Balandžio 13–19 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Jl 1; 3, 1–2; Apd 2, 1–21; Jl 3, 4–5; Rom 10, 13; Mt 10, 28–31.
Įsimintina eilutė: „Viešpats pakelia balsą Savo kariuomenės priešakyje, nes iš tikrųjų beribė Jo stovykla! Nesuskaitomi vykdantys Jo žodį. Taip, Viešpaties diena didi, nepaprastai baisi ir kas gali ją ištverti?“ (Jl 2, 11)
Pagrindinė mintis: Dievas gali naudoti krizes tam, kad Jo žmonės suprastų esantys priklausomi nuo Jo, ir tam, kad jie suprastų dvasinio atsinaujinimo ir pertvarkos būtinybę.
Skėrių rykštė ir itin stipri sausra, alinusi pietinę Judo karalystę, pranašui Joeliui, Amoso ir Ozėjo amžininkui, nurodė į didžią ir nepaprastai baisią teismo dieną (Jl 1, 2–20). Susidūrus su tokio masto krize pranašas ragino visus Judo žmones išsižadėti nuodėmės ir grįžti pas Dievą. Skėrius jis apibūdino kaip Dievo kariauną, siųstą bausti Izraelį už neištikimybę.
Joelis pranašavo, kad skėrių antplūdis yra menkniekis palyginus su ateityje įvyksiančiu teismu. Tačiau tas pats teismas atneš neregėtas palaimas tiems, kurie yra ištikimi Viešpačiui ir kurie paklūsta Jo mokymui. Kad ir koks griežtas būtų teismas, pastarasis lems išganymą ir atpirkimą tiems, kurių širdis yra atvira Viešpaties vedimui.
I. TAUTOS NELAIMĖ
1. Perskaitykite Jl 1, 1–12. Kas nutiko Judui?
Pranašas, gyvenęs žemės ūkio visuomenėje, sakė ūkininkams neišsigąsti dėl sunaikinto grūdų ir vaisių derliaus. Ekologinė nelaimė gali paralyžiuoti tautos ūkį keliems metams. Be maisto, pavėsio ir medienos trūkumo grėsė ir dirvožemio erozija. Kai kurie vaismedžiai Palestinoje vaisius subrandina tik po dvidešimties metų. Tiesą sakant, kenkimas žemės ūkiui ir miško iškirtimas buvo įprasta užpuolusios kariuomenės taktika siekiant nubausti užkariautuosius, kad būtų neįmanoma atgaivinti krašto ūkį per trumpą laikotarpį.
2. Perskaitykite Įst 28, 38. Kaip ši eilutė padeda suprasti, kas nutiko Judui?
Joelis apibūdino keturias skirtingas skėrių rūšis (Jl 1, 4), taip išreikšdamas rykštės mastą. Negana to, po skėrių atėjo sausra. Visi pasėliai, kurių ūkininkai laukė, nudžiūvo ir juos ištiko neviltis, nes jie neturėjo ką valgyti ar parduoti. Jie net neturėjo sėklos atsėjimui. Tokio masto nelaimė buvo negirdėta jų protėviams, todėl apie tai derėjo papasakoti ateities kartoms. Tai, kad panaši nelaimė dar niekada nebuvo įvykusi, pabrėžė aplinkybių svarbą.
Pranašas taip pat skelbė apie pagrindinių maisto produktų Izraelio krašte sunaikinimą, pavyzdžiui, vynuogių, grūdų ir aliejaus (Įst 14, 23; 18, 4). Kviečiai ir miežiai yra svarbiausi grūdai Palestinoje. Vynmedžiai ir figmedžiai Biblijoje simbolizuoja ramų gyvenimą, gausą Pažadėtame krašte ir Dievo palaimas (1 Kar 5, 5; Mch 4, 4; Zch 3, 10). Ramybės ir klestėjimo simbolis – tai galimybė sėdėti po savo vynmedžiu ir figmedžiu. Tačiau dabar grėsė dangaus teismas, kurį lėmė žydų nuodėmės.
Derliaus nuėmimas buvo linksmybių laikas (Ps 4, 8; Iz 9, 2). Nors Izraelio žemė buvo Viešpaties dovana, ji vis tiek priklausė Dievui. Izraelis turėjo ištikimai prievaizdauti. Svarbiausia, žmonės turėjo garbinti Jį ir paklusti Dievui, nes Jis yra Tas, kuris davė jiems kraštą.
II. PŪSKITE RAGĄ!
Stichinės nelaimės išprovokuoja daug klausimų, pavyzdžiui: „Kodėl Dievas tai leido? Kodėl vieni žmonės išgyveno, o kiti mirė? Ar tai turi padėti mums kažką suprasti?“ Joeliui nekilo abejonių, kad skėrių rykštė galėjo padėti aiškiau suprasti Dievo visuotinį planą. Pirmame skyriuje Dievo įkvėptas pranašas susiejo tautos krizę su dvasinėmis aplinkybėmis krašte. Skėriai nepaliko nieko, ką būtų galima atnašauti kaip auką Viešpačiui. Anot Iš 29, 40 ir Sk 28, 5–8, javų atnaša ir liejamosios aukos buvo dalis nuolatinės aukos šventykloje. Aukojimas buvo nutrauktas skaudžiai, bet tai turėjo būti įspėjimas dėl rimtos žmonių būklės. Galimybės aukoti netekimas simbolizavo Sandoros tarp Dievo ir Izraelio nutraukimą. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų pranašų, Joelis neleido daug laiko tyrinėdamas žmonių nesėkmę. Jis kur kas labiau domėjosi išgydymu, kurį numatė dangiškasis Izraelio Gydytojas.
3. Perskaitykite Jl 1, 13–20. Ką Joelis sakė žmonėms? Nors šios aplinkybės unikalios, kaip čia užrašyti žodžiai paprastai nuolat kartojasi visoje Biblijoje, Senajame ir Naujajame Testamente?
Pranašas ragino dvasinius vadovus paskelbti šalyje maldos ir pasninko dieną, kad žmonės galėtų ištirti savo širdį, išsižadėti nuodėmių ir grįžti pas savo Dievą. Taip bus atnaujintas pasitikėjimas Dievo meile ir teisingumu. Galiausiai ši nelaimė galėjo padėti tikintiesiems užmegzti gilesnius santykius su jų Viešpačiu.
Visame Šventajame Rašte Dievas apibūdinamas kaip kūrinijos Viešpats, sukūręs, išlaikantis ir naudojantis ją Savo tikslais. Ištikus šiai stichinei nelaimei, užuot persiplėšus drabužius, pranašas Joelis ragino žmonės „persiplėšti“ širdį ir atverti ją Dievo malonei ir užuojautai.
Nelaimės gali smogti mums įvairiai. Nelaimės atveju, nepriklausomai nuo priežasčių ir mūsų supratimo, kokius galima prisiminti biblinius vilties ir stiprybės pažadus, padėsiančius ištverti? Kokie pažadai yra ypač svarbūs jums?
III. DIEVO DVASIOS DOVANA
4. Perskaitykite Jl 3, 1–2 ir Apd 2, 1–21. Kaip Petras čia aiškino Joelio pranašystę?
Sekminių dieną apaštalas Petras pareiškė, kad Viešpats įvykdė Savo pažadą, duotą per Joelį, dėl Šventosios Dvasios išliejimo. Kartu su Dvasios išliejimu Dievas žemėje ir danguje lems nepaprastus reiškinius, kurie pagal savo pobūdį bus laikomi antgamtiniu Dievo įsikišimu į žmonijos istoriją.
„Kartu su didžiosios dienos vaizdais Viešpats per pranašą Joelį pažadėjo Savo Dvasios apraišką (žr. Jl 3, 1). Pranašystė iš dalies išsipildė, kai Šventoji Dvasia buvo išlieta per Sekmines. Ji visiškai išsipildys, kai bus parodyta dieviškoji malonė, kuri pasireikš baigiamuoju Evangelijos darbu.“ (E. Vait, Didžioji kova, 8 p.)
Joelio knygos kontekste, po atgailos įvyks Dievo Dvasios išliejimas. Tai lems atnaujinimą. Vietoje sunaikinimo Dievas išlies palaimas. Viešpats užtikrina Savo tautą, kad Jo kūrinija bus atkurta, o tauta išvaduota nuo engėjų.
Dvasia bus išlieta ant Dievo tautos, kaip patepimo aliejus buvo išlietas ant tų, kurie buvo pasirinkti ypatingai Dievo tarnystei. Dvasia taip pat yra galios dovana, suteikta gavėjams, kad jie galėtų atlikti konkretų Dievo darbą (Iš 31, 2–5; Ts 6, 34). Tik šį kartą Dvasios išliejimo mastas gerokai didesnis. Tomis istorijos dienomis išganymas bus pasiekiamas visiems, ieškantiems Dievo. Dievo Dvasia bus išlieta ant visų ištikimųjų, nepaisant amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Tai buvo Mozės pageidavimas: „Tebūna visi Viešpaties žmonės pranašai, tesuteikia Viešpats Savo dvasios visiems!“ (Sk 11, 29).
Ką jūs galite daryti savo gyvenime, kad būtumėte labiau pasiruošę priimti išlietą Šventąją Dvasią?
IV. ŠAUKIMASIS DIEVO VARDO
„Saulė bus paversta tamsa, o mėnulis – krauju prieš ateinant didingajai ir baisiajai Viešpaties dienai. Tuomet, kas tik šauksis Viešpaties vardo, tas bus išgelbėtas, nes Siono kalne ir Jeruzalėje bus likutis, kaip Viešpats sakė. Tarp išlikusių bus Viešpaties šaukiamieji“ (Jl 3, 4–5).
Saulės pavertimas tamsa, o mėnulio – krauju neturėtų būti suprantama kaip stichinės nelaimės, bet kaip antgamtiniai ženklai artėjant Viešpaties dienai. Bibliniais laikais daug pagoniškų tautų garbino dangaus kūnus ir laikė juos savo dievais, nors Mozė pasakė, kad izraelitai niekada neturėtų to daryti (Įst 4, 19). Šia prasme Joelio pranašystė reiškia, kad pagonių stabai pradės nykti artinantis Viešpaties teismui. Jl 4, 15 priduriama, kad net žvaigždės sulaikys savo švytėjimą, nes Viešpaties šlovė nustelbs viską.
5. Nors Kristaus pasirodymas išgąsdins neatgailaujančiuosius, kaip teisieji sveikins savo Viešpatį? Koks yra esminis skirtumas? Žr. Iz 25, 9; Jl 3, 5; Apd 2, 21; Rom 10, 13.
Šventajame Rašte žodžiai „šauktis Viešpaties vardo“ reiškia ne tik tai, kad tas, kuris šiaukiasi Dievo, laiko save Viešpaties pasekėju ir meldžia Dievo pažadų įvykdymo. Tai taip pat gali reikšti Dievo vardo skelbimą, tai yra liudyti kitiems apie Viešpatį ir ką Jis yra padaręs dėl pasaulio. Abraomas pastatė aukurus ir skelbė Dievo vardą Kanaano krašte (Pr 12, 8). Mozei ant Sinajaus kalno Dievas parodė Savo gerumą ir maloningumą (Iš 33, 19; 34, 5). Psalmistas ragina tikinčiuosius dėkoti Dievui, šauktis Jo vardo ir skelbti Jo darbus tautoms (Ps 105, 1). Panašūs žodžiai užrašyti pranašo Izaijo padėkos giesmėje (Iz 12, 4).
Skelbti Viešpaties vardą reiškia būti Gerosios žinios pasiuntiniais, kad Dievas vis dar valdo pasaulį, ir taip pat raginti pasaulio žmones žiūrėti į viską Dievo darbų ir charakterio kontekste. Tai taip pat reiškia papasakoti visiems apie dosnią Dievo išganymo dovaną, siūlomą kiekvienam žmogui.
Ką jums reiškia „šauktis Viešpaties vardo“? Kaip tai darote ir kas nutinka tai padarius?
V. PRIEGLAUDA SUNKMEČIU (JL 4)
Biblijos pranašai lygina Dievo teismą su liūto riaumojimu ir griausmu, verčiančiu visus drebėti iš baimės (Jl 4, 16; Am 1, 2; 3, 8). Biblijoje Sionas simbolizuoja žemiško Dievo sosto Jeruzalėje vietą. Šioje vietoje Dievas nubaus priešą ir tuo pačiu metu apgins Savo tautą, kantriai laukusią Jo pergalės. Jie džiaugsis Jo triumfu, kai Jis atnaujins kūriniją.
Kai kuriems žmonėms Rašte apibūdintas Dievo teismas yra sunkiai suprantamas. Naudinga prisiminti, kad blogis ir nuodėmė yra tikrovė, ir kad šios jėgos yra stiprios bei mėginančios priešintis Dievui ir sunaikinti bet kokią gyvybės formą. Dievas yra pikto priešas. Todėl Joelio žodžiai kviečia mus ištirti save ir patikrinti, ar esame Dievo pusėje, kad būtume apsaugoti teismo dieną.
6. Perskaitykite Mt 10, 28–31. Kaip šios eilutės padeda suprasti, net sunkmečiu, kas mums padovanota Jėzuje?
Viešpats išlaiko tuos, kurie įsitvirtinę tikėjime. Jis gali atnešti nelaimę kraštui (Jl 4, 1–15), bet Jo tauta neturėtų bijoti Jo sprendimų, nes Jis pažadėjo apsaugą (eilutė 16). Jis patikino juos Savo žodžiu. Jo aukščiausi ir maloningi sprendimai rodo, kad Jis yra ištikimas Sandoros Dievas, kuris niekada neleis teisiesiems būti sugėdintiems (Jl 2, 26).
Joelio knygos pabaigoje aprašytas pakeistas pasaulis. Naujojoje Jeruzalėje teka upės ir Amžinasis Dievas gyvena su žmonėmis, kuriems buvo atleista (Jl 4, 18–21).
Ši pranašiška žinia ragina mus vaikščioti Dvasioje, išties gyventi krikščioniškai ir skelbti visiems, kurie dar nesišaukia Kristaus vardo. Tai darant, melžiame Dievo pažado įvykdymo dėl Kristaus Artumo per Šventąją Dvasią, kuri gyvena ištikimų žmonių širdyse.
„Mes privalome įvertinti savo tikrąją būklę, antraip nejausime Kristaus pagalbos poreikio. Mes turime suvokti pavojų, antraip nesislėpsime slėptuvėje. Mes turime jausti savo žaizdų skausmą, antraip netrokšime gydymo.“ (E. Vait, Paslėpti lobiai, 132 p.) Kaip jūs vertinate savo „tikrąją būklę“? Kokį skausmą kenčiate? Ar patyrėte „prieglaudą“, pažadėtą mums Kristuje?
Papildomam tyrinėjimui: Pranašo vardas Joelis bibliniais laikais buvo dažnas, ir jis reiškia „Viešpats yra Dievas“. Šis vardas dera su bendra knygos tema: tik Dievas yra visiškai šventas ir teisingas, ir Jo darbas žemėje yra aukščiausias. Jo tautos ir kitų tautų istorija yra Jo rankose. Tas pats pasakytina apie kiekvieno žmogaus gyvybę.
„Milžiniški klausimai, susiję su amžinybe, reikalauja kažko daugiau, nei įsivaizduojamos religijos, žodžių ir formų religijos, kurioje tiesa lieka išoriniame kieme. Dievas ragina atgimti, imtis pertvarkymo. Iš sakyklos turi būti girdima tik Biblija. Tačiau iš Biblijos buvo atimta jos galia, ir dėl to nyksta dvasinis gyvenimas. Daugybėje pamokslų šiandien nebėra dieviškos apraiškos, kuri pažadina sąžinę ir teikia gyvybę sielai. Klausytojai negali pasakyti: `Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?` (Lk 24, 32). Yra daug tokių, kurie šaukiasi gyvojo Dievo ir trokšta Jo Artumo. Tegul Dievo Žodis kalba širdžiai. Tegul tie, kurie girdėjo tik tradicijas, žmogiškas teorijas ir aforizmus, išgirsta Jo balsą, kuris gali atnaujinti sielą amžinam gyvenimui.“ (E. Vait, „Pranašai ir karaliai“, 626 p.)
Klausimai aptarimui:
1. Kodėl Joelio žinia yra ypač svarbi mums, gyvenantiems laikų pabaigoje, kai mūsų neabejotinai laukia rimti ir blaivinantys įvykiai?
2. Ištisai perskaitykite visą Joelio knygą ir atsakykite į šį klausimą: kiek Joelio žinia buvo aktuali jo kartai ir kiek ji taikytina ateičiai?
3. Joelio knygoje aprašytos įvairiausios Dievo palaimos, kurios buvo išlietos Jo tautai. Ar šioje pranašystėje atskiriamos medžiaginės palaimos nuo dvasinių? Jei manote, kad šios palaimos atskiriamos, paaiškinkite, kodėl taip galvojate?
4. Kaip mūsų didžiosios kovos suvokimas padeda suprasti baisius sunkumus ir katastrofas, ištinkančias pasaulį?
5. Ištraukoje iš E. Vait knygos yra paminėta „įsivaizduojama religiją“. Ką tai galėtų reikšti? Kaip atskirti, ar mūsų religija yra tikra, ar įsivaizduojama?