Vasario 18–24 d.
Šią savaitę skaitykite: Rom 1, 25; 2 Pt 3, 10–14; Pr 2, 15; Neh 13, 16–19; Hbr 1, 3; Ps 100; Pr 1, 26–28.
Įsimintina eilutė: „VIEŠPATS Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi“ (Pr 2, 15).
Pagrindinė mintis: Koks turi būti krikščionių požiūris į aplinką?
Ką mes, kaip septintosios dienos adventistai, turėtume galvoti apie aplinką, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši žemė yra sugedusi, kad ji tokia ir liks, kol vieną dieną bus sunaikinta, t.y. sudegs dideliame ugnies ežere: „stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs“ (2 Pt 3, 10)? Pridėjus dar šį biblinį įrašą: „tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ (Pr 1, 26), nestebina tai, kad kartais iškyla keblumų dėl aplinkosaugos klausimo.
Tuo pačiu metu, kaip visų Dievo dovanų prievaizdai, ar nesame įpareigoti rūpintis žeme? Juk ją sukūręs Dievas matė, kad visa buvo labai gera? Kaip išskirtinę žinią apie Dievą Kūrėją (Apr 14, 6–7) skelbiantys žmonės, argi neturėtume kažką pasakyti dėl to, kaip elgtis su Dievo kūrinija?
Šią savaitę mes ištirsime tai, ką Biblija sako kai kuriais šių klausimų.
I. Omarų išlaisvinimo judėjimas!
Kartą gamtosaugininkas įėjo į jūros gėrybių restoraną. Ten jis pamatė į didelę talpą sudėtus pustuzinį Meino omarų, kurie greitai bus suvalgyti. Klientas išsirinkdavo pageidaujamą omarą ir netrukus jis būdavo patiektas ant lėkštės, galbūt su bulve sūryje.
Slapta gamtosaugininkas, laikydamas krepšį, priėjo prie talpos, griebė pirmą pasitaikiusį omarą ir įmetęs jį į krepšį pabėgo. Tada įdėjęs omarą į indą su vandeniu savo automobilyje nuvažiavo prie kranto. Iš ten sraigtasparniu omaras buvo gabenamas per vandenyną ir tada grąžintas į vandenį. Omarų išlaisvintojas sudavė dar vieną smūgį!
Šia veikla jis užsiėminėja ne vienas. Galima apsilankyti žiniatinklio svetainėje „Omarų išlaisvinimas“, kurioje rašoma apie omarų gelbėjimą nuo žmonių. Ten yra skyrius pavadinimu „Patarimai, kaip paleisti omarus į laisvę“, kuriame rašoma, ką daryti išgelbėjus omarą iš restorano.
Kitu atveju Amerikos aktorė paskyrė visą savo laidos epizodą omarų gelbėjimui iš restoranų ir kaip jie paleidžiami į vandenyną.
Rūpinimasis aplinka yra vienas dalykas, bet omarų vogimas iš restorano ir gabenimas sraigtasparniu atgal į vandenyną panašu į kraštutinumą, ar ne?
Dėl viso šito kyla klausimas, ar krikščionys, būtent septintosios dienos adventistai ir aplinka susiję? Atidėjus keistuolius omarų išlaisvintojus į šalį, kaip turime reaguoti į aplinkos problemas? Juk Jėzus greitai sugrįš. Ši žinia pagrįsta supratimu, kad šitas pasaulis greit praeis, kad ši žemė yra sugedusi ir ji neišliks. Atsižvelgiant į Kristaus antrojo atėjimo supratimą, kiek iš tikrųjų turime būti sudominti rūpintis žeme?
1. Perskaitykite 2 Pt 3, 10–14; Iz 51, 6; 65, 17; Apr 21, 1. Ko Biblija aiškiai moko apie galutinį žemės likimą? Kaip šis mokymas turi paveikti mūsų požiūrį į aplinką? Ar apskritai turi?
Biblijos mokymas yra daugiau negu aiškus: šis pasaulis, ši žemė neišliks. Sunaikinimą jai lėmė Dievas, kuris pažadėjo sukurti naują dangų ir naują žemę. Nors tai ne pasiteisinimas (tai pamatysime šią savaitę) ne pagal paskirtį išnaudoti aplinką, tuo pačiu metu tai turi padėti apsaugoti mus nedaryti stabu žemės ir aplinkos, kaip daugelis daro. Nors ekstremistų elgesys gali sukelti šypseną, pačių kraštutinumų turime vengti.
Perskaitykite Rom 1, 25. Į kokią svarbią žinią turime atsižvelgti, parodant susirūpinimą kūrinija?
II. Pareiškimas dėl rūpinimosi kūrinija
Ką septintosios dienos adventistai galvoja apie aplinką? Ar turime įsitraukti į aplinkosaugą? Kaip išlaikyti tinkamą pusiausvyrą? Žemiau užrašytas oficialus pareiškimas, patvirtintas bažnyčios vadovų 1995 m.
„Septintosios dienos adventistai tiki, kad žmonija buvo sukurta pagal Dievo paveikslą, todėl ji atstovauja Dievui kaip Jo prievaizdai, ištikimai ir našiai valdydami aplinką.
Deja, sugedimas ir išnaudojimas tapo žmogaus atsakomybės dalimi. Vis daugiau ir daugiau vyrai ir moterys, didybės manijos apimti, eikvoja gamtinius išteklius, taip prisidėdami prie paplitusių kančių, netvarkos aplinkoje ir klimato kaitos. Nors reikia papildomų mokslinių tyrimų, dėl jau sukauptų įrodymų aišku, kad didėjanti žalingų dujų emisija, mažėjantis apsauginis ozono sluoksnis, masiniai miškų kirtimai Pietų Amerikoje ir vadinamasis šiltnamio efektas kelia grėsmę žemės ekosistemai.
Šias problemas didžia dalimi sukelia savanaudiška žmogaus veikla, siekiant išgauti vis daugiau iš nuolat didėjančios gamybos, neriboto vartojimo ir neatsinaujinančių išteklių išeikvojimo. Ekologinę krizę lemia žmonijos godumas ir atsisakymas ištikimai prievaizdauti.
Septintosios dienos adventistai pasisako už paprastą, sveiką gyvenseną, kad žmonės nepasiduotų nežabotam vartotojiškumui. Mes kviečiame gerbti kūriniją, apriboti pasaulinių išteklių eikvojimą, iš naujo įvertinti poreikius ir palaikyti gyvybės orumą.“ („Adventist Administrative Committee“ (ADCOM), išleistas Generalinės Konferencijos sesijoje Utrechte, Nyderlanduose, birželio 29 – liepos 8 d., 1995 m.)
2. Perskaitykite šiuos tekstus. Kaip jie padeda mums suprasti tokią bažnyčios poziciją? Pr 1, 1. 26; 9, 7; Ps 24, 1; Ps 100; Jok 5, 1–2. 4–5; Hbr 1, 3.
Kaip krikščionys, kurie tikime, kad šis pasaulis, gyvybė ir ištekliai yra Dievo dovanos, turime būti pirmieji, kurie rūpinasi aplinka. Jei manytumėte, kad žemė susikūrė atsitiktinai, kad ji yra atsitiktinių jėgų padarinys, praktiškai būtų atleistina, jei ieškotumėte būdų ją išnaudoti. Tačiau suprantant, kad šį pasaulį sukūrė ir išlaiko Dievas, galime būti tik atsakingi prievaizdai.
Kokią įtaką jūsų savanaudiškumas galėtų daryti tam, kaip jūs elgiatės su aplinka? Ir kodėl požiūris, kad aš esu tiktai vienas asmuo ir nieko negaliu padaryti, yra netikęs?
III. Rūpinimasis kūrinija
Aplinkos klausimas ir rūpinimasis kūrinija Biblijoje nėra aptariamas konkrečiai. Žinoma, yra daug konkrečių temų, kurios Biblijoje neaptariamos. Tačiau Biblijoje pakartotinai pateikiami principai, kuriuos turime pritaikyti įvairioms gyvenimo sritims, įskaitant aplinkosaugą.
3. Perskaitykite Mt 22, 37–40. Kokiu būdu čia pateikti principai veikia mūsų požiūrį į aplinkosaugą, ypač į tai, kad piktnaudžiavimas aplinka gali paveikti aplinkinius?
Biblijoje yra nuorodų apie žmonijos pašaukimą būti prievaizdais to, ką Dievas patikėjo Adomui žemėje. Nors kontekstas yra labai konkretus, sunku būtų sugalvoti priežastį, kodėl šio principo nebereiktų laikytis.
4. Pr 2, 15 parašyta: „Viešpats Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi.“ Kaip tai atskleidžia, koks turi būti žmonijos požiūris į aplinką?
Atkreipkite dėmesį į abipusį ryšį. Dievas šią nuostabią aplinką sukūrė žmogui; tai buvo dovana. Vis dėlto koks turėjo būti Adomo požiūris į aplinką? Jis turėjo įdirbti sodą ir juo rūpintis. Žodis rūpintis (hebrajiškai – smr) reiškia prižiūrėti, saugoti, globoti. Taigi nuo pradžios iki puolimo Adomas buvo pašauktas būti aplinkos, kurioje jis buvo apgyvendintas, prievaizdu. Dievas neliepė savanaudiškai išnaudoti aplinkos, patenkinant savanaudiškus poreikius ir išgaunant viską, ką tik galima. Priešingai, žmogus turėjo dirbti sodą ir juo rūpintis.
Ar yra priežasčių manyti, kad šis principas pasikeitė? Jei Adomas turėjo rūpintis aplinka iki puolimo, dar svarbiau tinkamai prievaizdauti po to, kai pasaulis buvo sugadintas nuodėmės.
Ar pagalvojate apie aplinkosaugą? Kiek ji jums svarbi ar nesvarbi? Atsakymą paruoškite pristatyti klasėje.
IV. Sabata ir aplinka
5. „Šeolas ir Prapulties vieta nepasotinami, niekada nepasisotina nė žmogaus akys“ (Pat 27, 20). Kaip šiame tekste apreikšta tiesa veikia rūpinimosi aplinka ir dėl savanaudiško išteklių išnaudojimo kylančios grėsmės klausimą?
Pareiškime dėl rūpinimosi kūrinija parašyta, kad problemos dalis yra savanaudiška žmogaus veikla, siekiant išgauti vis daugiau iš nuolat didėjančios gamybos, neriboto vartojimo ir neatsinaujinančių išteklių išeikvojimo. Kitaip tariant, žmonės geidžia vis daugiau, ir vienintelis šaltinis geismui patenkinti – tai žemė. Tačiau problema ne tai, kad naudojami žemiškieji ištekliai. Problema yra tai, kad žmogui niekada negana. Kada paskutinį kartą girdėjote, kad turtuoliui pakanka pinigų? Nepaisant to, kiek jų turi, jam niekada negana.
Atsižvelkime ir į tai, kad žmogui buvo duota sabata.
6. Perskaitykite šiuos tekstus. Nors mes įpratę juos minėti kitokiame kontekste, pagalvokite apie tai, kaip jie susiję su sabatos šventimu, t.y. poilsiu nuo darbo, nuo mėginimo užsidirbti pinigų ir užsiimti verslu, nuo tų dalykų, kurie gali paveikti aplinką?
Iš 20, 8–11 ____________________Neh 13, 16–19 _________________________________
Žinoma, sabata yra skirta tam, kad žmogus atsimintų, jog Dievas sukūrė pasaulį (o tai turėtų paskatinti mus atsižvelgti į tai, kaip juo rūpinamės), tačiau sabata yra skirta ir tam, kad pailsėtume nuo siekimo užsidirbti pinigų. Laikydamiesi sabatos, skirdami septintadalį savaitės, be išimčių, nesistengti užsidirbti pinigų ir praturtėti, primename sau, kad gyvenimas nėra tik pinigai bei susilaikome nuo veiklos, kuri, jei ja užsiimame be saiko, kenkia žemei.
Kaip sabatos šventimas padėjo pažaboti godumą? Ar dažnai godumas pinigams gundė jus nesilaikyti sabatos?
V. Žmonijos viešpatavimas
„Tuomet Dievas tarė: ,Padarykime žmogų pagal Mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!‘ Dievas sukūrė žmogų pagal Savo paveikslą, pagal Savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos. Dievas palaimino juos, tardamas: ‚Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams‘“ (Pr 1, 26–28 ).
7. Minėtose dviejose eilutėse yra kai kurios iš Biblijoje užrašytų užuominų apie žmonijos santykį su kūrinija. Perskaitykite jas dar kartą pamaldžiai ir atidžiai, galvodami apie rūpinimąsi kūrinija ir aplinka, ir atsakykite į pateiktus klausimus.
a) Ar žmonijai buvo pavesta valdyti viską?
b) Ką reiškia viešpatauti ir valdyti žemę ir viską, kas joje? Ar tekste yra užuominų, kad žmonija turi teisę išnaudoti ne pagal paskirtį ir sutepti kūriniją?
c) Pr 1, 28 parašyta, kad žmonija turėjo pripildyti žemę. Kaip tai reiktų suprasti ir kaip reiktų elgtis su šia planeta?
Neabejotina, žmonija turėjo valdyti žemę, žinoma, paklūstant Viešpačiui. Kadangi šiose eilutėse kalbama apie pasaulį iki puolimo, pasaulį be nuodėmės, mirties ir kančių, tai reiškia, kad viešpatauti reikėjo neišnaudojant žemės. Viešpatauti buvo pavesta nenaikinant pasaulio.
Žinoma, daug pasikeitė nuo tada: puolimas, tvanas ir prakeiksmas (Pr 3, 17–19), ir kiti nuodėmės sukelti pokyčiai. Vis dėlto būtų sunku įžvelgti šiose eilutėse tai, kas pateisintų planetos naikinimą. Čia galime įžvelgti žmonijos atsakomybę kaip pasaulio valdytojų rūpintis Dievo kūrinija, nes viskas buvo labai gera.
Toliau tyrinėkite: „Pradžioje Kristus padėjo žemės pagrindus. Jo ranka išdėstė pasaulius Visatoje ir papuošė laukus gėlėmis. Jis pripildė žemę grožio ir orą giesmių (žr. Ps 65, 7; 95, 5). Visur Jis įrašė Tėvo meilės žinią.
Nors vėliau nuodėmė ėmė gadinti tobulą Dievo kūrinį, bet braižas išliko. Niekas, išskyrus savanaudišką žmogų, negyvena vien sau. Kiekvienas medis, krūmas, lapas teikia tą gyvybės elementą, be kurio negalėtų gyventi nei žmonės, nei gyvūnai. Savo ruožtu, žmogus ir gyvūnai padeda augti kiekvienam medžiui, krūmui, stiebui. Į vandenyną suteka visų kraštų upės, bet jis ima tam, kad duotų. Iš jo kylantis rūkas krinta lietumi ir lieja žemę, kad galėtų žydėti ir duoti vaisius.“ (E. Vait, „Su meile iš Dangaus“, 5 p.)
Klausimai aptarimui:
1. Klasėje aptarkite atsakymus į pamokos trečios dalies paskutinius klausimus. Ką atsakytumėte į tokį klausimą: „Jėzus veikiai ateis, ar turėčiau rūpintis aplinka?“
2. Kaip mes, kaip krikščionys, galime rasti tinkamą pusiausvyrą ieškodami atsakymų į mus dominančius klausimus dėl aplinkos, tuo pačiu metu nepasiduodant kraštutinumams ir ekstremistų judėjimams, kurie yra susiję su aplinkosauga? Kodėl ypač svarbu nepasiduoti politizuotiems judėjimams?
3. Jei turite galimybių, patyrinėkite, kokia naudinga aplinkai yra vegetariška mityba. Aptarkite išvadas klasėje.
Santrauka: Neabejotina, šis pasaulis artėja prie pabaigos; jis neliks amžinai. Taigi Jėzus veikiai ateis. Visa tai tiesa, bet tai nesuteikia mus teisės ar įgaliojimų teršti žemę. Kaip krikščionys, turime rūpintis pasauliu, kurį mūsų Dievas sukūrė mums.