Liepos 13–19 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ps 119, 50. 74. 116; Hbr 4, 12; 11, 3; Jn 5, 39; Hbr 4, 1–2; Apd 20, 27–32.
Įsimintina eilutė: „Užstok mane ir atpirk, išgelbėk, kaip esi pažadėjęs“ (Ps 119, 154).
Praeityje dvasinius atgimimus sukėlė rimtas Biblijos tyrinėjimas. Tikime, kad tai pasikartos paskutinėmis dienomis. Šventoji Dvasia paragins pasišventusią krikščionių adventistų kartą, kuri atras Dievo valią Jo Žodyje ir uoliai skelbs ją pasauliui.
Jo Žodyje jie atras malonę, galią ir viltį; jie asmeniškai susidurs su neprilygstamu Kristaus žavesiu Jo Žodyje. Todėl Dievas pagerbs jų pasišventimą gausiai išliedamas Šventąją Dvasią, ir visame pasaulyje bus skelbiama šlovinga trijų angelų žinia. Šventoji Dvasia bus išliejama neribotai, o Evangelija bus nešama iki žemės pakraščių, ir Jėzus Kristus galiausiai sugrįš (Mt 24, 14).
Šią savaitę tyrinėsime Biblijos vaidmenį atgimimui ir kaip Dievo Žodis gali keisti mūsų gyvenimą, jei mes pavedame save Jam tikėjimu ir paklusnumu Jo įsakymams ir nuostatams.
I. ATGAIVINTI PER ŽODĮ
1. Perskaitykite pateiktas eilutes. Pirma, užrašykite prašymą, o paskui užrašykite, kokia aplinkybė privertė karalių Dovydą to prašyti.
Ps 119, 25 (prašymas) __________________________________________
(Aplinkybė) _____________________________________________
Ps 119, 107 (prašymas) _________________________________________
(Aplinkybė) _____________________________________________
Ps 119, 153–154 (prašymas) ____________________________________
(Aplinkybė) _____________________________________________
2. Psalmėse Dovydas rašė apie Žodžio palaimas jo paties dvasiniam gyvenimui. Perskaitykite pateiktas Ps 119 skyriaus eilutes ir pasirinkite žodį, kuris geriausiai apibendrina palaimas, randamas Dievo Žodyje (Ps 119, 50. 74. 116. 130. 160. 169. 170).
Dovydas sėmėsi drąsos ir stiprybės iš Dievo Žodžio. Pastarajame jis atrado viltį ir Dievo pamokymą. Dievo Žodis teikė šviesą jo aptemusiam protui (Ps 119, 130). Jis maitino ir gaivino alkstančią bei ištroškusią psalmisto širdį (Ps 119, 81). Kai Saulius grasino jį nužudyti, jis kliovėsi Dievo pažadu išgelbėti (Ps 34, 5). Kentėdamas kaltę dėl neištikimybės su Batšeba, jis kliovėsi Dievo pažadu atleisti (Ps 32, 1– 2). Suglumęs dėl ateities, jis kliovėsi Dievo pažadu vesti (Ps 32, 8). Dovydas rašė: „Net kančioje esu paguostas, nes Tavo pažadas mane gaivina“ (Ps 119, 50). Atgimimo pamatas – tai naujo gyvenimo atradimas Dievo Žodyje.
Kaip jūs galite išmokti įžvelgti viltį, galią, užtikrinimą ir šviesą Dievo Žodyje? Tai yra, kaip galite pagilinti Viešpaties patyrimą ir Jo pažinimą per Bibliją?
II. KURIANTI ŽODŽIO GALIA
3. Perskaitykite Hbr 4, 12. Eilutėje teigiama, kad Dievo Žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Kaip Dievo Žodis yra gyvas? Ką tai reiškia?
4. Kuo Dievo Žodis skiriasi nuo protingo mokytojo, pastoriaus ar konsultanto patarimo? Ką šie tekstai sako apie Dievo Žodžio galią? Ps 33, 6. 9; Hbr 11, 3; 2 Tim 3, 16–17.
Išmintingas žmogiškas patarimas yra vertingas. Toks patarimas mums visiems bent kartą pasitarnavo. Bėda yra tai, kad žmogiškas patarimas neturi galios kažką pakeisti, kaip Dievo Žodis. Dievo Žodis yra gyvas, dinamiškas, galingas pokyčių veiksnys. Ta pati galia, buvusi Dievo ištartame žodyje pasaulio sukūrimo metu, slypi ir Dievo rašytiniame Žodyje. Priėmus Dievo įsakymus ir tikint pažadais, mes gauname Šventosios Dvasios galią, kad įvykdytume tai, ką liepia Kristus.
„Dievo Žodyje slypi kūrybinė energija, pašaukusi į būtį pasaulius. Šis Žodis suteikia jėgą, jis dovanoja gyvenimą. Kiekvienas įsakymas yra ir pažadas; priimtas valios, patekęs į sielą, jis atneša su savimi Begalinio gyvybę. Jis keičia prigimtį ir atkuria sielą pagal Dievo atvaizdą“ (E. Vait, Ugdymas, 145 p.).
Atsitiktinis Dievo Žodžio skaitymas labai retai sukelia dvasinį atgimimą. Biblijos tyrinėjimas norint įrodyti savo poziciją arba įtikinti ką nors dėl jo klaidų teikia labai mažai naudos mūsų pačių dvasiniam gyvenimui. Pokyčiai ateina pamaldžiai skaitant Dievo Žodį ir prašant Šventosios Dvasios suteikti mums galios panašėti į Jėzų. Tikras pasikeitimas įvyksta tada, kai mes prašome sutvėrusį pasaulį Dievą atkurti mus pagal Savo paveikslą. Pokyčiai ateina tada, kai Jėzaus mokymas Šventajame Rašte tampa mūsų gyvenimo dalimi, nes žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų (Mt 4, 4).
Kaip Dievo Žodžio galia pakeitė jūsų gyvenimą? Kuriose srityse reikia didesnių pokyčių?
III. JĖZUS IR ŽODIS
5. Kuo panašios Dievo Dvasios ir Dievo Žodžio funkcijos? Perskaitykite Jn 5, 39; 16, 14–15.
Dievo Žodis liudija Jėzų. Šventoji Dvasia taip pat liudija Jėzų. Dvasia padeda mums giliau patirti Jėzų per Jo Žodį. Šventosios Dvasios tikslas atgimimui nėra pirmiausia apreikšti Save antgamtiniais ženklais ir stebuklais, bet išaukštinti Jėzų per Jo Žodį. Šventosios Dvasios krikštas nėra skirtas tam, kad savo galia darytume didžius stebuklus. Krikštas būtinas, kad Dievo galia keistųsi mūsų gyvenimas. Tai ir yra atgimimo bei reformos esmė.
Dievo Žodis – tai tikro atgimimo pagrindas. Mūsų patyrimas kyla iš Dievo Žodžio supratimo. Šloviname ir garbiname todėl, kad protas kupinas Žodžio. Pakeistas gyvenimas yra didžiausias tikrojo atgimimo liudijimas.
Teigiami jausmai, būdingi atgimimui, niekada nėra atgimimo pagrindas. Bet koks taip vadinamas „atgimimas“, pagrįstas tik išoriniais jausmais ar patyrimu, geriausiu atveju yra paviršutiniškas, blogiausiu – apgaulingas. Tai dvasingumo iliuzija, o ne tikras pamaldumas. Jei atgimimas yra pagrįstas Dievo Žodžiu, tuomet šis patyrimas tvarus ir keičiantis mūsų bei mus supančių žmonių gyvenimą.
Pasakojimas apie Jėzaus pasirodymą dviem mokiniams kelyje į Emausą atskleidžia vaidmenį, kurį Biblija atlieka tikrame atgimime. Šie Kristaus sekėjai buvo pasimetę. Tačiau pamažu, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta (Lk 24, 27). Jis pakartojo Senojo Testamento pranašystes apie Mesiją. Jėzus galėjo padaryti stebuklą ir taip įrodyti Savo tapatybę, arba parodyti Savo rankų randus. Jis to nepadarė. Vietoj to, Jis aiškino jiems Bibliją.
Atkreipkite dėmesį į jų reakciją, kai jie apmąstė tos dienos įvykius. Jie sakė vienas kitam: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ (Lk 24, 32). Koks tikro atgimimo pavyzdys!
Kodėl negalima pasitikėti jausmais? Kaip jausmai gali apgauti mus? Kokį vaidmenį atlieka jausmai mums vaikščiojant su Viešpačiu ir kokio vaidmens jie neatlieka?
IV. ATGIMIMAS, TIKĖJIMAS IR ŽODIS
Kalbėdamas apie Savo sugrįžimą, Jėzus mokė: „Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 8). Akivaizdu, kad paskutinėmis dienomis tikėjimo stigs.
Kaip galėtume apibrėžti biblinį tikėjimą? Ar tikėdamiesi, kad Dievas duos mums viską, ko norime, išties tikime? Ar tikėjimo centras yra mūsų norai? Ar tikėjimas – tai prašyti Dievo, ko norime, ir tikėti, jog tai gausime, jei labai tuo tikėsime?
Turėtume žinoti atsakymus į šiuos retorinius klausimus, ar ne?
Tikras tikėjimas visada yra orientuotas į Dievo valią, o ne mūsų norus. Tikėjimas – tai kliovimasis Dievu, pasitikėjimas Jo pažadais ir paisymas Jo Žodžio. Mūsų tikėjimas auga, kai klausomės Dievo Žodžio ir pastarąjį pritaikome (Rom 10, 17; Jok 2, 17–18). Proto atvėrimas Dievo Žodžio mokymui stiprina mūsų tikėjimą, o darymas to, ką sako Dievas, net jei tai prieštarauja mūsų asmeniniams troškimams, parengia mus visiškai priimti Dvasios galią.
6. Kodėl kai kurie žmonės, skaitydami Bibliją, gauna mažai naudos? Hbr 4, 1–2.
Mūsų dvasinis patyrimas pagyvėja, kai priimame Dievo Žodį tikėjimu. Jei Bibliją skaitome tik paskubomis, jausdami pareigą tai daryti, nauda bus menka. Esame keičiami, kai perimame Šventojo Rašto pažiūras, normas, vertybes ir pastarąsias laikome savomis, t.y. leisdami Biblijos mokymui formuoti mūsų mintis ir gyvenimą.
7. Palyginkite šimtininko, paralyžiuotojo Betzatoje ir mokinių audringame Galilėjos ežere tikėjimą (Mt 8, 8–10 Jn 5, 6–9, Mt 14, 29–33). Ko galime pasimokyti iš šių pasakojimų?
Tikėjimas neauga tik skaitant arba klausantis Dievo Žodžio. Tikėjimas auga, kai kliaujamės Jo pažadais ir tikime, kad tai, ką Jis sako, yra taikytina mums asmeniškai. Dievas davė kiekvienam iš mūsų tikėjimo mastą. Tai viena iš dangaus dovanų (Rom 12, 3). Naudojant tą tikėjimą, kurį Jis jau įdiegė mūsų širdyje, pastarasis nedaro nieko kito, kaip tik augina.
V. ŽODIS – ATGIMIMO SERGĖTOJAS IR APSAUGA
Šventoji Dvasia galingai veikė per apaštalo Pauliaus mokymą ir skelbimą, kai jis įkūrė krikščionišką Bažnyčią Efeze. Šiame mieste gyveno maždaug šimtas penkiasdešimt tūkstančių gyventojų. Miestas buvo laikomas Azijos prekyviete. Tai buvo milžiniškas turgus. Laivams atgabenant prekes iš visos Azijos, žmonės plūdo į Efezą įsigyti šilko, retų brangakmenių, kvapnių prieskonių, rankų darbo kilimų, išskirtinių meno dirbinių ir egzotinių maisto produktų. Mieste taip pat buvo deivės Dianos garbinimo centras ir garsi Celsijaus biblioteka, kurioje buvo 12 000 knygų. Mieste buvo puikus amfiteatras, talpinantis 15 000 žmonių. Jis buvo naudojamas masiniams koncertams ir teatro spektakliams. Paleistuvystė buvo įprastas reiškinys. Jei kada nors buvo neįtikima vieta, kurioje krikščionybė galėtų įsitvirtinti, augti ir klestėti, tai – Efezas.
8. Perskaitykite Apd 20, 27–32. Kodėl Paulius nerimavo dėl efeziečių? Ką apaštalas patarė Efezo bažnyčios nariams? Kokį vaidmenį jis priskyrė Dievo Žodžiui?
9. Perskaitykite 1 Pt 1, 22–23; Jok 1, 21–22; 1 Jn 2, 14. Apibendrinkite Petro, Jokūbo ir Jono mokymą, susijusį su Biblijos svarba kiekvieno krikščionio gyvenimui? Ypatingą dėmesį atkreipkite į mokymą, susijusį su Biblijos poveikiu mūsų dvasiniam gyvenimui.
Kokius panašumus, susijusius su Dievo Žodžio vaidmeniu, įžvelgiate visuose anksčiau minėtuose tekstuose? Kodėl Dievo Žodis turi būti dvasinio atgimimo pagrindu, asmeniniu ir bendruomeniniu lygmeniu?
Tolesniam tyrinėjimui: „Jei žmonės jums sakys: `Kreipkitės į vėles ir būrėjus, kurie šnabžda ir dūsauja! Argi neturėtų tauta atsiklausti savo dievų, tartis su mirusiaisiais dėl gyvųjų mokymo ir liudijimo?` – be abejo, taip kalbantieji neregės aušros! (Iz 8, 19–20). Dievo tauta turi vadovautis Šventuoju Raštu kaip vienintele apsauga nuo netikrų mokytojų ir apgaulingos tamsos dvasių jėgos. Šėtonas naudoja kiekvieną įmanomą būdą sutrukdyti žmonėms pažinti Bibliją, nes ji aiškiai atskleidžia jo apgavystes. Kiekvieną kartą, atnaujinant Dievo darbą, blogio kunigaikštis ima veikti vis smarkiau. Dabar jis kaupia jėgas baigiamajam mūšiui su Kristumi ir Jo sekėjais. Greitai mes susidursime su paskutine didele apgavyste. Prieš mūsų akis antikristas darys savo stebuklus. Klastotė bus tokia panaši į tiesą, kad be Šventojo Rašto bus neįmanoma jos atskirti. Todėl Biblijos liudijimais būtina tikrinti kiekvieną pareiškimą ir kiekvieną stebuklą.
Besistengiantieji paklusti visiems Dievo įsakymams sulauks pasipriešinimo ir užsitrauks pajuoką. Padėti jiems atsilaikyti gali tik Dievas. Kad ištvertų būsimus išbandymus, jie turi suprasti Dievo valią, atskleistą Jo Žodyje. Jie gerbia Dievą, nes teisingai suvokia Jo charakterį, valdymą bei tikslus, vadovaujasi jais gyvenime. Paskutinėje didžiojoje kovoje išliks tik tie, kurie yra praturtinę savo mąstymą Biblijos tiesomis“ (E. Vait, Didžioji kova, 553 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Atidžiai perskaitykite E. Vait nuorodas. Kokį vaidmenį ji skiria Dievo Žodžiui, ypač paskutiniųjų dienų ir paskutinės didžiosios apgavystės kontekste? Įsigilinkite į šio sakinio reikšmę: „Klastotė bus tokia panaši į tiesą, kad be Šventojo Rašto bus neįmanoma jos atskirti“. Ką tai sako apie būtinybę būti atsargiems ir tiesą grįsti ne asmeniniu patyrimu arba jausmais?
2. Savaitės eigoje skaitėme Jok 1, 22, kur parašyta – būkite Žodžio vykdytojai. Ką tai reiškia ir kodėl tai svarbu mums, jei siekiame tikro dvasinio atgimimo savo gyvenime? Kodėl skaityti, mokyti ir kalbėti apie tikėjimą daug lengviau, nei gyventi tikėjimu? Savaitės eigoje pagalvokite, kokie buvote Žodžio vykdytojai?