Lapkričio 3–9 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ef 1, 18–22; Rom 8, 26–39; Jok 4, 7; 1 Pt 5, 6–10; Lk 10, 1–20; Apd 5, 12–16.
Įsimintina eilutė: „Tačiau visa mes lengvai nugalime per Tą, kuris mus pamilo“ (Rom 8, 37, ).
Pagrindinė mintis: Kristuje turime pergalę prieš visas jėgas, kurios mus engia.
Kai kuriuose pasaulio kraštuose religija iš esmės yra jėgų šaltinis, kaip niekas kitas padedantis priimti kasdienius gyvenimo iššūkius. Krikščioniška išgelbėjimo iš nuodėmės sąvoka yra svetima daugeliui tradicinių religijų. Tuose kraštuose krikščionybė gali būti laikoma priemone, padedančia spręsti kasdienio gyvenimo bėdas.
Žinoma, krikščioniška gyvensena užtikrina daug praktinių privalumų, tačiau turime visada prisiminti, kad krikščioniška pasaulėžiūra yra nežemiškos kilmės. Krikščionybėje yra dar viena tikrovės pusė, ne medžiaginė. Abi jos svarbios, ir abiem būdingos jėgos, kurių tikslai nesutampa. Turime būti dėkingi už mums pažadėtą abipusę pergalę.
Vėl pabrėžiame didžiosios kovos tarp Kristaus ir šėtono pasakojimo svarbą. Tai padeda suprasti pasaulį ir mūsų, kaip krikščionių, vietą jame. Kovos įkarštyje krikščionybė neišsižada savo pasekėjų ir nepalieka jų priešiškų jėgų malonei. Atvirkščiai, Kristuje mes turime pergalės pažadą prieš tas jėgas.
I. PERGALĖ MUMS PARUOŠTA
Krikščionys neturėtų vilties įveikti blogio jėgas, jei pergalė nebūtų paruošta. Praėjusią savaitę išsiaiškinome, kad Kristus, mirdamas ant kryžiaus ir prisikeldamas iš mirusiųjų, nugalėjo visas blogąsias ir maištaujančias prieš Dievą galias. Paviešindamas ir nuginklavęs jas, Jėzus apribojo šių galių veiklą. Tai, kad šios jėgos buvo įveiktos, leidžia krikščionims tikėtis pergalės.
1. Perskaitykite Ef 1, 18–22. Paulius meldė, kad krikščionims Efeze būtų apšviestos akys. Pasak Pauliaus, ką Kristus mums suteikė? Kaip suprantame šiuos žodžius didžiosios kovos kontekste? Kas pažadėta mums čia? Kaip padarome šiuos pažadus tikrove?
Paulius meldė, kad krikščionys būtų apšviesti, nes tik tada jų gyvenime atsiras krikščioniška viltis. Jie supras savo, kaip Dievo paveldėtojų, teises ir asmeniškai patirs Jėzų iš numirusių prikėlusią Dievo galią.
2. Ypač atkreipkite dėmesį į Ef 1, 20–22. Kovoje su jėgomis, stipresnėmis nei mes, kokių pažadų įvykdymo galime melsti?
Dėl Kristaus nukryžiavimo ir prisikėlimo visa, įskaitant kunigaikštystes ir galias, yra pajungta Jam. Viskas yra parengta mūsų pergalėms prieš viską, kas galėtų engti mus dvasiškai.
Perskaitykite pamokoje pateiktas eilutes. Kaip jos gali padėti jums, su kuo besigrumtumėte? Pagalvokite apie tai, kas jose parašyta, ir tai, kas jose pažadėta mums Kristuje. Kaip ši teologija gali tapti tikrove mūsų gyvenime?
II. PERGALĖS VILTIS
Viskas paruošta ne tik krikščionio pergalei prieš blogio jėgas. Biblija aiškiai moko, kad galime jas nugalėti.
3. Perskaitykite Rom 8, 26–39. Ką Paulius čia stengėsi pasakyti? Anot apaštalo, dėl kokių priežasčių krikščionys su pasitikėjimu gali žvelgti į ateitį? Atkreipkite dėmesį į visus nuostabius pažadus ir padrąsinimo žodžius šiose eilutėse. Vėlgi, kaip jie gali būti ne tik teologija, ne tik skambūs posakiai, bet kaip galime gyventi pagal aiškų Dievo Žodžio mokymą?
Rom 8, 29–30 sukelia audringas diskusijas, kai kalbama apie paskyrimą, tačiau šių eilučių kontekste yra užrašytas didis pažadas. Paulius pateikia bent dvi svarias priežastis krikščionims pasitikėti Viešpačiu. Pirma, Dvasia padeda mums išmėginimuose ir dejonėse. Antra, viskas, įskaitant išmėginimus, prisideda prie krikščionio gerovės (kad ir kaip sunku būtų tai įžvelgti dabar). Pasitikėjimas Dievu išmėginimuose iš tikrųjų yra labai svarbi dalis, kai gyvename tikėjimu, o ne regėjimu.
Eilutės 29–30 yra Pauliaus būdas pateisinti pasitikėjimą, išreikštą 28 eilutėje. Šiose eilutėse jis parodo, kaip Dievo tikslas tiems, kurie Jį myli, plėtojamas išganymo eigoje.
4. Kaip Pauliaus argumentas, didinantis krikščionišką pasitikėjimą, pasiekia viršūnę 31–34 eilutėse? Atkreipkite ypatingą dėmesį į 31 eilutę. Ką galime įžvelgti šioje eilutėje asmeniškai didžiosios kovos kontekste?
Rom 8, 35–39 išvardyta tai, ką krikščionys gali nugalėti. Atkreipkite dėmesį, kad paminėtos kunigaikštystės ir galybės. Sąrašas parodo, kad visatoje nėra nieko, kas neleistų krikščionims patirti pergalę Jėzuje.
III. KRIKŠČIONYS PRIEŠ VELNIĄ
5. Perskaitykite Jok 4, 7. Kas pažadėta tam, kuris priešinsis velniui? Kaip atsilaikyti prieš jėgą, kuri žymiai galingesnė už mus? Taip pat žr. Įst 4, 4.
Krikščionys nėra bejėgės velnio aukos (ar ir čia įžvelgiate, kodėl svarbu žinoti, kad šėtonas yra tikras puolęs angelas, o ne išgalvotas veikėjas?). Bet krikščionys nėra raginami patys sukilti prieš velnią. Krikščionio požiūris verčia velnią bėgti. Turime visiškai atsiduoti Jėzui, kuris vienintelis gali priversti velnią bėgti nuo mūsų.
6. Perskaitykite 1 Pt 5, 6–10. Kas pažadėta krikščionims, susiduriantiems su priešu, kuris apibūdinamas kaip riaumojantis liūtas, tykantis, ką praryti? Kaip šios eilutės padeda suprasti, ką Jokūbas rašė aukščiau? Taip pat žr. Ef 4, 27 ir 6, 11.
Šiuos žodžius Petras užrašė įspėti krikščionis, kurie kentė persekiojimus. Aišku, jis žinojo, kad už persekiotojų slepiasi priešas, šėtonas. Apaštalas perspėjo skaitytojus, kad jie pasipriešintų velniui. Čia Petras pavartojo tą patį žodį, kaip Jokūbas, bet pridūrė – tvirtu. Taigi, apaštalas teigė, kad velnias bėgs nuo tų, kurie tvirtai priešinasi jam. Bijoti – negalima. Petras žinojo, kad nepaisant tvirto pasipriešinimo, kančia gali užtrukti, tačiau pats Dievas ištobulins, sutvirtins, pastiprins ir pastatys tikinčiuosius ant tvirto pagrindo (1 Pt 5, 10).
Nors pažadų duota nemažai, nesame apsaugoti nuo kančių. Kuris krikščionis nepatyrė kančios? Tarsi mums šiame pasaulyje lemta kentėti. Kaip mūsų tikėjimas turėtų pakeisti liūdesį ir skausmą?
IV. PERGALĖS PAVYZDŽIAI
Pamatėme Biblijoje nusakytą pergalės viltį ir pažadus, duotus krikščionims. Tiesą sakant, Biblijoje yra realių krikščioniškos pergalės prieš blogio jėgas pavyzdžių. Pradėsime ankstyvos mokinių tarnystės pavyzdžiu, kai Jėzus juos išsiuntė.
7. Perskaitykite Mt 10, 1–8; Mk 6, 7. 12–13; Lk 9, 1, 2; 10, 1–20. Pažvelkite, kas šiems žmonėms buvo pavesta. Kaip šios eilutės turi būti suprantamos didžiosios kovos kontekste? Taip pat, ką šios eilutės sako šiandien mums, pašauktiems skelbti Jėzų pasauliui?
Įdomu, kad Jėzus, siuntęs Dvylika skelbti gerąją žinią apie ateisiančią Dangaus karalystę, manė, jog svarbu suteikti jiems galią išvarinėti demonus ir netyrąsias dvasias. Tai nestebina, nes, skelbiant Evangeliją, būtina parodyti tokias galias. Buvo galima tikėtis, kad skelbiant Evangeliją piktosios jėgos atsiskleis, todėl Dvylikai ir buvo suteikta galia jas tramdyti. Žinoma, Dvylikai skelbiant gerąją naujieną, blogio jėgos reiškėsi, ir tikrai daug demonų buvo išvaryti.
Kiek galima matyti iš įrašų, Jėzus nepavedė septyniasdešimčiai išvarinėti demonus (Žr. Lk 10, 9). Tačiau būtent tai labiausiai džiugino misijos dalyvius (Lk 10, 17). Septyniasdešimt su džiaugsmu pranešė, kad skelbiant karalystės Evangeliją jiems paklusdavo demonai. Žinoma, siųstieji suprato, jog taip buvo dėl Jėzaus suteiktos galios.
Daug galima būtų kalbėti ir diskutuoti apie šias eilutes ir kaip jas reiktų suprasti šiandien, svarbu, kad kaip krikščionys, pašaukti skelbti Evangeliją pasauliui, Kristuje turime galią tai padaryti.
Perskaitykite Lk 10, 20. Ką svarbaus turime įžvelgti sau šiuose Jėzaus žodžiuose. Kaip Jo atsakymas parodo, kas mums turėtų būti svarbu? Kaip galime užtikrinti, kad išlaikome tai dėmesio centru?
V. PERGALĖS PAVYZDŽIAI (Apaštalų darbų knyga)
Ankstesnėje pamokos dalyje minėti piktų dvasių tramdymo pavyzdžiai buvo būdingi Viešpačiui vaikštant žeme. Tačiau pergalių buvo ir kitu laikotarpiu. Apaštalų darbų knygoje randame Jėzaus mokinių, nugalėjusių piktąsias dvasias, pergales.
Tai neturėtų stebinti. Juk Jėzus pažadėjo Savo mokiniams Šventąją Dvasią (žr., pavyzdžiui, Jn 14, 16).
Taip pat žinome, kad didžioji kova tarp Kristaus ir šėtono, nors laimėta ant kryžiaus, tęsis iki pasaulio pabaigos. Taigi Kristaus mokiniai, net Jam užžengus į dangų, buvo įtraukti į kovą, ypač jiems skelbiant Evangeliją.
8. Perskaitykite šiuos pavyzdžius, susijusius su pergalėmis prieš blogio jėgas. Kokią pamoką galime įžvelgti sau dabartiniame Evangelijos skelbimo ir liudijimo kontekste?
Apd, 5, 12–16; Apd, 3, 1–11; Apd, 16, 16–18
Apd 16, 16–18 pateiktas neįprastas atvejis. Kai tarnaitė paminėjo aukščiausiąjį Dievą, jos žodžiai išreiškė svarbią tiesą. Tačiau Paulius to nepakentė. Jis suprato, kas vyko iš tikrųjų. Pasireiškusios antgamtinės jėgos, pelniusios pinigus tarnaitės šeimininkams, nebuvo iš Viešpaties, ir Paulius žinojo tai. Kai ji sušuko, kad šie vyrai yra aukščiausiojo Dievo tarnai, ji nekalėjo apie tikrąjį Dievą, bet, greičiausiai, apie kanaaniečių dievą, kuris taip pat buvo vadinamas aukščiausiuoju. Atkreipkite dėmesį, kaip lengvai, dėl tam tikrų bendrų terminų, klaida galėjo iškreipti tiesą.
Dar kartą perskaitykite Apd 5, 12–16 ir prisiminkite žmones, kurie pageidavo, kad juos paliestų bent Petro šešėlis. Ko tokiu atveju reiktų saugotis krikščionims, kai Viešpaties darbas susilaukia ypač didelės sėkmės?
Papildomam tyrinėjimui: E. Vait, „Su meile iš Dangaus“ 423-435 p.; „Faith and Works“ 93 p.; „Selected Messages“ 310 p., knyga 3.
„Jėzus laimėjo per nuolankumą bei tikėjimą Dievu ir apaštalo lūpomos Jis taria: ‚Taigi būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų‘ (Jok 4, 7–8). ‚Viešpaties vardas – tvirtas bokštas; teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus‘ (Pat 18, 10). Šėtonas dreba ir bėga net nuo silpniausios sielos, kuri atranda prieglobstį tame galingame varde.“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus“, 314-315 p.)
„Visagalė Šventosios Dvasios jėga gina kiekvieną atgailaujančią sielą. Kristus neatiduos priešui nė vieno, kuris atgailaudamas ir tikėdamas prašo Jo apsaugos… Kai užklumpa pagundos bei sunkumai, nesistenkime juos visus įveikti – verčiau žiūrėkite į Jėzų, savo padėjėją… Ačiū Dievui, mes turime galingą Išgelbėtoją, kuris išmetė piktąjį iš dangaus. Bet kodėl nekalbėti apie Jį? Kodėl neaukštinti Jo galybės ir Jo meilės?“ (E. Vait, „Su meile iš Dangaus“ 456 p.)
Aptarkite:
1. Aptarkite kai kuriuos šios savaitės pavyzdžius, nurodančius į Biblijoje atskleistas pergales. Ką panašaus pastebime vykstant šiandien? Ką mes galime padaryti, jei galime, kad matytume jų daugiau?
2. Ką reiškia artintis prie Dievo, kaip rašė E. Vait? Kaip tai darome? Aptarkite klasėje, ką tai reiškia, kaip tai padaryti ir kas atsitinka tai padarius?
3. Įsivaizduokite, jog esate Petras, ir žmonės nori, kad juos paliestų bent jūsų šešėlis. Pagalvokite, kas tokiomis aplinkybėmis nutiktų jums dvasiškai. Kokia yra vienintelė apsauga tokiu atveju?