Lapkričio 19–25 d.
Šią savaitę skaitykite: Gal 4, 12–20; 1 Kor 11, 1; Fil 3, 17; 1 Kor 9, 19–23; 2 Kor 4, 7–12.
Įsimintina eilutė: „Tapkite tokie kaip aš, nes ir aš esu tapęs toks kaip jūs. Maldauju jus, broliai! Jūs nesate manęs įžeidę“ (Gal 4, 12).
Paulius su galatais kalbėjo be užuolankų. Jo kieta kalba tiesiog atspindėjo įkvėptą aistrą, jaučiamą dėl apaštalo įsteigtos bažnyčios dvasinės gerovės. Be kita ko laiškas galatams parodo, kokį svarbų vaidmenį atlieka teisinga doktrina. Priešingu atveju Paulius nebūtų toks užsidegęs ir nepalenkiamas. Žinoma, tai, ką tikime, yra labai svarbu, ypač dėl Evangelijos klausimo.
Gal 4, 12–20 Paulius toliau dėsto, nors ir pakeitęs metodą, bent jau truputį. Paulius pateikė daug išsamių ir teologiškai svarių argumentų, įtikinėdamas galatus, kad jie klydo. Dabar apaštalas kreipiasi į juos asmeniškiau, kaip ganytojas. Skirtingai nei netikri mokytojai, Paulius atskleidžia tikrą nerimą, rūpestį, viltį ir meilę savo aikštingai kaimenei. Jis ne tik dėstė teisingą teologiją, bet ieškojo būdo tarnauti tiems, kuriuos mylėjo.
I. Pauliaus širdis
1. Perskaitykite Gal 4, 12–20. Ką Paulius norėjo pasakyti šiose eilutėse?
Pirmas susirūpinimo, slegiančio Pauliaus širdį, požymis – jo asmeninis kreipimasis 12 eilutėje. Kreipimasis seka iškart po Paulius atkaklaus prašymo: tapkite tokie, kaip aš. Žodis maldauju (gr. – deomai) yra pavartotas ir kitose Rašto vietose (žr. 2 Kor 5, 20; 8, 4; 10, 2).
Paulius buvo susirūpinęs ne tik dėl teologijos ir doktrinų. Jis buvo širdimi prisirišęs prie tų žmonių, kurie atėjo pas Kristų per jo tarnystę. Jis save laikė ne tik draugu, bet dvasiniu tėvu, o jie buvo jo vaikai. Ir net daugiau, savo rūpestį galatais Paulius lygina su gimdymo skausmais (Gal 4, 19). Paulius manė, jog ankstesnio triūso pakako, kad galatai būtų saugiai „išnešioti“, kai jis įsteigė bažnyčią. Bet dabar, kai galatai nukrypo nuo tiesos, nerimaudamas dėl jų dvasinės būklės Paulius iš naujo patyrė gimdymo skausmus.
2. Kokį tikslą Paulius buvo numatęs galatams? Kokį rezultatą jis norėjo pamatyti? Gal 4, 19.
Iš pradžių apibūdinęs galatus kaip kūdikius įsčiose, Paulius dabar kalba apie juos, tarytum jie patys laukėsi. Žodis išryškės buvo vartojamas medicinoje. Juo buvo apibūdinimas embriono vystymasis. Šia metafora Paulius apibūdina tai, ką reiškia būti krikščioniu, ir individualiai, ir bendrai. Norint būti Kristaus mokiniu, nepakanka tik išpažinti tikėjimą. Pastarasis skatina iš esmės keistis ir panašėti į Kristų. Paulius „nesiekė, kad galatai šiek tiek pasikeistų. Žiūrėdamas į galatus, apaštalas norėjo matyti Kristų, t.y. esminius pokyčius.“ (Leon Morris, Galatians (Downers Grove, Ill.: InterVarsity Press, 1996), 142 p.)
Ar pastebite, kaip Kristaus charakteris pasireiškia jūsų gyvenime? Kokiose srityse jūs vis dar turite patobulėti?
II. Iššūkis tapti…
3. Perskaitykite 1 Kor 11, 1; Fil 3, 17; 2 Tes 3, 7–9; Apd 26, 28–29. Kaip Pauliaus mintys šiuose tekstuose atsispindi ir Gal 4, 12? Kaip mums suprasti jų reikšmę?
Kelis kartus savo laiškuose Paulius skatino krikščionis sekti jo pavyzdžiu, kiekvienoje situacijoje pateikdamas save kaip autoritetą. 2 Tes 3, 7–9 Paulius mokė, kad tesalonikiečiai turėtų dirbti ir nebūti našta kitiems. 1 Kor 11, 1 apaštalas ragino korintiečius sekti jo pavyzdžiu ir pirmiausia rūpintis kitų gerove. Pauliaus susirūpinimas Laiške galatams atrodo kiek kitoks.
Gal 4, 12 Paulius neprašė galatų sekti jo pavyzdžiu, bet – tapti tokiais, kaip jis, ir neapsimetinėti, nevaidinti. Kodėl? Problema Galatijoje buvo ne neetiškas elgesys ar bedieviška gyvensena, kaip Korinto bažnyčioje. Galatijoje iškilo pačios krikščionybės esmės klausimas. Gal 4, 12 užrašyti žodžiai tiksliai atitinka Pauliaus kreipimąsi į Agripą Apd 26, 29: „Duok, Dieve, kad ar tuojau, ar ne tuojau ne tik tu, bet ir visi, šiandien girdėję mane kalbant, taptų tokie, kaip aš, tik be šitų pančių!“ Kitaip tariant, Paulius nurodo į jo krikščionišką patyrimą, t.y. tikėjimą Kristumi, ką Jis padarė, o ne savo darbais. Galatai labiau vertino savo elgesį, nei tapatybę Kristuje.
Nors Paulius konkrečiai nerašė, kaip galatams tapti tokiais, kaip jis, kontekstas rodo, kad šiuo pareiškimu apaštalas nemėgino aprėpti visas gyvenimo sritis. Kadangi Pauliui nerimą kėlė į Įstatymą orientuotas galatų tikėjimas, apaštalas tikrai turėjo omenyje Jėzuje Kristuje atrastą nuostabią meilę, džiaugsmą, laisvę ir išganymo užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, Paulius išmoko visa laikyti sąšlavomis (Fil 3, 5–9) ir troško, kad galatų patyrimas būtų toks pat.
Ar šiandien žinote (išskyrus Jėzų) sektinų pavyzdžių? Jei taip, kokios to asmens savybės yra pavyzdys jums, ir kaip galite geriau jas atskleisti savo gyvenime?
III. Aš tapau toks, kaip jūs
4. Perskaitykite 1 Kor 9, 19–23. Kaip šios eilutės gali padėti geriau suprasti Pauliaus mintį antroje Gal 4, 12 dalyje? (Taip pat žr. Apd 17, 16–34; 1 Kor 8, 8–13; Gal 2, 11–14).
Gal 4, 12 gali pasirodyti neaiški. Kodėl galatai turėtų tapti tokie kaip Paulius, jeigu jis jau buvo tapęs toks, kaip jie?
Praeitoje pamokos dalyje matėme, kad Paulius norėjo, jog galatai taptų panašūs į jį tikėjimu ir pasitikėjimu Kristaus krauju. Apaštalo komentaras apie panašumą į galatus buvo priminimas, kad jis buvo žydas, nors tapo pagoniu, t.y. be Įstatymo, kad galėtų skelbti pagonims Evangeliją. Kadangi Paulius buvo nuostabus misionierius pagonims, jis žinojo, kaip skelbti Evangeliją tiek žydams, tiek pagonims. Be to, anot 1 Kor 9, 19–23, nors Evangelija yra tik viena, Pauliaus metodas skelbti ją skyrėsi priklausomai nuo žmonių, kuriuos jis mokė.
„Paulius buvo tuo, ką mes šiandien vadiname derinimas su tam tikra situacija, kai Evangeliją reikia pristatyti taip, kad ji būtų suprantama konkretaus konteksto žmonėms.“ (Timothy George, The New American Commentary: Galatians (Nashville, Tenn.: Broadman & Holman Publishers, 1994), 321 p.)
Pauliaus komentaras 1 Kor 9, 21 rodo, kad derinant Evangeliją konkrečiai situacijai, yra tam tikros ribos. Pavyzdžiui, nors apaštalas mini, kad skelbiantis Evangeliją turi laisvę rinktis, kaip jis užmegs ryšį su žydais ar pagonimis, ši laisvė nesuteikia teisės gyventi be Įstatymo, nes krikščionys yra pavaldūs Kristaus Įstatymui.
Nors derinti Evangeliją prie konkrečios situacijos ne visada lengva, kadangi galime atskirti Evangelijos esmę nuo kultūros, t.y. derinti ją prie konkrečios situacijos nepakeičiant turinio, mes taip pat turėtume tapti tokie, kaip Paulius.“ (Timothy George, Galatians, 321, 322 p.)
Paprasta eiti į kompromisą, ar ne? Kartais, kuo ilgiau žmogus išpažįsta krikščionybę, tuo lengviau jam eiti į kompromisą. Kodėl taip gali būti? Pasižiūrėkite į save, sąžiningai. Kiek kompromiso yra jūsų gyvenime, ir kaip jūs pateisinate tai? Kaip jūs galite tai pakeisti, ten, kur reikia tai padaryti?
IV. Tada ir dabar
Pauliaus santykiai su galatais ne visada buvo tokie sudėtingi ir šalti. Iš tikrųjų, prisimindamas laiką, kai jis pirmą kartą paskelbė Evangeliją Galatijoje, Paulius entuziastingai kalbėjo, kaip galatai juo rūpinosi. Kas atsitiko?
5. Koks įvykis, atrodo, paskatino Paulių skelbti Evangeliją Galatijoje? Gal 4, 13.
Matyt, pirminiu Pauliaus sumanymu nebuvo Evangelijos skelbimas Galatijoje. Kelionėje ištikus ligai, apaštalas buvo arba priverstas ilgiau likti Galatijoje, arba keliauti į Galatiją, kad pagytų. Pauliaus ligos priežastis nežinoma. Kai kurie sako, kad jis sirgo maliarija, kiti, nurodydami į tai, kad galatai buvo pasiruošę išsilupti akis ir atiduoti jas apaštalui, teigia, kad Paulius kentėjo nuo akių ligos. Jo ligą taip pat galima susieti su dygliu kūne, kurį jis minėjo 2 Kor 12, 7–9.
Nepaisant, kuo Paulius sirgo, tai buvo taip nemalonu, kad tapo išbandymu galatams. Pasaulyje, kuriame liga dažnai buvo laikoma Dievo nemalone (Jn 9, 1–2; Lk 13, 1–4), Pauliaus negalavimas galatams lengvai galėjo tapti dingstimi atmesti tiek jį, tiek jo žinią. Tačiau jie nuoširdžiai džiaugėsi Pauliumi. Kodėl? Kadangi jų širdis šildė Kristaus kryžiaus žinia (Gal 3, 1) ir Šventosios Dvasios patikinimas. Dėl kokios priežasties jie pakeistų savo požiūrį?
6. Kodėl Dievas leido, kad Paulius kentėtų? Kaip Paulius galėjo tarnauti kitiems, turėdamas asmeninių problemų? Rom 8, 28; 2 Kor 4, 7–12; 12, 7–10.
Pauliaus liga išties buvo rimta, ir jis lengvai galėjo dėl to kaltinti Dievą arba tiesiog liautis skelbti Evangeliją, tačiau apaštalas nedarė nei vieno, nei kito. Užuot leidęs aplinkybėms įveikti jį, Paulius pasinaudojo jomis kaip galimybe labiau pasikliauti Dievo malone. „Ne kartą Dievas panaudojo ligas, persekiojimus, skurdą ir net stichines nelaimes bei nepaaiškinamas tragedijas kaip priemonę Jo gailestingumui ir malonei parodyti bei skelbti Evangeliją.“ (Timothy George, „Galatians“, 323, 324 p.)
Kaip galite išmokti pasinaudoti sunkumais ir kančia, kad labiau pasikliautumėte Viešpačiu? (Kokias kitas galimybes turite?)
V. Tiesos sakymas
7. Perskaitykite Gal 4, 16. Kokią galingą mintį Paulius užrašė čia? Kaip asmeniškai galite patirti kažką panašaus? (Taip pat žr. Jn 3, 19; Mt 26, 64–65; Jer 36, 17–23)
Posakis sakyk tiesą dažnai turi numanomą neigiamą reikšmę, ypač mūsų laikais, kai pastarąjį galima laikyti stipriu smūgiu, kai visos priemonės geros, taktika – visiškai negailėti priešų, išdėstyti faktus, nepaisant, kokie nemalonūs ar nepageidaujami jie galėtų būti. Jei ne Pauliaus komentarai Gal 4, 12–20 (taip pat Gal 6, 9–10) ir kituose laiškuose, klaidingai atrodytų, kad apaštalo uolumas skelbti Evangeliją nusvėrė bet kokią meilės išraišką. Nors Paulius buvo susirūpinęs, kad galatai žinotų Evangeliją (žr. Gal 2, 5. 14), tai sąlygojo jo meilė jiems. Kas nepatyrė asmeniškai, kaip skausminga bausti ar sakyti tiesą tiems, kurie – dėl neaiškių priežasčių – nenori jos girdėti! Mes tai darome todėl, kad mums rūpi žmogus. Ne todėl, kad norime įskaudinti, nors kartais mūsų žodžiai sukelia skausmą ar net pyktį, pasipiktinimą. Tačiau vis tiek tai darome, nes žinome, kad asmuo turi tai išgirsti, nepaisant, kad jis to nenorėtų.
8. Ką Paulius sako Gal 4, 17–20 apie tuos, kurie yra nusiteikę priešiškai? Kam dar jis metė iššūkį, be jų teologijos?
Priešingai nei Paulius, rizikavęs užsitraukti galatų įtūžį dėl jo Evangelijos, apaštalo priešininkai aktyviai pataikavo galatams ne iš meilės, bet iš savanaudiškų paskatų. Neaišku, ką Paulius turėjo omenyje, sakydamas, kad jo priešininkai norėtų jus atitraukti. Galbūt tai galima sieti su pastangomis atitraukti galatus nuo Evangelijos privilegijų, kol jie nesileis apipjaustomi.
Pagalvokite apie incidentą, kai jūsų žodžiai, nors teisingi ir būtini, privertė kažką pykti ant jūsų. Ko pasimokėte iš tokio patyrimo, kas galėtų padėti kitą kartą, kai teks daryti kažką panašaus?
Toliau studijuokite: „Galatijos Bažnyčiose Evangelijos žinią gožė atviri, neslepiami klaidžiamoksliai. Atgyvenusios judaizmo apeigos visiškai išstūmė Kristų, tikrąjį tikėjimo šaltinį. Apaštalas suprato, kad, jeigu nori išgelbėti Galatijos tikinčiuosius nuo pavojingos jiems gresiančios įtakos, turi imtis ryžtingiausių priemonių ir kuo greičiausiai juos perspėti. Kiekvienas Kristaus tarnautojas turi išmokti šią svarbią pamoką – savo darbą jis turi pritaikyti prie tų, kuriems siekia pasitarnauti, situacijos. Švelnumas, kantrybė, ryžtas ir tvirtumas – viskas yra vienodai svarbu; tačiau tai dar reikia tinkamai paskirstyti. Bendravimas su skirtingomis žmonių klasėmis įvairiomis aplinkybėmis ir sąlygomis – tai darbas, reikalaujantis išminties bei Dievo Dvasios apšviesto ir pašventinto proto. […] Tų, kurie savo gyvenime buvo pažinę Dievo jėgą, Paulius maldavo grįžti prie pirmosios meilės Evangelijos tiesai. Nenuginčijamais argumentais jis išdėstė jiems jų privilegiją tapti laisvais vyrais ir moterimis Kristuje, per kurio atperkančią malonę visi Jam atsidavusieji bus aprengti Jo teisumo rūbu. Paulius laikėsi nuomonės, kad kiekvienas išgelbėtasis turi įgyti tikrą asmeninę patirtį Dievo reikaluose. Apaštalo karšti raginimo žodžiai neliko be atsako. Šventoji Dvasia galingai veikė, ir daugelis nuklydusiųjų grįžo prie tikėjimo Evangelija. Nuo tol jie buvo laisvi, nes juos išvadavo Kristus.“ (E. Vait, Apaštalų darbai, 286, 287, 288 p.)
Klausimai aptarimui:
1. Apsvarstykite kančią ir kaip Dievas gali panaudoti ją. Kaip mes tvarkomės su aplinkybėmis, kai, atrodo, kančia nedavė nieko gero?
2. Pagalvokite apie Kristų mumyse. Ką tai reiškia praktiškai? Kaip galima žinoti, ar Jis gyvena mumyse? Kaip nepasiduoti nevilčiai, jei tai neįvyksta greitai arba taip, kaip buvo tikėtasi?
Santrauka: Pateikęs daug išsamių ir teologiškai sudėtingų argumentų, Paulius dabar asmeniškiau ir jausmingiau kreipėsi į galatus. Jis meldė jų klausyti jo patarimo, primindamas kadaise palaikytus santykius ir tikrą meilę bei rūpestį, kurį jis jautė galatams kaip dvasinis jų tėvas.