažinimui, didės meilė, nuolankumas pagarba ir laimė. Juo daugiau žmonės pažins Dievą, juo labiau žavėsis Jo charakteriu. Kai Jėzus atvers jiems atpirkimo lobius ir nuostabius didžiosios kovos su šėtonu pasiekimus, atpirktųjų širdys virpės iš susijaudinimo. Nudžiugę ir susižavėję jie užgros savo auksinėmis arfomis. Ir tada miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai balsų įsilies į galingą šlovinimo chorą. […] Didžioji kova baigėsi. Daugiau nebėra nuodėmės ir nusidėjėlių. Visata yra nesutepta. Visa neaprėpiama kūrinija pulsuoja vieningai ir džiaugsmingai. Nuo To, kuris visa sukūrė, į visas beribės erdvės sritis liejasi gyvybės, šviesos ir džiaugsmo srautas. Nuo mažiausio atomo iki didžiausio pasaulio, visi gyvi ir negyvi kūriniai savo tikruoju grožiu ir tobulu džiaugsmu skelbia, kad Dievas yra meilė.“ (E. Vait, Didžioji kova, 631 p.)
Klausimai aptarimui:
1. Suraskite kiek įmanoma daugiau tekstų, ypač Apreiškimo knygoje, kuriuose parašyta apie tai, kokia bus atkurta žemė. Aptarkite klasėje, kas pasakyta šiuose tekstuose. Kuo atkurta žemė jums atrodo patraukliausia? Ką suprasti sunkiausia?
2. Kaip pasaulio sukūrimo doktrina, apreikšta Pradžios knygos 1 ir 2 skyriuose, susijusi su žemės ir dangaus atkūrimo mokymu? Kaip turėtume suprasti šį atkūrimą, jei tikėtume teistine evoliucija?
3. Perskaitykite Rom 8, 18 ir 2 Kor 4, 16–17. Apie ką Paulius čia rašė, ir kaip galime guosti save šiais žodžiais?
4. Įsigilinkite į Evangeliją kaip atkūrimo sąvoką. Ką šis žodis reiškia tokiame kontekste? Kas ir kaip yra atkuriama? Kokį vaidmenį atliekame, jei atliekame, šiame procese?
5. Ką naujo dangaus ir naujos žemės pažadas atskleidžia mums apie Dievo charakterį?