Rugpjūčio 25–31 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Tes 5, 1–11; Pr 3, 15–24; Iz 13, 6–9; Lk 21, 34–36; Rom 1, 18.
Įsimintina eilutė: „O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą“ (1 Tes 5, 8).
Pagrindinė mintis: Kristaus sugrįžimo tikrovė ragina mus nuolat budėti.
Šios savaitės tema išlieka Kristaus antrasis atėjimas, tačiau pagrindinis dėmesys pakreipiamas kita linkme. Paulius nepateikė aiškesnių detalių apie Jėzaus sugrįžimą, bet skelbė, kad reikia nuolat budėti, t.y. būti pasiruošusiems sutikti Jėzų (juk Jo sugrįžimas yra neatsiejamas nuo teismo). Ankstesnis tekstas buvo padrąsinantis. Pabaigos padariniai bus kur kas geresni nei tesalonikiečiai tikėjosi. Dabar, kai jie aiškiau suprato Kristaus sugrįžimo temą, kyla klausimas, kaip jam pasirengti.
Rūpimas klausimas, atrodo, buvo teologinė tema, susijusi su „ramybe ir saugumu“, galbūt kai kuriems nariams mėginant apskaičiuoti Kristaus antrojo atėjimo metą. Pranašysčių pagalba tesalonikiečiai tikėjosi nuspėti, kada pradės rutuliotis paskutiniųjų laikų įvykiai ir tokiu būdu sužinoti, kada reikia pradėti ruoštis. Kai kurie galėjo gyventi taip, tarsi Kristaus antrasis atėjimas nebuvo greitas.
Kas iš mūsų šiandien negalėtų to suprasti? Kuo ilgiau esame čia, tuo lengviau pradėti jaustis taip, tarsi Kristaus antrasis atėjimas yra negreitas. Todėl mums reikia atkreipti dėmesį į šiuos Pauliaus žodžius.
I. Dvi teismo pusės
1. Perskaitykite Pr 3, 15–24. Surašykite, kaip Dievas teisė Adomą ir Ievą, tiek teigiama, tiek neigiama prasme.
Nors žodis teismas 1 Tes 5, 1–11 neužrašytas, tekste pabrėžiama teismo tema. Paulius norėjo, kad tikintieji Tesalonikoje žinotų, jog Dievo teismas nėra vykdomas tik amžių pabaigoje, bet kad teismas turi realias pasekmes jų kasdieniniam gyvenimui.
Šiandien teismo tema daugybę žmonių verčia jaustis nepatogiai. Jiems nepatinka negatyvumas ir grėsmė. Bet biblinė teismo sąvoka yra platesnė, susijusi ne tik su grėsme, pasmerkimu ir bausmės vykdymu. Taip pat yra teigiama teismo pusė. Paprasti kasdieniai gailestingumo ir gerumo poelgiai teisme bus įvertinti ir už juos bus atlyginta (žr. Mt 10, 42). Dievas mato viską, ką mes darome, ar gerą, ar piktą, ir visa tai turi reikšmę.
Dvi teismo pusės yra akivaizdžios pirmuose bibliniuose pasakojimuose. Edeno sode Dievas neigiamai teisė Adomą ir Ievą už padarytą nuodėmę. Padariniai yra susiję su vaikų gimdymu, ūkininkavimu ir tuo, kur porai buvo leista gyventi.
Tuo pačiu metu Dievas juos teisė teigiama prasme. Jis sukėlė priešiškumą tarp jų ir šėtono bei maloningai parūpino jiems kailius, kad jie nenukentėtų besikeičiančioje aplinkoje. Tačiau svarbiausia yra tai, kad kailiai simbolizavo Kristaus teisumą, kuris paslėpė jų nuodėmę.
Pradžios knygos 4 skyriuje yra užrašytas pasakojimas apie tai, kaip Dievas teisė Kainą neigiama prasme, t.y. ištremdamas jį. Bet Dievas taip pat paženklino Kainą, kad jo nenužudytų. Tvano metu Dievas teisė žmoniją neigiama prasme, t.y. sunaikindamas ją, bet Jis taip pat parūpino laivą išsigelbėjimui (Pr 6–9, 17).
Pradžios knygos 11 skyriuje yra užrašytas pasakojimas, kaip Dievas sumaišė kalbas ir išsklaidė žmoniją po visą žemę (neigiama teismo pusė). O teigiama? Pašauktas Abraomas tapo palaiminimu visoms žemės gentims (Pr 12, 3), t.y. išsklaidytiesiems (Pr 11, 9).
Kuo tiesa, kad Kristus užėmė mūsų vietą teisme, yra teigiama mums? Kodėl, galvodami apie teismą, turime visada prisiminti šią svarbią tiesą?
II. Staigus ir netikėtas (1 Tes 5, 1–3)
2. Perskaitykite 1 Tes 5, 1–3 ir Apd 1, 6–7. Ką reiškia žodžiai laiką ir metą?
Posakis Viešpaties diena Senajame Testamente vartojamas dažnai. Juo apibūdinamas pabaigos metas, kai Dievas įsikiš. Posakiu ypač pabrėžiamos neigiamos pasekmės nepaklusniesiems (Iz 13, 6–9; Jer 46, 10; Ez 30, 2–12). Šiandieniame tekste Paulius siejo šią ankstesnę sąvoką su palyginimu apie vagį, šį palyginimą naudojo ir Jėzus (Mt 24, 43; Lk 12, 39).
Palyginimu apie vagį naktį ir gimdymo skausmus nusakoma tai, kad Jėzaus antrasis atėjimas bus staigus, netikėtas ir neišvengiamas. Pabaigos metas, tai ne laikas ruoštis pabaigai. Jai ruoštis reikia dabar.
Iš 4 eilutės aišku, kad Paulius nebarė tesalonikiečius. Jie jau žinojo, kad Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Tai tuos, kurie kalbės: „gyvename ramiai ir saugiai“, – nustebins atėjęs sunaikinimas.
Apd 1, 6–7 Jėzaus mokiniai klausė apie paskutiniųjų laikų įvykius žemės istorijoje. Tačiau Jėzus nepatenkino jų smalsumo. Jiems nebuvo lemta žinoti laiko ir meto. Galima įžvelgti, kad posakis laikas ir metas yra susijęs su bandymu apskaičiuoti, kada ateis Viešpats. Tokie bandymai patraukia dėmesį, tačiau jie yra dvasiškai nenaudingi. Jie gali sukelti arba nusivylimą, kai skaičiuojant apsirinkama, arba atidėliojimą, kai numatomas laikas yra toli ateityje.
3. Kokių esama paralelių tarp Lk 21, 34–36 ir 1 Tes 5, 1–11?
Anot Lk 21, 34, daug žmonių per tokius dalykus, kaip alkoholis ir pramogos, bando pabėgti nuo dvasinės atsakomybės. Kiti ketina susirūpinti dvasiniu pasirengimu, kai ateis pabaigos metas. Dabar juos blaško gyvenimo rūpesčiai ir nerimas. Netikėtumas reiškia, kad Viešpaties diena išsiblaškėlius arba patenkintus gyvenimu užtiks netikėtai. O anot Kristaus žodžių Lk 21, 34–36, sutikti Viešpatį bus pasiruošę tik tie, kurie budi.
Kaip turime gyventi suvokdami, kad Viešpaties atėjimas yra skubus, tačiau nepasiduoti fanatizmui ir ekstremizmui? Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą? Paruoškite savo atsakymą pristatyti klasėje.
III. Tikinčiojo pranašumas (1 Tes 5, 4–5)
1 Tes 5 pradžioje Paulius rašė apie tų žmonių būklę, kurie dėl tam tikrų priežasčių nėra pasirengę. Tesalonikiečiai žinojo, kad Kristus tikrai ateis antrą kartą; nežinomas tik metas. Atėjimas bus netikėtas ir tragiškas tiems, kurie nebus pasiruošę. Kai kurie nėra tam pasiruošę, nes jie netiki Kristaus antruoju atėjimu; kiti galvoja, kad galima atidėti pasiruošimą, kol įvykiai įtikins, kad galas yra arti.
1950 m. pabaigoje jaunuolis išgirdo pamokslininką, skelbiantį, kad Jėzus ateis 1964 m., todėl bažnyčia turi tam pasiruošti. Kadangi laiko dar buvo, jaunuolis nusprendė nesivarginti ir ruoštis pradėti apie 1962 m. Kitaip tariant, pamokslininko raginimas priešingai paveikė jaunuolį. Toks atidėliojimas yra pavojingas. Juk nežinome, kiek gyvensime. Galbūt ši diena yra paskutinė. Gera žinia yra tai, kad mums nereikia žinoti, kada Jėzus ateis, nes šiam įvykiui galime pasiruošti dabar.
4. Perskaitykite 1 Tes 5, 4–5. Kokią dvasinę reikšmę turi šios metaforos: šviesa ir diena, tamsa ir naktis? Kokias jūsų gyvenimo puses galima būtų apibūdinti kaip šviesą ar tamsą? Apmąstykite jūsų atsakymo reikšmę.
Šiose eilutėse Paulius priešpastato dieną nakčiai ir tamsą šviesai (žlugimas ir išgelbėjimas yra priešpastatomi 3 eilutėje). Netikinčiuosius nustebins pabaigos meto įvykiai, o tikintiesiems jie nebus netikėti. Kodėl? Nes jie gyvena šviesoje. Biblija yra žibintas [mūsų] žingsniams ir šviesa [mūsų] takui (Ps 119, 105). Pranašystė yra duota tam, kad turėtume užtektinai informacijos ir būtume dvasiškai pasirengę ateičiai.
Kad pasirengtume Kristaus antrajam atėjimui, būtina praleisti daug laiko su Dievo Žodžiu. Pasiruošimas – tai turtų kaupimas danguje. Ruošiantis būtina kasdien pavesti save Viešpačiui.
Šiandieniame pasaulyje daug kas blaško, pavyzdžiui, darbas, elektroninis paštas, pramogos, narkotikai ir kitos nuotaiką stiprinančios priemonės. Pauliaus raginimas pasiekia mus laiko koridoriais. Nesileiskite blaškomi. Pirmą vietą savo gyvenime skirkite Dievo Žodžiui, ir įvykiai jūsų nenustebins, kad ir kokiu netikėtu laiku jie įvyktų.
IV. Nuolatinis budėjimas (1 Tes 5, 6–8)
5. Perskaitykite 1 Tes 5, 6–8. Kaip pasigėrimo ir blaivumo gretinimas padeda geriau suprasti pasirengimą Jėzaus antrajam atėjimui?
6 eilutė prasideda žodžiu todėl. Paulius teigė, kad tikrieji Jėzaus mokiniai yra šviesos ir dienos vaikai. Šioje ištraukoje apaštalo metafora tęsiama. Ja Paulius vis labiau ragino tesalonikiečius ruoštis Jėzaus sugrįžimui. Nors 7 eilutėje truputį nukrypstama, 6 ir 8 eilutėse tesalonikiečiai buvo skatinami budėti, būti blaiviais ir „apsišarvavusiais“ ateities iššūkiams.
Paulius pradėjo priešpastatydamas miegojimą budėjimui. Kadangi tikintieji priklauso dienai, jie neturėtų miegoti. Miegojimui yra skirta naktis. Žinoma, Paulius rašė perkeltine prasme. Miegas – tai dvasinė tinginystė ar susidomėjimo stoka (10 eilutėje – tai mirties metafora). Žodis nemiegokime originalo kalba reiškia „net nepradėkime“ miegoti. Paulius darė prielaidą, kad jie nemiega, ir ragino juos budėti toliau.
Paskui Paulius ragino juos būti blaiviais ir nepasigerti. Senovėje blaivybė buvo filosofinio mąstymo simbolis. Paulius norėjo, kad tesalonikiečiai galvotų ir atidžiai apmąstytų Raštą. Yra žmonių, kurie Bibliją naudoja datoms nustatinėti ir spėlionėms. Paulius norėjo, kad tikintieji būtų susikaupę ir sutelkę dėmesį į Šventojo Rašto reikšmę asmeniniam dvasiniam pasirengimui. Blaivumo ir pasigėrimo metafora taip pat gali nurodyti į raginimą 1 Tes 4, 1–12.
Priklausymas dienai yra siejamas su budėjimu ir blaivumu. Paprastai žmonės miega ir pasigeria naktį. Tačiau 8 eilutėje Paulius vartojo karinės sargybos simbolius. Sargybiniai turi budėti ir būti blaivūs visą laiką, t.y. dieną ir naktį. Taigi, kalbant apie budėjimą, sargybiniai turi būti budrūs. Todėl Paulius, kalbėdamas apie pasirengimą Kristaus antrajam atėjimui, tikėjosi, kad krikščionys bus budrūs. Kaip kareiviai, krikščionys turėtų apsišarvuoti prieš budėjimą savo postuose.
Į šiuos Pauliaus žodžius žiūrėkite taip, tarsi jie buvo parašyti konkrečiai ir asmeniškai jums. Kaip juos paverstumėte veiksmu? Ką reikėtų pakeisti jūsų gyvenime, kad darytumėte tai, ką jis rašė?
V. Guoskite vieni kitus (1 Tes 5, 9–11)
1 Tes 5, 1–11 skaitėme, kad Paulius atkreipė dėmesį į tam tikras priešingybes ir taip pailiustravo dvi teismo puses, kai Jėzus sugrįš. Šioje ištraukoje (1 Tes 5, 9–11) rūstybė priešpastatoma išganymui. Tikintieji neturi nerimauti dėl paskutiniųjų dienų, nes Kristuje jie yra patikinti, kad jie yra šviesos vaikai.
6. Perskaitykite 1 Tes 5, 8–11. Kokia yra esminė žinia šiose eilutėse? Apie kokią viltį Paulius rašė, ir kodėl galime jos tikėtis sau? Kaip šiose eilutėse yra atskleista Evangelija?
Daug žmonių šiandien mano, kad biblinė Dievo rūstybės sąvoka labiau atspindi tų laikų kultūrą, nei tiesą apie Dievą. Tai klaidinga nuomonė. Tiesa, kad Biblijoje Dievas yra apreikštas žmogiškosios kalbos ribose. Bet Dievo rūstybės sąvoka yra aptinkama ne tik senesnėse Biblijos dalyse, bet plačiai paplitusi ir Naujajame Testamente, pavyzdžiui, Jėzaus mokyme (Lk 21, 23; Jn 3, 36), Paulius raštuose (Rom 1, 18; 1 Tes 1, 10.), Apreiškimo knygoje (Apr 6, 16–17; 15, 1). Taigi negalima nepaistyti teismo sąvokos. Ji pasako kažką labai svarbaus apie Dievą ir išganymo planą.
Nors dabar negalime plačiau gilintis į šį klausimą, turime išsiaiškinti, kad Dievo rūstybė nėra neapgalvota, tarsi impulsyvus įniršis. Dievo keliai – ne mūsų keliai (žr. Iz 55, 8–9). Biblinė Dievo rūstybės sąvoka yra labiau panaši į teisingumo poreikį tautoje įstatymo pažeidėjo, piktnaudžiaujančio ir engiančio kitus, atžvilgiu. Tie, kurie lieka nedori, bus nubausti ir sunaikinti. Kadangi visi esame sulaužę Dievo Įstatymą, visi būtume atiduoti teisingumo vykdymui, jei ne Kristaus gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas.
Tai yra geroji žinia 1 Tes 5, 8–11, susijusi su Dievo rūstybe. Dievo tikslas nėra išlieti rūstybę ar teisingumą, bet suteikti malonę ir išganymą. Todėl Kristuje Jis apsaugojo mus, kad nebūtume sunaikinti teismo metu. Todėl Paulius manė, kad Dievo rūstybė, teisingai suprantama, prilygtų paguodai, o ne gąsdinimui (1 Tes 5, 11). Kristuje mums niekada nereiks patirti Dievo rūstybės, nes ją ant kryžiaus patyrė Jėzus.
Aptarkite gerąją naujieną!
Toliau tyrinėkite: „Reikia budėti. Mūsų širdis yra vylinga; esame apsupti žmogiškų trūkumų ir silpnybių, o šėtonas yra pasiruošęs pražudyti. Mes galime pamiršti budrumą, bet mūsų priešas – niekada. Žinant jo nenuilstamą budrumą, nemiegokime kaip kai kurie, bet budėkime ir būkime blaivūs.“ (E. Vait, „Liudijimai Bažnyčiai“, t. 5, 409 p.)
„Kai kurie jaučia, kad prieš meldžiant Dievo palaiminimo, esą jie privalo įrodyti Viešpačiui, jog jie yra pasikeitę. Tačiau… Jėzus trokšta, kad ateitume pas Jį tokie, kokie esame, t.y. nuodėmingi, bejėgiai, priklausomi. Mes teigiame, kad esame šviesos vaikai, tad nejaugi turime teisę netikėti?“ (E. Vait, „Rinktiniai raštai“, knyga 3, 150 p.)
„Daugybė krikščionių… gyvena pasauliui. Jų tikėjimas mažai veikia nuosaikumą malonumams; nors jie išpažįsta, kad yra šviesos vaikai, jie vaikščioja tamsoje ir yra nakties vaikai.“ (E. Vait, „Liudijimai Bažnyčiai“, t. 1, 404 p.)
„Pasauliečiai, kurie elgiasi taip, tarsi Dievo nėra, įnikę į savanaudiškus užsiėmimus, netrukus patirs sunaikinimą, ir nepabėgs… Šokdami ir ūžaudami, gerdami ir rūkydami, pataikaudami gyvuliškoms aistroms, jie panašūs į pjauti vedamą jautį.“ (E. Vait, „Evangelism“, 26 p.)
Klausimai aptarimui:
1. Klasėje aptarkite šį klausimą: Jei Kristus grįžtų rytoj, ar būtumėte pasiruošę? Aptarkite atsakymus ir jų priežastis.
2. Aptarkite atsakymus į pamokos antros dalies pabaigoje esantį klausimą. Kaip mes, suvokiantys, kad Kristaus atėjimas yra skubus, elgiamės taip, kaip dera visuomenėje?
3. Kiek adventistų dėmesys paskutiniųjų laikų įvykiams teigiamai ar neigiamai veikė jūsų gyvenimą? Kaip pasikeitė jūsų nuomonė apie paskutiniuosius laikus per tuos metus? Kodėl išganymo plano ir išgelbėjimo tik tikėjimu samprata yra labai svarbi paskutiniųjų laikų įvykių supratimui?
Santrauka: 1 Tes 5, 1–11 Paulius ragino pasirengti Jėzaus antrajam atėjimui. Priėmę Evangeliją, tampame šviesos vaikais. Gyvendami Evangelija ir tikėjimu, viltimi ir meile, vis labiau panašėjame į Jėzų. Jeigu esame pasiruošę mirti Kristuje šiandien, tuomet esame pasirengę Jo atėjimui.