Rugsėjo 7–13 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Kol 3, 1–4; 2 Kor 3, 17–18; 10, 3–5; Rom 12, 2–3; Jn 10, 10; Mt 5, 13–15.
Įsimintina eilutė: „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 1–2).
Izaokas Vatsas (Isaac Watts) parašė daugiau kaip 750 giesmių, kurių daugelis yra giedamos tūkstančių krikščionių šiandien. Kartą Izaoko Vatso garbei Londone buvo surengta eisena. Žmonės plūdo į gatves, kad galėtų žvilgtelti į šį garsų žmogų. Karietai važiuojant po žiūrovų pilnu balkonu, viena moteris nustebo, kad šis žemaūgis senyvo amžiaus ir kuprotas vyriškis parašė tokias galingas giesmes. Ji sušuko: „Nejaugi jūs esate Izaokas Vatsas!“ Šis pamojo vežikui sustoti. Išsitiesęs visu ūgiu jis atsakė: „Ponia, jei aš galėčiau suvokti ir valdyti kūriniją, vis tiek būčiau vertinamas dėl savo proto, nes žmogus vertinamas pagal protą“.
Izaokas Vatsas buvo teisus. Žmogus vertinamas atsižvelgiant į protą, ir reforma yra susijusi su mūsų protu. Jei reforma pasireikš mūsų mąstyme, tai ji pasireikš ir mūsų elgesyje. Reforma pasireiškia tuomet, kai Šventosios Dvasios galia mūsų mintys dera su Kristaus mintimis. Kai tai atsitiks, mes elgsimės atitinkamai.
I. PROTO DALYKAI
Mūsų mintys lemia mūsų elgesį. Tai, ką galvojame, diktuos tai, ką veikiame. Tiesa yra ir tai, kad pasikartojantis elgesys veikia mūsų mintis. Krikščionis yra naujas kūrinys. Senas mąstymas buvo pakeistas nauju (2 Kor 5, 17).
Pradedant kelionę laivu iškeliamos burės. Pastarosios nukreipia laivą. Visą kelionę bures reikės reguliuoti, kad laivas nenukryptų nuo kurso. Priešingu atveju laivas nukryps nuo kurso labai greitai. Panašiai kaip burės, mūsų mintys lemia mūsų dvasinio gyvenimo kryptį. Kai apaštalas Paulius ragino krikščionis rūpintis tuo, kas aukštybėse (Kol 3, 1–4), jis mokė kreipti mintis dangun. Mūsų protą formuoja tai, ką mes į jį įdedame. Mūsų mintis lemia tai, ką mes mąstome.
1. Koks malonės stebuklas įvyksta mūsų pačių gyvenime, kai mes mąstome apie Dievo šlovę ir Jo Žodį? 2 Kor 3, 17–18.
Mąstydami apie Jėzų ir Jo Žodį, esame keičiami. Naujos mintys pakeičia senąsias. Žvelgdami į Jį, mes į Jį panašėjame. „Įstatymo, apimančio tiek protinę, tiek dvasinę sritį, esmė ta, kad mes keičiamės pagal pavyzdį, kurį stebime. Žmogaus protas pamažu pripranta prie tų dalykų, apie kuriuos jis mąsto. Taip jis sutampa su tuo, ką įprato mylėti ir gerbti. Žmogus niekada negali pakilti aukščiau savosios tyrumo, gerumo ar teisumo sampratos. Jeigu savasis „aš“ yra aukščiausias jo idealas, jis niekada nepakils aukščiau, gali tik nusmukit žemyn. Vienintelė Dievo malonė gali išaukštinti žmogų. Paliktas vienas, žmogus neišvengiamai žlugs“ (E. Vait, Didžioji kova, 518 p.).
Reformos esmė – tai žvelgti į Jėzų, leisti Jam persmelkti mūsų protą, formuoti mintis ir vadovauti mūsų elgesiui. Žvelgiant į Jėzų, Jis ves mus prie aukštesniojo mato, o ne tik griežtų taisyklių. Žvelgiant į Jėzų neįmanoma likti tokiais pat. Apmąstydami tai, apie ką galvojo Jis, mes turime tik vieną troškimą – vykdyti Jo valią.
Ką patartumėte asmeniui, kuriam sunku išlaikyti Jėzų prioritetu mąstymo procese? Ką reiškia tie bibliniai tekstai, kurie moko žvelgti į Jėzų?
II. PROTO FILTRAI
Kai kuriems tėvams taip rūpi vaikų įpročiai naršant internetą, kad augintojai nustato filtrus, blokuojančius tam tikras svetaines. Kiti kažką panašaus padarė ir televizoriui. Šie elektroniniai filtrai skirti padėti atrinkti kai kuriuos dalykus, t.y. kai ką „įleisti“ ir kai ko „neįsileisti“. Dievas mums suteikė „dvasinį filtrą“. Pastarasis kruopščiai įleidžia į mūsų protus tik tuos dalykus, kurie stiprina mūsų dvasinį patyrimą su Jėzumi.
2. Kokį praktinį mokymą Paulius paliko krikščionims kaip filtrą, skirtą apsaugoti protą nuo svaiginančios blogio įtakos? Kaip šis mokymas šiandien taikytinas mūsų įpročiui žiūrėti televiziją, DVD ar naršyti po internetą? Fil 4, 7– 8; Rom 12, 2.
Štai kokia yra paprasta tikrovė. Neįmanoma ugdyti gilų dvasinį mąstymą, jei mes „maitiname“ savo protą smurtu, amoralumu, godumu ir materializmu. Mūsų pojūčiai yra raktas į mūsų protą. Jeigu pastarasis „bombarduojamas“ ir stimuliuojamas Holivudo pramogų, protą formuos šie juslingi patyrimai, o ne Dievo Žodžio principai. Žiniasklaidos atstovai išleidžia daug milijonų dolerių, siekdami manipuliuoti mūsų jausmais, būkle, mąstymu ir įdiegti mums vertybes. Mes galime būti tikri, kad pagrindinis klausimas pramogų guru nėra šis: „Kaip įvairūs šou gali paruošti žmones greitam Jėzaus atėjimui?“ Juos labiausiai skatina pinigai. Krikščionys septintosios dienos adventistai, besiruošiantys Kristaus antrajam atėjimui, turėtų atidžiai pamąstyti, prieš paaukodami savo sielą ant pasaulio pramogų aukuro.
Italijoje, Milane yra didinga katedra su trejomis didelėmis medinėmis durimis. Virš kairėje pusėje esančių durų išgraviruoti šie žodžiai – „Pasitenkinimas trunka tik akimirką“. Virš dešinėje pusėje esančių durų – „Visos bėdos trunka tik akimirką“. Virš centrinių durų paryškintomis raidėmis užrašytas šis posakis: „Išlieka tik tai, kas amžina“. Paklauskite savęs, kaip dažnai jūs mąstote apie tai, kas amžina? Kaip jūsų sprendimai atspindi tas mintis?
III. PROTO APSAUGA
„Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Fil 4, 7). Tai nuostabus pažadas, bet turime melsti, kad jis būtų įvykdytas mūsų gyvenime.
Yra daug būdų, kaip mes galime susilpninti savo apsaugą. Galime pasiduoti šio pasaulio pramogoms. Mūsų protą gali įveikti pyktis, kartėlis ir apmaudas. Protas gali būti panardintas į svaiginančių malonumų ar priklausomybę formuojančių įpročių vandenyną. Gera žinia yra tai, kad Jėzus pažadėjo apsaugoti mūsų protą, jei leisime Jam tai daryti.
3. Perskaitykite 2 Kor 10, 3–5. Ką reiškia Pauliaus žodžiai, kad „mūsų kovos ginklai ne kūniški“, bet dvasiniai? Kokie yra kūniški ginklai? Kokie – dvasiniai? Apaštalas taip pat rašė: „Jais paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“ (2 Kor 10, 5). Ką jis turėjo omenyje, ir kaip tai gali būti atlikta?
Bilis Greimas (Billy Graham) yra pasakęs: „Neįmanoma neleisti paukščiams skraidyti virš galvos, bet įmanoma neleisti jiems sukti lizdus mūsų prote“. Kitaip tariant, mintys užtvindys mūsų protą. Įvairūs vaizdai, garsai ir kvapai stimuliuoja tam tikras mintis. Skirtingi patyrimai sukelia skirtingus jausmus. Mes ne visada galime pasirinkti mintis, kurios užplūsta mūsų protą, bet galime pasirinkti, ar leisime šioms mintims dominuoti. Paimti nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui, reiškia pavesti mūsų mintis Jėzui. Kūniškos mintys nepasišalina vos panorėjus. Jos keičiasi tuomet, kai protas pripildomas kažkuo kitu. Protas, mąstantis apie teigiamus Dievo Žodžio principus, yra Dievo malone apsaugotas nuo piktojo gudrybių.
Kai Paulius rašė: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus“ (Fil 2, 5), ką konkrečiai jis turėjo omenyje? Kaip įmanoma būti Kristaus nusistatymo? Kaip žodis būkite nusako atsakomybę už pokyčius?
IV. PROTO / KŪNO SANTYKIAI
Senovės graikai mokė dualizmo. Jie manė, kad tarp mūsų kūno ir sielos yra didelė atskirtis. Šventasis Raštas moko priešingai, kad žmonės yra fizinių, protinių, emocinių ir dvasinių dimensijų visuma. Tai, kas veikia vieną žmogaus visumos pusę, veikia ir visas kitas puses. Apaštalai mokė, kad fizinė, psichinė, emocinė ir dvasinė sveikata yra susijusi su visomis šiomis pusėmis, kurios negali būti atskirtos.
4. Kaip ši mintis atsispindi 1 Tes 5, 23?
Naujojo Testamento tikintiesiems fizinė, protinė ir emocinė gerovė neatsiejama nuo dvasinės gerovės. Apaštalas Paulius ragino tikinčiuosius „šlovinti Dievą savo kūnu“. Jis tikėjo, kad visa žmonija buvo nupirkta už didelę kainą, ir mes nepriklausome patys sau (1 Kor 6, 19–20). Rūpinimasis savo kūnu, paisant sveiko gyvenimo būdo, ne tik prailgina gyvenimą dar keleriais metais; jei darome tai iš teisingų paskatų, garbiname Dievą.
5. Kaip Rom 12, 2–3; Jn 10, 10 ir 1 Kor 10, 31 atskleidžia glaudų santykį tarp mūsų fizinės ir dvasinės sveikatos?
Šventoji Dvasia nėra apribota, t.y. ragindama mus augti, Dvasia veikia ne vienoje mūsų gyvenimo srityje. Reforma nėra vienpusiška. Dvasia trokšta, kad mūsų gyvenimas visiškai atitiktų Kristaus valią kiekvienoje srityje. Jei mūsų gyvensena nedera su Jo valia, Dievas ragina mus atsisakyti tokio gyvenimo būdo vardan Jo šlovės. Šėtonas geidžia valdyti mūsų protą per mūsų kūną, o Jėzus trokšta valdyti mūsų kūną per mūsų protą. Mūsų kūnai yra šventykla, o ne linksmybių namai. Paisant Dievo principų, mūsų gyvenimas bus džiaugsmingesnis, našesnis, apstesnis ir sveikesnis.
Kaip jūsų asmeninė patirtis atskleidė neatskiriamą ryšį tarp mūsų fizinės ir dvasinės prigimties? Kokius galite priimti sprendimus, siekdami susieti jas naudingai darnai?
V. ĮTAKINGI PAVYZDŽIAI
Yra daug pavyzdžių, kuriuos Jėzus naudojo apibūdindamas Save ir Savo Bažnyčią. Vienas iš jų – šviesa. Jis yra pasaulio šviesa (Jn 8, 12). Jis taip pat yra tikroji šviesa, atėjusi į šį pasaulį ir apšviečianti kiekvieną žmogų (Jn 1, 9). Jis ragina mus vaikščioti šviesoje, kol ją turime, tikėti ją (Jn 12, 35–36).
6. Palyginkite Mt 5, 13–15 su Fil 2, 14–16. Koks yra mūsų Viešpaties tikslas Savo tautai šiame pasaulyje? Ką tai reiškia praktiškai? Kaip mes galime būti tuo, kuo esame pašaukti būti?
Atgimimo ir reformos tikslas – leisti Kristaus meilei, malonei, tiesai ir šviesai suspindėti mūsų gyvenime. Priešingai nei tamsa, šviesa šviečia. Jėzus pašaukė Savo žmones gyventi tokį gyvenimą, kuris akivaizdžiai skiriasi nuo to, kurį gyvena pasaulis, siekiant parodyti Jo gyvenimo būdo pranašumą. Jis kviečia mus būti gailestingais ir rūpestingais pasaulyje, kuriame tarpsta savanaudiškumas ir godumas. Jis kviečia mus palaikyti aukštą matą pramogų visuomenėje, apsvaigusioje nuo malonumų (Kol 3, 1– 2). Jis pašaukė mus sveikai gyvensenai, kai milijonai jaunų žmonių miršta per anksti nuo jų pačių sukeliamų degeneracinių ligų (Jn 10, 10). Nepadorioje, į seksą orientuotoje ir jaudulio išsekintoje kartoje Jėzus pašaukė mus kažkam kitam. Jis mus pašaukė kuklumui, etikai ir moraliniam tyrumui (1 Pt 3, 3– 4).
Apytiksliai septyni šimtai metų prieš Kristų Senojo Testamento pranašas Izaijas ragino Izraelį reformai. Jo žodžiai aktualūs Jo Bažnyčiai, laukiančiai mūsų Viešpaties sugrįžimo. „Juk Mano mintys – ne jūsų mintys, o Mano keliai – ne jūsų keliai, – tai Viešpaties žodis. – Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip Mano keliai viršija jūsų kelius ir Mano mintys – jūsų mintis“ (Iz 55, 8–9). Dievo idealas Savo Bažnyčiai ir mums asmeniškai yra aukštesnis nei mes galime įsivaizduoti. Visas dangus trokšta apreikšti Jo mylintį charakterį per Jo tautą.
Pagalvokite apie jūsų gyvenseną nusakantį matą. Kaip pastarasis atskleidžia (jei atskleidžia), kad esate Jėzaus mokinys ir kad jūsų gyvenimas pastatytas ant kažko kito, o ne šio nykstančio pasaulio?
Tolesniam tyrinėjimui: „Daugelis išpažįsta esantys Viešpaties pusėje, tačiau taip nėra; atsižvelgiant į visą jų elgesį, jie yra šėtono pusėje. Kaip nustatyti, kurioje pusėje mes esame? Kur yra širdis? Apie ką mes mąstome? Su kuo mes mėgstame bendrauti? Kam priklauso mūsų šilčiausi jausmai ir kam skiriamos mūsų jėgos? Jei mes esame Viešpaties pusėje, mąstysime apie Jį. Nedraugausime su pasauliu; visa, ką turime, pašvęsta Jam. Trokštame būti panašūs į Jį, kvėpuoti Jo dvasia, vykdyti Jo valią ir stengiamės patikti Jam visuose dalykuose“ (E. Vait, „The Faith I Live By“, 220 p.).
„Kiekvieno žmogaus privilegija yra būti gyvu kanalu, kuriuo Dievas galėtų perduoti pasauliui neištiriamus Kristaus malonės turtus. Nėra nieko, ko Kristus trokštų labiau, nei bendradarbių, kurie norėtų parodyti pasauliui Jo dvasią ir charakterį. Nieko pasauliui taip nereikia, kaip Išgelbėtojo meilės išraiškos per žmoniją. Visas dangus laukia kanalų, per kuriuos žmonių širdims galėtų būti liejamas šventas džiaugsmo ir palaimų aliejus“ (E. Vait, Paslėpti lobiai, 380 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Kokius žodžius Paulius ir Jonas vartojo apibūdinti kilnų Dievo tautos pašaukimą? 2 Kor 5, 18–20; 6, 17– 18. Ką šie simboliai reiškia praktiškai? Kaip mūsų gyvenimas rodo, kad čia pasakyta apie mus?
2. Jei esame sąžiningi, galime kiek panorėję skaityti ir melsti visų biblinių pažadų įvykdymo, bet mes nepasiduosime pagundai tik tuo atveju, jeigu sąmoningai rinksimės gundymo metu išlaikyti savo protą užimtą tais dalykais, apie kuriuos ir turėtume mąstyti. Kokie principai jums yra naudingi ir padeda valdyti mintis kilus pagundai?
3. Ką atsakytumėte žmogumi, teigiančiam: „Tiesa, ne visada mąstau apie tai, apie ką turėčiau mąstyti, bet mano elgesys ir gyvensena yra nepriekaištingi“?
4. Kartu su nuostabiomis dvasinėmis tiesomis ir doktrinomis, kurios mums buvo suteiktos, septintosios dienos adventistai taip pat turi ir sveikatos žinią. Kaip mes galime išmokti geriau pritaikyti šiuos principus savo gyvenime ir evangelizacijoje bei liudijime? Kokį vaidmenį atlieka sveikatos žinia atgimimui ir reformai?