Lapkričio 23–29 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Dan 7; Pr 3, 8–20; 2 Tim 2, 19; Ps 51, 4; 2 Kor 5, 10; Ps 96, 11–13.
Įsimintina eilutė: „Karalystė, valdžia ir didybė visų karalysčių po dangumi bus atiduota Aukščiausiojo šventiesiems. Jų karalystė bus amžina karalystė, ir visos valdžios jiems tarnaus ir paklus“ (Dan 7, 27).
Laiškas hebrajams aiškiai moko, kad po mirties Jėzus pradėjo naują Savo darbo etapą mūsų labui. Jis tapo mūsų Vyriausiuoju Kunigu dangiškoje šventykloje. Regėjimai Danieliaus 7 ir 8 skyriuose rodo, kad tam tikru istorijos laikotarpiu prasidės šio Kristaus darbo danguje mūsų labui naujas etapas, t.y. teismas. Kartais tai vadinama „eschatologine Permaldavimo diena“. Eschatologine todėl, kad ji susijusi su paskutiniaisiais laikais; Permaldavimo diena – nes ją simbolizavo Permaldavimo dienos žemiškoje šventykloje apvalymo apeigos.
Šią savaitę dėmesį sutelksime į Danieliaus 7, kur užrašyta karalysčių seka, simbolizuojama keturių žvėrių. Ši seka sutampa su Danieliaus 2 užrašytomis karalystėmis – Babilonu, Medo Persija, Graikija ir Roma.
Tyrinėjant pamatysime, kad teismas yra gera žinia, nes mūsų Viešpats Dievas veikia Savo tautos labui. Jis teisia, kol viską stebi visata, ir suteikia Savo tautai amžinąją Kristaus karalystę, o tai visų Viešpaties sekėjų vilties kulminacija.
I. REGĖJIMAS IR TEISMAS
„Ugnies upė liejosi ir tekėjo priešais Jį. Tūkstančių tūkstančiai Jam tarnavo ir miriadų miriadai stovėjo priešais Jį. Teismas sėdo posėdžiauti, ir buvo atskleistos knygos“ (Dan 7, 10).
1. Perskaitykite Dan 7, 1–14. Kas čia vyksta?
Po keturių žvėrių regėjimo Danielius matė, kad tarp ketvirtojo žvėries ragų išdygo kitas ragas. Šis „mažesnis ragas“ tapo pagrindiniu Dievo ir Jo šventųjų priešu. Tada Danieliaus dėmesį staiga patraukė pastatyti sostai ir teismo vaizdas (Dan 7, 9–14).
Teismas yra viso regėjimo ašis ir apima du pagrindinius veikėjus: Ilgaamžį ir Žmogaus Sūnų. Taip pat yra angelai, teismo liudytojai. Vaizdas rutuliojasi trim etapais: pirma, tai teismo vaizdas (eilutės 9–10); tada nuteisiami žvėrys, t.y. žemės karalystės (eilutės 11–12); galiausiai, Žmogaus Sūnui duota valdžia, garbė ir karalystė (eilutės 13–14). Dievas Tėvas yra vaizduojamas kaip didingas Ilgaamžis, išmintingas, giliamintis ir pats geriausias Teisėjas. „Žmogaus Sūnus“ reiškia žmoniją, tai pats Jėzus dangiškame teisme. Jėzus daug kartų vadino save Žmogaus Sūnumi, ir bent du kartus Jis aiškiai priminė Danieliaus 7 (Mt 24, 30; 26, 64).
Permaldavimo diena itin atitinka šį nuostabų dangiškosios šventyklos vaizdą. Tarsi pas Ilgaamžį ateitų smilkalų debesies apsuptas dangaus Vyriausiasis Kunigas. Dan 7, 10 parašyta, kad „buvo atskleistos knygos“. Pastarosios atlieka svarbų vaidmenį dangiškame teisme. Biblijoje minimos kelios dangiškosios kilmės knygos: „gyvųjų knyga“ (Ps 69, 29); „gyvenimo knyga“ (Fil 4, 3; Apr 3, 5; 13, 8; 17, 8); „atminimo knyga“ (Mal 3, 16); „darbų knyga“ (Apr 20, 12); ir „Dievo knyga“ (Iš 32, 32–33; Ps 56, 9).
Įsivaizduokite, kad jus teisia Dievas (taip bus). Įsivaizduokite, kad teisiami visi jūsų darbai (taip bus). Jei jums tektų atstovėti jūsų įrašą, jūsų pačių darbus, jūsų gerus darbus, kokią viltį turėtumėte? Kas, tada, yra jūsų vienintelė viltis teisme?
II. TEISMO POBŪDIS
2. Perskaitykite Pr 3, 8–20. Ką Dievas daro prieš teisdamas?
Tiriamojo teismo samprata yra biblinė. Dangiškoji teisminė procedūra dažnai apima tyrimą ir apklausą. Pirmasis tokio teismo atvejis aprašytas Pr 3, kur Dievas tyrė prieš paskelbdamas nuosprendį (Pr 3, 8–19). Panašiai Dievas elgėsi ir su Kainu (Pr 4), ir Babelio bokšto statytojais (Pr 11), ir Sodoma (Pr 18, 19). Dievas to paties reikalavo ir iš Izraelio teisėjų, būtent nuodugniai ištirti reikalą (Įst 13, 14–15; taip pat žr. Įst 19, 18).
Tyrimas apima svarstymą ir teisingumą. Tai dažnai yra viešas procesas. Dievas leidžia kitiems stebėti, ką Jis daro. Tokiu būdu, kai Dievas paskelbia nuosprendį – ar tai būtų išgelbėjimas, ar pasmerkimas – stebėtojai yra tikri, kad Dievo sprendimas yra geriausias. Būtent todėl Danieliaus 7 parašyta, kad į teismą įtrauktos knygos. Pastarosios skirtos ne Dievui, kad Jam būtų lengviau prisiminti, bet dangiškosioms būtybėms, kurios, skirtingai nei Dievas, nėra visažinės.
3. Kaip teismas rutuliojasi šventųjų atžvilgiu? Dan 7, 22.
Apie teismą E. Vait rašė: „Tai, kad Dievo žmonės stovi Viešpaties akivaizdoje vilkėdami purvinais drabužiais, turėtų daryti juos nuolankiais ir giliai tiriančiais savo širdį. Tie, kurie iš tikrųjų tiria savo sielą paklusdami tiesai, bus labai nuolankios nuomonės apie save. […] Suprasdami mūsų nuodėmingą būklę, turime pasikliauti Kristumi kaip mūsų teisumu, mūsų pašventinimu ir mūsų atpirkimu. Mes negalime atsilaikyti prieš mums mestus šėtono kaltinimus. Tik Kristus gali tai padaryti mūsų labui. Jis sugeba nutildyti kaltintoją argumentais, pagrįstais ne mūsų, bet Savo nuopelnais“ (E. Vait, Liudijimai Bažnyčiai, t. 5, 471, 472 p.).
Kaip šie žodžiai padeda mums suprasti, kodėl teismas yra geroji žinia?
III. TEISMO LAIKAS
4. Perskaitykite Dan 7, 7–10. 21. 22. 25. 26. Kada vyksta Danieliaus 7 minimas teismas?
Regėjime ir angelų aiškinime teismas vyksta kaip Dievo atsakas į ragą ir pasiekia kulminaciją, kai karalystę paveldi Dievo šventieji. Teismas Biblijoje aprašytas tuo metu, kai ragas vis dar rodo savo galią (Dan 7, 8–9). Rago viešpatavimas liaujasi tik po to, kai teismas sėda posėdžiauti; kai visos teisminės procedūros baigiasi, visos žemiškos karalystės sunaikinamos (eilutė 26).
Tai reiškia, be abejo, kad teismas turi vykti prieš Antrąjį atėjimą. T.y. teismas iki Kristaus atėjimo prasideda kažkada po vieno laikotarpio, dviejų laikotarpių ir pusės laikotarpio (eilutė 25). Argi gali būti galutinis atlygis ar bausmė, jei dar nebuvo teismo?
Iš tiesų, šventieji apdovanojami Kristaus atėjimo metu, o tai reiškia, kad jie jau buvo teisiami. Be to, nedorėliai, įskaitant demoniškas jėgas, bus teisiami per tūkstantmetį prieš Dievui įvykdant galutinį nuosprendį. (žr. Apr 20.)
5. Kodėl Dievui reikia teismo? Argi Viešpats nepažįsta savųjų? 2 Tim 2, 19.
Aišku, visažinis Dievas puikiai pažįsta Savo tautą. Jam nereikia teismo, kad nuspręstų, kuriuos išgelbėti. Teismas iki Kristaus atėjimo rodo, kad gelbėdamas Savo tautą Teisėjas turi būti teisus. Dangiškosios būtybės turi būti tikros, kad šventuosius galima gelbėti. Siekiant suprasti teismo prasmę, turime prisiminti didžiąją kovą, apie kurią užsimenama šiuose tekstuose, nes matome, kad angelai liudija teisme. Kitos būtybės yra suinteresuotos galutiniu išganymo plano rezultatu.
„Viešpats pažįsta savuosius“. Kaip galima būti užtikrintiems, kad jūs esate „savasis“? Koks yra vienintelis būdas būti tikriems? (Rom 8, 1).
IV. KAI BAIGSIS TEISMAS
6. Perskaitykite Dan 7. Kokie yra teismo iki Kristaus atėjimo padariniai?
Teismas lemia kelis plataus masto veiksmus:
1. Žmogaus Sūnus yra karūnuojamas. Jam duodama „valdžia, garbė ir karalystė“ (Dan 7, 14).
2. Šventieji paveldės amžinąją karalystę. Teismas yra šventųjų, kurie paveldės Dievo karalystę, naudai (Dan 7, 22). Neabejotina, Žmogaus Sūnus ir šventieji yra labai artimi. Kai Žmogaus Sūnui duodama karalystė, Jis kviečia šventuosius prisijungti prie Jo. Jo karalystė yra jų karalystė (Dan 7, 27). Teismas lemia tai, kad amžinosios karalystės Karalius susivienija su Savo tauta. Tai yra didžiausias atlygis jiems ir Jam.
3. Maištas bus sunaikintas ir panaikintas. Dievo žmonių priešai teisiami. Po rago karo su šventaisiais, jis bus nugalėtas ir sunaikintas amžinai (Dan 7, 25–26).
4. Parodytas absoliutus Dievo teisingumas. Kadangi dangiškasis teismas yra viešas ir angelai dalyvauja spręsdami žmogiškuosius klausimus, visi gali įsitikinti, kad Dievo sprendimai yra teisingi. Jis sugeba palaikyti ir meilę, ir teisumą. Galiausiai pats Dievas bus pripažintas teisingas ir kad Dievas yra meilė. Visa procedūra užtikrina, kad visata bus saugi vieta amžinybei (žr. Ps 51, 6; Rom 3, 4).
Teismas iki Kristaus atėjimo išpildo Dievo ir tikinčiųjų viltis. Dievas trokšta išgelbėti Savo tautą ir sunaikinti nuodėmę, nepaliekant jokių abejonių dėl Jo meilės ir teisingumo. Žmonija ilgisi išgelbėjimo iš nuodėmės, jos priespaudos kiekviena forma ir mėgautis amžinuoju gyvenimu su Tuo, kuris myli juos. Todėl teismas laiduoja amžinus ir pasitikėjimo santykius tarp Dievo ir Jo kūrinijos.
„Didžioji kova baigėsi. Daugiau nebėra nuodėmės ir nusidėjėlių. Visata yra nesutepta. Visa neaprėpiama kūrinija pulsuoja vieningai ir džiaugsmingai. Nuo To, kuris visa sukūrė, į visas beribės erdvės sritis liejasi gyvybės, šviesos ir džiaugsmo srautas. Nuo mažiausio atomo iki didžiausio pasaulio, visi gyvi ir negyvi kūriniai savo tikruoju grožiu ir tobulu džiaugsmu skelbia, kad Dievas yra meilė“ (E. Vait, Didžioji kova, 631 p.).
V. ATSAKINGAS UŽTIKRINTUMAS
7. Perskaitykite Ps 96, 11–13. Kokia yra visos kūrinijos priežastis džiaugtis?
Kodėl kas nors kreiptųsi į Dievą su tokiu prašymu: „Mane, Viešpatie, teisk…“ (Ps 7, 9)? Priežastis – paprasta. Teismas reiškia išgelbėjimą: „Gelbėk mane Savo vardu, Dieve, apgink mane Savo galybe!“ (Ps 54, 3). Psalmė 26 yra skaudus teisingumo ir teisumo prašymas. Dovydas nuostabiai išreiškė mintį, kad Dievas, Teisėjas, visada yra Jam ištikimų žmonių pusėje ir kad Jo teismas yra daugiau nei pageidautinas (Ps 26, 1; 35, 24; 43, 1; 54, 3). Teismas reiškia sprendimą.
Taigi, ar teismas iki Kristaus atėjimo kelia mums grėsmę, ar užtikrina išgelbėjimą? Teismas grėsmės nekelia, nes šio teismo sprendimas yra užtikrintas – „Aukščiausiojo šventųjų naudai“ (Dan 7, 22). Dievo darbas teisme dar kartą patvirtina mūsų nuodėmių atleidimą ir sustiprina mūsų užtikrintumą dėl mūsų nuodėmių padarymo neaktualiomis amžinai. Teismas iš tikrųjų yra dar viena mūsų išgelbėjimo išraiška. Teismas nėra laikas, kai Dievas nusprendžia priimti arba atmesti mus, bet tai yra laikas, kai Dievas užbaigia mūsų pasirinkimą, ar mes išties priėmėme Jį mūsų darbų pasirinkimu.
Taigi tikintįjį teismas užtikrina. Norint pasakyti tai dar tvirčiau, teismas yra krikščioniškosios užtikrintumo doktrinos širdis.
8. Perskaitykite Rom 14, 10–12 ir 2 Kor 5, 10. Kaip teismo tikrovė turėtų paveikti tai, kaip mes gyvename?
Biblija nemoko, kad teisieji yra atleisti nuo teismo. Nors teisieji yra nuteisinami teisme ir jų nuodėmės yra amžinai išdildytos, teismo laukimas skatina juos gyventi ištikimai ir paisyti atskaitomybės. Išganymo užtikrinimas kartu skatina elgtis dorai. Kadangi Dievas tiek daug padarė mūsų labui, mes mylime Jį ir siekiame išreikšti mūsų ištikimybę meile.
Tarkime, kad tikinti sesuo ar tikintis brolis bijo Dievo ir ypač teismo. Kaip galite padėti jai ar jam suprasti gerąją žinią ryšium su teismu ir patikinti juos dėl išgelbėjimo?
Tolesniam tyrinėjimui: „Tas, kuris gyvena dangaus šventykloje, teisia teisingai. Jam daugiau džiaugsmo teikia tie žmonės, kurie kovoja su gundymais nuodėmės pasaulyje, negu pulkai angelų, kurie supa Jo sostą“ (E. Vait, Paslėpti lobiai, 150 p.).
„Šėtonas tiksliai žino nuodėmes, kuriomis jis gundė Dievo tautą nusidėti, ir piktasis pateikia savo kaltinimus, pareikšdamas, kad dėl padarytų nuodėmių tikintieji neteko dangiškosios apsaugos ir kad jis turi teisę juos sunaikinti. Šėtonas teigia, kad lygiai kaip jis, tikintieji nusipelno atskirties nuo Dievo palankumo. … Nors Kristaus mokiniai yra nusidėję, jie neatsidavė būti valdomais šėtoniškų galių. Jie atgailavo dėl savo nuodėmių, nuolankiai ieškojo Viešpaties, ir dangaus Advokatas permaldauja jų labui. Tas, kurio nuopelnais buvo nedėkingai piktnaudžiaujama, kuris žino jų nuodėmę ir žino, kad jie atgailauja, pareiškia: `Viešpats tesudraudžia tave, šėtone. Aš atidaviau Savo gyvybę už šias sielas. Jų vardai įrėžti Mano delne. Jie gali turėti charakterio trūkumų, galbūt jų pastangos nepasiteisina, bet jie atgailavo, ir Aš jiems atleidau bei juos priėmiau`“ (E. Vait, „Prophets and Kings“, 588 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Kur pirmiausia kilo klausimai dėl Dievo teisingumo ir teisumo, žemėje ar danguje? Ką jūsų atsakymai reiškia, ypač tokiame kontekste, kuris padeda mums suprasti, kodėl apskritai vyksta dangiškasis teismas?
2. Septintosios dienos adventistų bažnyčia skelbia žinią apie teismą jau daug metų. Tačiau Kristus dar negrįžo. Kaip turėtume reaguoti į tokį, atrodo, labai ilgą laikotarpį? Kodėl svarbu prisiminti, kad, kaip žmonės, mes labai ribotai suprantame laiką? Pagalvokite apie kai kurias labai ilgas pranašystes Biblijoje ir kaip kažkas, gyvenęs anuomet, galėjo nesunkiai netekti drąsos dėl to, kad, jų supratimu, pranašysčių vykdymas užtruko labai ilgai.
3. Daug krikščionių tiki bibline teismo samprata. (O ar galėtų būti priešingai? Juk teismo tema pastebima visoje Biblijoje.) Tačiau, kaip teismas ir šventykla padeda susieti esmines tiesas ryšium su teismo pobūdžiu ir užtikrintumu, kurį teismas laiduoja mums?