Kovo 9–15 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pr 2, 1–3; Hbr 4, 3–4; Įst 5, 12–15; Ez 20, 12; Mk 2, 27–28; 2 Pt 3, 3–7.
Įsimintina eilutė: „Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats“ (Mt 12, 8).
Pasibaigus šeštai dienai, pasaulis buvo sukurtas (Pr 2, 1– 2).
Pasaulis buvo padarytas gyvenamu ir pripildytas gyvų padarų. Adomas ir Ieva buvo sukurti pagal Dievo paveikslą ir jiems buvo užveistas gražus, viskuo aprūpintas sodas. Jie buvo pirmieji sutuoktiniai ir sukūrė pirmuosius namus. Dievas buvo patenkintas tuo, ką sukūrė. Tačiau šiame rojuje buvo padaryta dar kažkas – septintoji diena (žr. Pr 2, 1–3).
Pradžios 2 paneigia paplitusį supratimą, kad septintoji diena yra „žydų sabata“. Kodėl? Nes Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino Edene, iki nuopuolio, kai žydų tautos dar nebuvo.
Be to, sabata yra pasaulio sukūrimo atminimas visai žmonijai (ne tik žydams), todėl visa žmonija turėtų mėgautis sabatos palaimomis.
Šią savaitę tyrinėsime šį biblinį mokymą, mokysimės apie dar vieną dovaną iš Edeno.
I. PASAULIO SUKŪRIMAS IR SEPTINTOJI DIENA – SABATA
Iš 20, 8–11 ketvirtasis įsakymas yra tiesiogiai susijęs su pasaulio sukūrimo savaite. Tai svarbu, nes jis nurodo į patį Edeną, į pasaulį be nuodėmės, tobulą pasaulį iš Kūrėjo rankų. „Sabata įvedama ne kaip nauja institucija, bet kaip jau buvusi per Pasaulio kūrimą. Ji turi būti menama ir švenčiama kaip Kūrėjo darbo atminimas.“ (E. Vait, Patriarchai ir pranašai, 240 p.)
1. Perskaitykite Pr 2, 1–3. Kaip septintoji diena yra tiesiogiai susieta su pasaulio sukūrimu? Kaip šios eilutės padeda sustiprinti mintį, kad Dievas iš tiesų sukūrė mūsų pasaulį per šešias dienas, o ne ilgus amžius, kaip teigia teistinė evoliucija (teistinė evoliucija – religinis mokymas apie Dievą ir pasaulio sutvėrimą neva suderinamas su dalimis ar visais dabartiniais biologinės evoliucijos teorijos teiginiais)?
Šiose trijose eilutėse penkis kartus pažymėta septintoji diena: trijose iš penkių ji yra konkrečiai vadinama „septintąja diena“, o du kartus diena nusakoma įvardžiu. Šiose eilutėse nėra dviprasmiškumo nei apie dieną, nei tai, į ką ji konkrečiai nurodo, ir kad yra šešios pasaulio kūrimo dienos, o septintoji – sabata.
2. Perskaitykite Hbr 4, 3–4. Į kokį įvykį Laiško hebrajams autorius nurodė kalbėdamas apie atilsį, ir kodėl tai svarbu?
Tai akivaizdi Naujojo Testamento nuoroda į Pradžios knygoje užrašytą pasakojimą apie pasaulio sukūrimą, ir tai papildomi istorinės tiesos, susijusios su pasaulio sukūrimu per šešias dienas, įrodymai. Praėjus šešioms dienoms, atėjo diena poilsiui.
Daug žmonių šiandien priešinasi minčiai, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas. Reikalaujama mokslinių įrodymų, kad toks įrašas yra tiesa. Tačiau pats mokslas susiduria su daugybe neapibrėžtumų, neaiškumų ir prielaidų. Be to, kaip apskritai įmanoma įrodyti, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas?
„Taip, Jis [Dievas] nepanaikino abejonių galimybės; tikėjimas turi remtis įrodymais, o ne paviršutiniškumu; tie, kurie nori abejoti, turi tam galimybę; tačiau tie, kurie trokšta sužinoti tiesą, atranda tvirtą pagrindą tikėti.“ (E. Vait, Ugdymas 197 p.) Kokias turite priežastis tikėjimui? Kodėl jos nusveria visas abejones?
II. TURTINGA SABATOS POILSIO PRASMĖ
3. Perskaitykite Įst 5, 12–15. Kuo čia pabrėžiamas sabatos įsakymas skiriasi nuo Iš 20, 8–11?
Čia Mozė priminė izraelitams, kad jie turi laikytis sabatos, ir, anot pranašo, tai privaloma daryti, nes Dievas išvedė juos iš Egipto. Tekste nepaminėtas pasaulio sukūrimas per šešias dienas arba tai, kad tą dieną Dievas ilsėjosi. Vietoj to pabrėžiami išganymas, išlaisvinimas, atpirkimas, šiuo atveju atpirkimas iš Egipto, kurį mes turime Jėzuje (žr. 1 Kor 10, 1–3), tikrojo Atpirkimo simbolis.
Kitaip tariant, tekstai dera. Nemėginama viena ištrauka neigti kitą. Mozė rodė žmonėms, kad jie priklauso Viešpačiui, pirmiausia dėl to, kad Jis sukūrė žmogų, o paskui atpirko.
4. Perskaitykite Ez 20, 12 ir Iš 31, 13. Kokia yra kita priežastis švęsti sabatą?
Ištraukos, kuriose minimas pašventinimas, primena mums, kad tik Dievas gali pašventinti mus. Tik Kūrėjas gali sukurti naują širdį mumyse.
Apsvarstykite tris sabatos šventimo priežastis ir kaip jos yra susijusios. Švenčiame sabatą septintą dieną pripažindami tai, kad Dievas sutvėrė pasaulį per šešias dienas ir ilsėjosi septintą dieną. Mes taip pat švenčiame sabatą septintą dieną, nes Dievas yra vienas, kuris atpirko mus, išgelbėjo mus Kristuje. Taip pat Jis yra Tas, kuris mus pašventina, o tai gali padaryti tik Dievas Savo kuriančia galia (žr. Ps 51, 9; 2 Kor 5, 17).
Teorijos, neigiančios, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas, menkina Dievo malonę ir perdėtai vertina mūsų pastangas būti pakankamai gerais, kad būtume išgelbėti. Pasakojimas apie pasaulio sukūrimą primena mums visišką priklausomybę nuo malonės ir mus pakeitusią Kristaus auką.
Įsigilinkite į tai, kad esame priklausomi nuo Dievo atpirkimo ir būties prasme (galiausiai, kiek nuo jūsų priklausė jūsų gimimas?). Kaip sabata gali padėti mums geriau suprasti Dievo malonės būtinybę viskam mūsų gyvenime? Kaip šios žinios turėtų paveikti tai, kaip mes gyvename?
III. JĖZUS IR SABATA
5. Perskaitykite Mk 2, 27– 28. Kokią svarbią tiesą apie sabatą Jėzus atskleidė čia? Kaip galime priimti ir pritaikyti šį principą mūsų patyrimui, susijusiam su sabata?
Jėzus ir Jo mokiniai ėjo per javų lauką. Išalkę mokiniai skabė varpas bei valgė grūdus. Varpų skynimas einant per lauką nebuvo bėda, nes tai daryti buvo leidžiama. Maistas yra būtinybė, ir buvo visiškai priimtina, kad alkiui numalšinti mokiniai valgė tai, ką rado keliaudami. Bėda buvo ta, kad religiniai vadovai laikė pačių išgalvotas sabatos laikymosi taisykles svarbesnėmis už žmogaus poreikius. Tai buvo nesutarimų priežastis tarp Kristaus ir fariziejų. Jėzaus atsakymas parodė, kad jų prioritetai buvo netinkami. Sabata turi būti žmonėms palaima, o ne diena, skirta pailginti kančias.
6. Ką dar Jėzus darė sabatos dieną, nepaisant gresiančio pavojaus? Žr. Mt 12, 9–13; Lk13, 10–17; Jn 5, 1–17.
Nė viename Evangelijose aprašytame ginče dėl sabatos neiškeliamas šios dienos galiojimo klausimas. Vietoj to buvo diskutuojama, kaip reiktų laikytis septintosios dienos, o ne tai, ar ji turi būti panaikinta arba kažkuo pakeista.
Jėzaus pavyzdys rodo ne tik tai, kad sabatą reikia švęsti. Kristus parodė mums, kaip reikia laikyti šią dieną šventa. Dar vienas dalykas, kurį galima aiškiai pamatyti iš Jėzaus pavyzdžio, kad darbas sabatos dieną, siekiant padėti palengvinti žmonių kančias, nepaniekina sabatos. Priešingai, Jėzaus pavyzdys rodo, kad sabatą turime daryti gera kitiems.
Kaip jūsų sabatos šventimas ir laikymasis galėtų geriau atspindėti principus, kuriuos matėme Jėzaus pavyzdyje mums?
IV. SABATA IR PASKUTINĖS DIENOS
7. Perskaitykite 2 Pt 3, 3–7. Palyginkite paskutiniųjų dienų šaipūnus su šiuolaikine visuomene. Ką neigia šaipūnai, ir kodėl?
Šaipūnai teigia, kad visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios. Mokslininkų rate toks teiginys vadinamas aktualizmu. Pastarasis prilygsta stebuklų neigimui. Taip įtikinėjama, kad Viešpats neateis, kaip Jis pažadėjo.
Atkreipkite dėmesį, kaip Petras susieja jų neigimą, kad Kristus ateis antrą kartą, su pasakojimo apie pasaulio sukūrimą ir tvano neigimu. Vienas neiginys veda prie kitų!
8. Perskaitykite Apr 14, 6–7. Esant abejonėms ir priekabėms, kokia žinia bus skelbiama dangiškąja galia?
Pašaipūnai klysta. Artinasi teismas, ir mes esame pašaukti garbinti „dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją“. Tekstas primena Iš 20, 11 ir nurodo į pasaulio sukūrimo bei sabatos reikšmę paskutiniaisiais laikais. Sabata simbolizuoja biblinį pasakojimą apie pasaulio sukūrimą ir atpirkimą, todėl pasakojimo apie pasaulio sukūrimą neigimas veda prie septintos dienos – sabatos neigimo ir žmogaus sukurto pakaitalo. To padarinys, nurodytas Apr 14, 8–10, yra dvasinis ištvirkavimas ir atsiskyrimas nuo Dievo.
Dievas kviečia žmones garbinti Jį kaip Kūrėją, ir niekas kitas Biblijoje nenurodo į tai, kaip septintoji diena – sabata. Tad nenuostabu, kad sabata, pirminis Dievo kaip Kūrėjo ženklas, yra esminis klausimas paskutinėmis dienomis.
Kaip pasaulio sukūrimo per šešias dienas neigimas menkina septintos dienos – sabatos svarbą? Jei mūsų supratimas dėl septintos dienos – sabatos bus sumenkintas, ar laikysimės sabatos prasidėjus persekiojimams?
V. PSALMĖ SABATAI
9. Perskaitykite Ps 92. Ką ji sako mums, bent jau iš dalies, apie tai, koks turėtų būti sabatos patyrimas? Kodėl galvojant apie Viešpatį, turėtume išreikšti tokį džiaugsmą, koks išsakytas šioje psalmėje?
Akivaizdu, kad psalmistas pažinojo Viešpatį, žinojo, koks yra Viešpats, ką Jis padarė ir ką ruošiasi padaryti vieną dieną. Būtent dėl šių priežasčių psalmistas išreiškia džiaugsmą.
Taip pat pažiūrėkite į turtingas temas, išreikštas šioje „Psalmėje sabatos dienai“.
Pirmiausia ir svarbiausia yra gyrius ir dėkingumas Dievui už Jo meilę, gerumą ir ištikimybę. Be to „Psalmėje sabatai“, žinoma, Dievas pripažįstamas kaip Kūrėjas. Tai šioje psalmėje akivaizdu.
Taip pat atkreipkite dėmesį į teismo temą. Biblijoje Dievo teismas nėra skirtas tik nedorėliams, bet ir vardan teisiųjų (žr. Dan 7, 20–28). Abi šios teismo sąvokos taip pat atskleistos šioje psalmėje. Net jei nematome šių pažadų įvykdymo dabar, turime pažadą, kad teismas galiausiai bus laikų pabaigoje, kai Dievas padarys visa nauja (Apr 21, 5).
Jei nieko kita neįžvelgiame šioje psalmėje, turėtume pamatyti tai, kad sabata, nors šventa diena, yra laikas gėrėtis Viešpačiu, džiaugtis Juo ir tuo, ką Jis padarė dėl mūsų ir pažadėjo padaryti. Visos psalmės nuotaika – tai gyrius, džiaugsmas ir laimė, ir ne todėl, kad psalmistas kažką padarė, bet dėl to, ką atliko ir pažadėjo padaryti Viešpats.
Kokia tai dovana! Vieną septintąją mūsų gyvenimo dalį kiekvieną savaitę galime ilsėtis nuo užsiėmimų ir kasdienio gyvenimo įtampos bei džiaugtis mūsų Viešpaties darbais.
Kaip galite išmokti džiaugtis sabatos diena, kaip psalmistas šioje psalmėje? Jei to nepatiriate, tai kodėl?
Papildomam tyrinėjimui: „Dievas sukūrė žmogų pagal Savo paveikslą. Tai ne paslaptis. Ir nėra pagrindo manyti, kad žmogus ilgomis evoliucijos pakopomis išsivystė iš žemesnių gyvūnų ar augalijos formų. Toks mokymas pažemina didįjį Kūrėjo darbą iki siauro, žemiško žmogaus supratimo lygio. Žmonės taip atkakliai siekia išskirti Dievą iš Visatos aukščiausios valdžios, kad jie pažemina žmogų ir atima iš jo teisę didžiuotis savo kilme. Tas, kuris sutvėrė žvaigždėtus pasaulius aukštybėse ir su subtiliu skoniu nuspalvino pievos gėles, kuris pripildė Žemę ir Dangų Savo galios stebuklais, galiausiai apvainikuodamas Savo šlovingą darbą – įkurdindamas tarp viso to tą, kuris turėjo būti puikiosios Žemės valdytoju, – be abejonės sukūrė būtybę, kuri verta rankos, davusios jai gyvybę. Įkvėpimu pradėtos mūsų giminės genealogija prasideda ne mikroorganizmų, moliuskų, ir keturkojų vystymusi, bet Didžiuoju Kūrėju.“ (E. Vait, Patriarchai ir pranašai, 26 p.)
Klausimai aptarimui:
1. Kodėl sabata ir pasaulio sukūrimas yra tokie svarbūs paskutinėmis dienomis? Kaip ši tiesa parodyta Apreiškimo 14, 6–7? Aptariant šį klausimą, dar kartą apsvarstykite temos ketvirtos dalies pabaigoje užrašytą klausimą.
2. Maždaug tuo pačiu laiku, kai Čarlzas Darvinas pradėjo viešinti evoliucijos teoriją, Dievas įkūrė bažnyčią, kuri pasižymi išskirtiniu tikėjimu ir švenčia septintąją dieną – sabatą. Be kita ko, Dievas įkūrė bažnyčią, skelbiančią trijų angelų žinią, užrašytą Apr 14, kad garbintume Tą, kuris sukūrė dangų ir žemę. Kas galėtų būti tragiškiau arba koks atsimetimas būtų didesnis, jei ne tai, kad išpažįstantys tokį tikėjimą bažnyčios nariai pasisakytų už evoliuciją?
3. Pastaraisiais metais mokslas įrodė, kad gyvybė itin sudėtinga. Čarlzas Darvinas net nenutuokė, kokia iš tikrųjų sudėtinga yra taip vadinama „paprasta“ ląstelė. Šiandien žinome, kad net „paprasčiausia“ ląstelė yra sudėtingesnė, nei įsivaizdavo Darvinas.
4. Pagalvokite apie šią ironiją: daugelis mokslininkų mano, kad gyvybė atsirado atsitiktinai. Tačiau mokslininkams suvokiant, kad gyvybė be galo sudėtinga, tikimybė, kad gyvybė atsirado atsitiktinai, mažėja. T.y. kuo aiškiau mokslininkai suvokia gyvybės sudėtingumą, tuo sunkiau tikėti didžiąja mokslo teorija apie gyvybės kilmę – ateistine evoliucijos teorija. Aptarkite.