Gruodžio 22–28 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Tes 4, 16–18; Apr 20; 1 Kor 4, 5; Rom 8, 20–22; Apr 21, 11–22, 5; Apr 21, 3.
Įsimintina eilutė: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apr 21, 4).
Pagrindinė mintis: Kas yra tūkstantmetis, kas vyks tuo laikotarpiu ir prie ko jis prives?
Tomas Moras (Sir. Thomas More) (1478-1535) – anglų rašytojas, sukūręs žodį utopija, stengiantis nusakyti įsivaizduojamą salą su tobula socialine ir teisine sistema. Nuo tada šis žodis dažnai vartojamas menkinti tobulos visuomenės idėją. Prisiminkite, kiek kartų žmonės bandė sukurti „utopiją“. Tai padaryti nepavyko.
Tačiau Biblija moko apie tikrąją „utopiją“. Tam tikra prasme tai buvo tikslas, kurio siekdamas Dievas dirbo po pirmųjų žmonių puolimo Edene. Dievas nori grąžinti žmonijai „utopiją“, kurią Jis sukūrė mums pradžioje.
Dangiškoje Šventykloje Kristus baigs darbą dėl žmonijos išganymo. Po to Jis ateis į žemę antrą kartą, lydimas neregėtos šlovės, ir Jis prikels mirusius šventuosius bei pakeis gyvųjų kūną, ir visi jie viešpataus su Jėzumi danguje 1000 metų.
Šį laiką mes vadiname tūkstantmečiu. Šis laikmetis paženklins tikrosios ir vienintelės „utopijos“, skirtos žmonėms nuo Edeno laikų, pradžią.
I. TŪKSTANTMEČIO ĮVYKIAI
Jei tūkstantmetis žymi Dievo „utopijos“ Savo tautai pradžią, natūralu bandyti sužinoti, kada jis prasidės ir kas bus būdinga šiam laikotarpiui. Tūkstantmečio sąvoką rasite Apr 20. Šis laikotarpis čia yra minimas kelis kartus nuo 2 iki 7 eilutės. Norint nustatyti tūkstantmečio laikotarpį, reikia išsiaiškinti Apr 20 aprašytą laikotarpį, t.y. nustatyti pastarojo vietą Apreiškimo knygoje. Nors knyga nėra chronologiška, šiuo atveju nėra pernelyg sudėtinga nustatyti tūkstantmečio pradžią.
1. Palyginkite 1 Tes 4, 16–18 ir Apr 20. Kaip prisikėlimas, nusakytas šiuose tekstuose, padeda nustatyti tūkstantmečio pradžią? Kokius susijusius įvykius įžvelgiate šiose ištraukose?
Kažkada prieš Jėzaus antrąjį atėjimą, Apreiškimo knygoje rašoma apie tris galias (slibiną, žvėrį ir netikrąjį pranašą), mėginsiančias priešintis Kristui ir Jo žmonėms (Apr 16, 13). Kristaus atėjimo metu (Apr 19, 11) tautos susirinks į karą prieš Kristų, bet kovoje bus sunaikinti žvėris ir netikras pranašas (Apr 19, 19–20). Tada aprašytas (Apr 20) trečios galios, slibino, likimas. Kol bus prikeliami mirusieji Kristuje, taip vadinamas pirmasis prisikėlimas (eilutė 5), slibinas (šėtonas) bus sugautas ir įmestas į bedugnę 1000 metų (eilutės 1–3).
Kai kurie iš šių įvykių taip pat aprašyti 1 Tes 4, 16–18 ir 2 Tes 1, 7–9. Kartu šios ištraukos padeda išsiaiškinti, kas nutiks prieš prasidedant tūkstantmečiui.
Žinoma, pradžia sutampa su Kristaus antruoju atėjimu. Mirę Kristuje prisikels ir prisijungs prie gyvųjų tikinčiųjų, ir abi šios grupės bus paimtos į dangų. Gyvi nedorėliai Kristaus atėjimo metu bus sutriuškinti Jo didingumo (2 Tes 2, 8). Apleista žemė taps kalėjimu šėtonui, kuris bus sukaustytas 1000 metų, tarsi aplinkybių grandinėmis. Šėtono įkalinimo priežastis: kad jis negalėtų suvedžioti tautų (Apr 20, 3). Daug kas mato simbolinį ryšį tarp atpirkimo ožio išvarymo Permaldavimo dieną (Kun 16, 22) ir šėtono aplinkybių tūkstantmečio laikotarpiu.
Grįžkite ir dar kartą išsiaiškinkite įvykius, atskleistus visose šiose eilutėse. Pastarosiose kalbama apie antgamtinius įvykius, atskleidžiančius Dievo didybę ir galią bei žmonijos silpnumą ir bejėgiškumą. Kaip galime visada įžvelgti šį svarbų kontrastą? Kodėl tai geras vaistas pasididžiavimui ir savarankiškumui?
II. TŪKSTANTMEČIO CENTRE
2. Dar kartą perskaitykite Apr 20, 4–6. Kas tekste parodo, kad tūkstantmetis rutuliojasi danguje (bent jau išgelbėtųjų atveju)?
Konkreti grupė, dalyvausianti tūkstantmetyje, yra apibūdinta kaip sielos „tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio, kurie negarbino žvėries nei jo atvaizdo ir neėmė jo ženklo sau ant kaktos ir rankos“. Septintosios dienos adventistai supranta, kad Biblija nemoko apie nemirtingą, sąmoningą sielą. Šiame tekste apibūdinami patyrusieji persekiojimus, kaip parašyta Apr 12, 17–13, 18. Antrojo atėjimo metu (pirmasis prisikėlimas) šios persekiotos sielos (žmonės) bus prikeltos gyvenimui, o po prisikėlimo jos karaliaus su Kristumi danguje (palyginkite su 1 Tes 4, 15–17).
3. Apr 20, 4 atkreipiamas mūsų dėmesys į kitą tūkstantmečio įvykį. Parašyta, kad teisti bus pavesta atpirktiesiems. Žinant, kad tikintieji viešpatauja su Dievu, o nusidėjėliai buvo sunaikinti Kristaus atėjimo, koks yra teismo pobūdis ir tikslas?
Vienas iš trijų dalykų, į kurį sutelkėme dėmesį praėjusią savaitę, buvo teismas, susijęs su Kristaus tarnyste dangiškoje Šventykloje prieš Antrąjį atėjimą. Šis teismas skiriasi nuo to, kuris apibūdintas Apr 20, 4. Pastarasis yra Kristaus pažado, duoto Mt 19, 28, įvykdymas, atitinkantis Pauliaus pareiškimą, kad šventieji teis pasaulį (1 Kor 6, 2–3).
Biblinė teismo samprata yra plati ir daugialypė. Paskutinįjį teismą sudaro trys etapai, kurių pirmasis yra susijęs su Kristaus kunigyste dangiškoje Šventykloje. Pastarąjį septintosios dienos adventistai vadina paskutiniojo teismo tiriamuoju etapu. Tada yra tūkstantmečio etapas, minimas Apr 20, 4 ir 1 Kor 6, 2–3. Šiame etape atpirktieji turės galimybę išnagrinėti Dievo kelius ir sprendimą dėl maištavusiųjų. Trečiasis paskutiniojo teismo etapas yra sprendimo vykdymas, susijęs su kai kuriais įvykiais tūkstantmečio pabaigoje.
Atsižvelgiant į tai, ką perskaitėte, perskaitykite 1 Kor 4, 5. Kokią viltį įžvelgiate čia, turint galvoje tai, jog yra daug neatsakytų klausimų?
III. TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS ĮVYKIAI
4. Perskaitykite Apr 20, 7–9. Koks įvykis žymi tūkstantmečio pabaigą ir kokią tai suteikia progą šėtonui?
Pasibaigus tūkstančiui metų, šėtonas bus išleistas iš savo kalėjimo. Šis įvykis yra susijęs su kitų mirusiųjų, kurie neatgijo iki pasibaigiant tūkstančiui metų (eilutė 5), prisikėlimu. Žodžiai Gogas ir Magogas yra vartojami perkeltine prasme, kaip Ez 38, 2, apibūdinant tuos, kuriuos šėtonui pavyks suvedžioti. Tai bus visų laikų nedorėliai. Šią minią šėtonas įkvėps bandyti užimti Dievo miestą. Apr 20, 9 parašyta, kad miestas, Naujoji Jeruzalė, jau bus nusileidęs iš dangaus į žemę (tikriausia su Kristumi), ir šėtonas su savo kariuomene žygiuos užimti miesto. Miestas išsamiai aprašytas Apr 21 skyriuje.
5. Jau buvo minėta, kad Apreiškimo knyga nėra parašyta aiškia chronologine tvarka. Perskaitykite Apr 20, 11–15. Kaip čia išreikšta teismo mintis? Kuo reikšminga tai, kad galutinė bausmė yra vykdoma po šventųjų dalyvavimo teisme? Apr 20, 4.
„Tūkstantmečio laikotarpiu šventieji dalyvaus teisme, apžvelgiant pražuvusiųjų šioje žemėje ir puolusiųjų angelų bylas. Toks teismas yra būtinas, atsižvelgiant į visuotinę nuodėmės problemą. Maištavimas ir nuodėmė kėlė kitų pasaulių nerimą ir susidomėjimą (Job 1, 2; Ef 3, 10). Nuodėmės klausimas turi būti sprendžiamas tokiu būdu, kad protai ir širdys Dievo visatoje būtų patenkinti sprendimo rezultatais, ypatingai atsižvelgiant į Dievo charakterį. Tai ypač svarbu atpirktųjų atžvilgiu, kad jie suprastų tai, kaip Dievas pasielgė su tais, kurie šaukė uoloms kristi ant jų ir paslėpti nuo Sėdinčiojo soste veido (Apr 6, 16). Jie turi būti įtikinti, kad Dievo sprendimas dėl pražuvusiųjų yra teisingas.“ (Handbook of Seventh-day Adventist Theology (Maryland: Review and Herald® Publishing Association, 2000), 932 p.
Ką tai, kad mes galime dalyvauti teisme, pasako apie Dievo charakterį? Kaip ši samprata dera su didžiosios kovos mintimi?
IV. NAUJOJI ŽEMĖ
Apr 20 baigiasi šėtono ir jo pulkų sunaikinimu. Apr 21 prasideda naujojo dangaus ir naujosios žemės apibūdinimu.
6. Apr 21, 1–5 užrašytas pažadas, kad Dievas kuria naują dangų ir naują žemę. Kaip tai atspindi Pradžios knygoje užrašytą pasakojimą apie pasaulio sukūrimą? (Pr 1–2 sk.). Kokie yra skirtumai?
Apr 21, 1 užrašytas žodis naują nusako pavidalą ar kokybę, o ne naują įvykį. Pasaulio sukūrimo tikslas lieka neaiškus, kol neįvykdytas pažadas padaryti visa nauja. Visa kūrinija su ilgesiu laukia išvadavimo (Rom 8, 20–22). Nauja kūrinija bus išvaduota iš netobulumo būklės. Bus atkurta jos pirminė paskirtis. Nors naujas kūrinys neabejotinai skirsis nuo senojo, bus tam tikras tęstinumas. Kaip senoji, naujoji žemė bus tikra, apčiuopiama, tokia, kurioje gyvena fizinės būtybės. Nauja žemė bus tarsi išgryninta ugnimi (2 Pt 3, 10–13).
7. Perskaitykite Apr 21, 11 – 22, 5 ir atkreipkite dėmesį į Naujosios Jeruzalės, naujos žemės sostinės, fizines savybes. Kaip Jonas aprašė miesto tikrovę?
Viena yra aišku: kalbama apie tikrą, fizinę vietą. Pagoniška erezija, neva tai, kas kūniška, yra bloga, o tai, kad dvasiška, yra gera, nedera su Šventuoju Raštu. Nors žodžiai ribotai perteikia reikšmę, netgi įkvėpti žodžiai, jie moko mus, kad mūsų laukia tikras paveldas. Svarbu prisiminti, kad šis pasaulis, su visais trūkumais, nėra toks, koks jis turėjo būti. Pasaulis yra iškrypęs. Tai Kristus ir atėjo ištaisyti. Tačiau Apreiškimo knygoje, nors tai sunku įsivaizduoti, nes mes pažįstame tik puolusį pasaulį, aprašyta amžinoji tikrovė, kuri laukia mūsų. Kokią viltį turime, ypač lyginant save su tais, kurie tiki, kad mirtis yra visa ko pabaiga.
V. GYVENIMAS NAUJOJOJE ŽEMĖJE
8. Perskaitykite Apr 21, 3. Kaip šis stulbinantis faktas pakeis gyvenimą naujoje žemėje?
Galbūt tai yra labiausiai pagarbią baimę įkvepiantis regėjimas visoje Biblijoje. Naujojoje žemėje gyvens ne tik žmonės, bet ir Dievas. Šventas Visatos Kūrėjas pagerbs atpirktuosius, gyvendamas kartu su jais. Dievas, žinoma, amžinai skirsis nuo kūrinių, bet naujojoje žemėje nuodėmės praraja tarp Dievo ir žmonijos išnyks.
Bus atkurtas ne tik bendravimas tarp Dievo ir žmonių, bet ir sunaikinta priešprieša tarp žmogaus ir gamtos bei pačioje kūrinijoje. Jonas aprašė, kad nebebus nieko prakeikto (Apr 22, 3). Praeis ir priešiškumas gyvūnijos pasaulyje (Iz 65, 25).
Be to, visiškai darnai užtikrinti liausis ir kūrinijos dejonės. Tai reiškia, kad visa tai, kas žalinga – irimas, ligos, mirtis ir kančios – praeis (Rom 8, 21; Apr 21, 4).
9. Perskaitykite Ps 8. Kokia čia užrašyta žinia, ypač atsižvelgiant į tai, ką tyrinėjome šį ketvirtį?
Potekstėje apstu užuominų apie Dievo buvimą naujojoje žemėje ir gyvenimą, ypač atsižvelgiant į Dievo kūrinijos dydį, kurį atskleidžia mokslas. Matomos visatos apskaičiuotas dydis siekia daug milijardų šviesmečių, tačiau mokslininkai spėja, kad tai tik apie 7 procentai visatos.
Pagalvokite, kad tai sukūręs Dievas ne tik mirė už mus, bet gyvens su mumis amžinai! Dėl mūsų sumenkusio supratimo, turime liautis galvoję apie tai racionaliai (t.y. savo ribotu supratimu), ir pulti ant kelių bei garbinti ir šlovinti Tą, kuris ne tik sukūrė mus, bet atpirko mus ir žada gyventi su mumis amžinai.
Papildomam tyrinėjimui: „Apeiginio tarnavimo metu vyriausiasis kunigas, atlikęs Izraelio permaldavimą, išeidavo ir laimindavo tautą. Kristus, užbaigęs Savo kaip užtarėjo darbą, pasirodys ne dėl nuodėmių, bet Jo laukiančiųjų išgelbėjimui (Hbr 9, 28), kad palaimintų Savo tautą ir suteiktų jai amžinąjį gyvenimą. Kaip kunigas pašalindavo nuodėmes iš šventyklos, išpažindamas jas virš atpirkimo ožio galvos, taip Kristus užkraus visas nuodėmes šėtonui – jų autoriui ir kurstytojui. Atpirkimo ožys su visomis Izraelio kaltėmis buvo išsiunčiamas į tyrus (Kun 16, 22), o šėtonas, kaltas dėl visų nuodėmių, kurias jis kurstė daryti Dievo tautą, bus įkalintas tūkstančiui metų apleistoje bei negyvenamoje žemėje ir galų gale gaus atpildą už nuodėmę ugnyje, kuri sunaikins visus nedorėlius.“ (E. Vait, Didžioji kova, 454-455 p.)
„Būgštavimai, kad paveldėjimas ateityje neatrodytų perdaug materialus, daugelį paskatino įdvasinti netgi tas tiesas, kurios skatina mus į paveldėjimą žvelgti kaip į savo Tėvynę. Kristus užtikrino Savo mokinius, kad Jis nuėjo paruošti jiems buveines Tėvo namuose. Tie, kurie pripažino Dievo Žodžio pamokymus, žinos daug apie savo dangiškąsias buveines. […] Žmonių kalba neįmanoma apibūdinti teisiųjų atpildo. Jis bus suprantamas tik tiems, kurie matys jį. Joks ribotas protas negali suvokti dieviško rojaus šlovės.“ (E. Vait, Didžioji kova, 628 p.)
Aptarkite:
1. Krikščionys laikosi trijų požiūrių (su tam tikrais papildymais) dėl tūkstantmečio: (1) tai laikotarpis tarp Kristaus pirmojo ir antrojo atėjimo; (2) laikotarpiui bus būdinga taika, ramybė ir teisumas žemėje prieš Kristaus antrąjį atėjimą, iš dalies dėl to, kad skelbiama Evangelija ir vykdomos socialinės reformos; (3) tūkstantmetis vyks Kristui sugrįžus, danguje. Septintosios dienos adventistai, kaip matėme, laikosi trečiojo požiūrio, t.y. tiki, kad tūkstantmetis vyks danguje, ne žemėje (kaip kai kurie klaidingai tiki). Kokių atsirastų nesuderinamumų, jei laikytumės kitų požiūrių?
2. Perskaitykite Apr 21, 27. Kaip suprantate šį suskirstymą dėl patekimo į Naująją Jeruzalę? Ar yra kitų suskirstymo principų?
3. Aptarkite žmogiškąsias pastangas sukurti utopijas. Kokių pavyzdžių žinote? Kokie buvo rezultatai? Kodėl nepavyko jų įgyvendinti ir kaip tai atskleidžia visišką priklausomybę nuo Dievo antgamtinio įsikišimo?