Balandžio 27 – gegužės 3 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pat 5, 3–14; Mt 19, 5; 1 Kor 7, 3–4; Pat 13, 22; 14, 26; 17, 22; 23, 13; 31, 10–31.
Įsimintina eilutė: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink Jį visur, kad ir ką darytum, ir Jis ištiesins tavo kelius“ (Pat 3, 5–6).
Nepriklausomai nuo to, kuriame gyvenimo etape dabar esame, mes visi, aišku, pradėjome su motina ir tėvu, nepriklausomai nuo to, kokie buvo, jei apskritai buvo, mūsų santykiai su jais mums gimus. Kita vertus, kai kurie žmonės, išskyrus jų brolius ir seseris ar kitus giminaičius, niekada neturėjo savo šeimos, išskyrus tą, kurioje užaugo.
Nepriklausomai nuo mūsų aplinkybių, nepriklausomai nuo mūsų gyvenimo etapo, Patarlių knygoje yra pamokymų, eilių, klausimų ir išmintingų posakių. Čia tiesiogiai kalbama apie santykius šeimoje, ir kiti išminties žodžiai gali būti pritaikyti namuose. Iš tikrųjų Patarlių knyga yra kaip šeimos dokumentas, tėvų vaikams perduodamas, kad jie gyventų pamaldžiai. Kaip tėvai gali parašyti laišką vykstančiam studijuoti sūnui ar dukrai, jiems įsikuriant savame būste arba pradedant dirbti toli nuo namų, Patarlių knyga yra tėvo skirta sūnui: „Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo ir neatmesk savo motinos mokymo“ (Pat 1, 8). Pakartoto Įstatymo knyga kreipė tėvus dalytis savo įsitikinimais su nauja karta. Štai ką daro Patarlių knyga. Tėvo paraginimuose girdime dangiškojo Tėvo balsą, raginantį mus mokytis.
MYLĖTI TINKAMĄ MOTERĮ
Nurodykite problemas ir padarinius, susijusius su lytiniais santykiais prieš santuoką arba nesantuokiniais santykiais, kaip parašyta Pat 5, 3–14.
Pamaldus žmogus susilaiko (jei nesusituokęs) ir skiria (jei susituokęs) savo giliausius jausmus ir seksualinį intymumą santuokai. Patarlių knyga kreipiamasi į vyrus, tačiau ta pati su moterimis susijusi mintis yra išreikšta Giesmių giesmėje (palyginkite Gg 4, 12–15). Stiprų neteisėtos meilės potraukį turėtų nusverti šios baisios nuodėmės padariniai. Atsitiktiniams seksualiniams santykiams stinga atsidavimo, todėl jie nėra išties intymūs. Medžiaginiai, fiziniai ir emociniai ištekliai yra švaistomi. Svarbiausia, asmuo turės atsakyti Dievui už sprendimus.
Seksualinis intymumas, viena iš didžiausių Dievo dovanų žmonėms, yra skirtas tik santuokai (Mt 19, 5; 1 Kor 7, 3–4; Hbr 13, 4). Patarlių knygoje drėkinančio ir gausaus vandens simboliai nusako subtilų malonumą ir pasitenkinimą, kuriuos sutuoktiniai turėtų kartu atrasti savo meilėje. Tai priešpriešinama eikvojimui, kurį nulemia neištikimybė. Posakis – „savo jaunystės žmona“ (Pat 5, 18) rodo, kad net ir porai senstant jų įsipareigojimas tęsiasi. Vyras vis dar susižavėjęs („apsvaigęs“ Pat 5, 19) savo žmona.
Puolusius žmones seksualiniai instinktai gali nuvilioti nuo dangiškojo sumanymo seksualumui. Tačiau Dievas taip pat suteikė žmonijai galią mąstyti ir apsispręsti. Šios pagundos, jei nuolat neslopinamos, gali tapti nevaldomos. Tvirtas pasišventimas dieviškam santuokos ir seksualumo sumanymui gali užkirsti kelią neteisėtiems seksualiniams santykiams. Visą gyvenimą trunkanti ištikimybė Dievo sumanytam seksualumui santuokoje yra ne tik išmintingas sprendimas, bet ir teikiantis gausų atlygį.
Jei pažįstate asmenį, kovojantį su seksualinėmis pagundomis, galinčiomis išardyti santuoką, ką jam patartumėte?
PARAGINIMAI TĖVAMS
Atkreipkite dėmesį į Patarlių knygoje minimas tėvų charakterio savybes, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį vaikams: Pat 13, 22; 27, 23–24, Pat 14, 26, Pat 15, 1. 18; 16, 32, Pat 15, 27, Pat 29, 17
Tėvų charakteris tiesiogiai paveikia jų vaikus ir palikimą, kurį jie perduoda. Vaikai žvelgia į savo tėvus dėl paramos, meilės, vedimo ir pavyzdžio. Patarlių knyga giria tuos tėvus, kurie patikimai rūpinasi ir protingai valdo šeimos išteklius. Gobšūs įvairiai „kenkia savo šeimai“ (Pat 15, 27); tėvai turi būti atidūs ir pirmenybę teikti šeimai, o ne darbui. Pamaldūs tėvai siekia būti kantrūs ir valdyti savo emocijas. Jie paiso jų vaikų priklausomybės nuo jų. Jie rūpinasi savo vaikais, tačiau yra atsargūs ir nepiktnaudžiauja savo autoritetu. Svarbiausia, pasišventę tėvai nori sekti Dievą, būti valdomi Jo meilės ir Jo Žodžio mokymo, kad galėtų tinkamai nukreipti savo vaikų žingsnius.
Galų gale, svarbiausias dalykas, kurį tėvas gali padaryti dėl savo vaikų, tai – mylėti jų motiną. Jo ištikimybė ir besitęsianti meilė jai arba šių dalykų trūkumas daro matomą poveikį vaikų gerovei net pilnametystėje.
Patarlių knygoje ištikimybė Dievui, pasišventimas santuokai ir šeimai bei sąžiningumas asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime yra esminės temos. Visapusiška sėkmė priklauso nuo asmeninės širdies būklės. Nuodėmės ar sekso, ar tingumo, ar turto, ar galios potraukis yra didelis, bet išmintingas vyras ir tėvas ieško Dievo pagalbos, kad nuolat priimtų tinkamus sprendimus.
Kaip čia išreikšti moraliniai principai yra svarbūs visiems, ir tėvams, ir ne? Kaip jūsų elgesys, geram ar blogam, paveikė kitus, ypač vaikus? Kaip jums galbūt reikia būti atsargesniems?
PATAISYMAS SU MEILE
Ką Patarlių knyga sako apie vaiko drausminimo ir pataisymo svarbą? Pat 10, 17; 23, 13–14; 29, 1; 29, 15.
Tėvai kartais drausmina savo vaikus, kad jie suprastų, kas yra socialiai nepriimtinas elgesys, bausdami už nepaklusnumą ar netgi išreikšdami savo nepasitenkinimą dėl užtraukimo gėdos. Bet kokie yra Dievo ketinimai dėl drausmės šiems jauniems Jo šeimos nariams? Patarlių knyga apie drausmę kalba vilties dėl ateities kontekste (Pr 19, 18). Pamaldūs tėvai žino, kad vaikų prigimtis nuodėminga. Vienintelė jėga, galinti jiems padėti, yra Kristus (žr. E. Vait, Ugdymas, 31 p.). Krikščionių tėvų auklėjimo misija, įskaitant drausmę, yra vesti vaikus pas Dievą.
Pagalba gležnam augalui. Per Kristų drausmė laikoma ne bausme, ne valdžios išraiška, bet apvalančiu pataisymu. Dievas sumanė, kad mylintys tėvai, žinodami nuodėmės galią, vestų savo vaikus pas Kristų. Rūpestingi tėvai drausmina maloningai ir tvirtai, suvaldydami ir vesdami vaikus ankstyvuoju laikotarpiu, kaip sodininkas pagelbėja naujai pasodintam medžiui, kol pasireiškia savarankiškumas ir jaunuoliai pradeda pasikliauti Dievu bei bendradarbiauti su dangiškuoju išganymo planu, augant ir bręstant.
Kokia žinia tėvams yra Pat 13, 24; 23, 13–14?
Po visų pamokymų, tik keletas eilučių pamini „rykštę“ (hebrajiškai – šebet) vaikų drausminimo kontekste. Krikščioniškoje literatūroje tėvams yra populiari sąvoka, kad rykštės naudojimas turėtų būti toks pat, kaip ir dangiškojo Ganytojo, kuris ją naudoja vesdamas savo kaimenę (Ps 23, 4). Kitur Raštas kalba apie kantrų mokymą, nuoseklų pavyzdį, gerą bendravimą ir glaudžius santykius, kad vaikai būtų skatinami keistis (Įst 11, 18–19). Vaiko suvokimas, kad tėvai jį myli, yra gyvybiškai svarbus, jei norima, kad drausmė taisytų ir apsaugotų (Pat 13, 24).
Drausmei nepasiekus numatyto tikslo, kai ji pernelyg griežta arba neteisingai suprantama, kaip tėvai gali teisingai spręsti su vaikais susijusius klausimus?
AR GYVENIMAS GERESNIS ANT STOGO?
Kaip Patarlių knyga apiberia humoru tam tikrus erzinančius gyvenimo namuose atvejus? Pat 21, 9. 19; 27, 15–16. Koks šio humoro poveikis?
Ne viena patarlė atkreipia dėmesį į tai, kaip elgiamės vieni su kitais artimuose santykiuose. Jos savo mintį išreiškia lengvai ir sąmojingai, panašiai kaip tos apie nejautrų draugą, dainuojantį „dainas kenčiančiai širdžiai“ (Pat 25, 20) ar anksti atsikėlusį šeimos narį, garsiai sveikinantį miegančiuosius (Pat 27, 14). Žmonos, skaitančios šias eilutes apie priekabias moteris, gali užsinorėti pasakyti „patarlių“ apie vyrus! Jos gali atsikirsti, kad tokios patarlės pakursto pačių patarlių problemą, jas taikant tik moterims, kai vyrai, kuriems taip pat tenka atsakomybė už namų atmosferą, taip pat gali elgtis priekabiai. (Įsivaizduokite, ką reiškė gyventi Kajafo ar Ano namuose!)
Praverčia linksma širdis. Humoro jausmas šeimoje yra geras dalykas. Humoras sutepa gyvenimo mašiną, padėdamas sumažinti stresą ir įtampą. „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Pat 17, 22). Patarlių knyga naudojasi savo pačios vaistais ir suteikia mums leidimą pasijuokti iš tam tikro elgesio, kuris erzina ir dirgina. Jei mes nusišypsojome (ar šiek tiek pakentėme, jei juokas yra susijęs su mumis), tuomet bus lengviau kalbėtis apie įpročius ar elgesį, kurie mus erzina ar dirgina. Kita vertus, humoras neturėtų būti naudojamas siekiant sumenkinti ar vengti klausimų, reikalaujančių rimto dėmesio.
Nežymus karščiavimas gali būti chroniškos infekcijos požymis. Ginčijimasis, priekabiavimas ir skundimasis gali parodyti, kad vienas ar daugiau šeimos narių užgniaužia pyktį, galbūt dėl sunkumų tarpusavio santykiuose ar bendravime. Besiskundžiantis partneris gali stengtis kompensuoti pastebėtą galią, kontrolę ir nenorą bendrauti. Infekcijai praėjus, išnyks ir simptomai. Šeimose, užuot vengus problemos ar vienas kito, nariai remiasi jų meile Viešpačiui ir jų pasišventimui vienas kitam išsakyti savo poreikius ir jausmus, įvardinti pykčio priežastį ir ją panaikinti.
Kodėl juokas namuose yra itin svarbus? Kaip jis gali būti naudojamas geram ar kaip jis gali būti iškreiptas ir naudojamas blogam? Atsakymus paruoškite pristatyti klasėje.
IŠTIES TURTINGA ŽMONA
Patarlių knyga baigiama mintimis kilnaus charakterio žmonai. Išvardinkite giriamas savybes. Pat 31, 10–31.
Aprašyta moteris yra ypatinga, taip pat ir poezija. Kiekviena eilutė nuo Pat 31, 10 prasideda viena iš 22 hebrajų abėcėlės raidžių. Šis gyrius to nusipelniusiai žmonai parodo, kad net visos nacionalinės abėcėlės vos pakanka tinkamai ją išaukštinti!
Patarlių knygoje pabrėžiama santuoka su geru partneriu atsispindi rabinų pareiškimuose: „Vyro namai yra jo žmona“. „Sumani žmona – savo vyro vainikas, o apsileidusi žmona – kaip kaulų puvimas“ (Pat 12, 4). Čia, Patarlių knygos pabaigoje, į vieną portretą tobulai įterpti daug įvairių įgūdžių: drabužių siuvimas, nekilnojamojo turto pirkimas, žemės ūkis, namų ir finansų valdymas. Ji rūpinasi savo šeima. Ši myli ją ir giria.
Nedera šių didelių talentų tikėtis iš kiekvienos moters, nei tai matas, pagal kurį vyrai turėtų vertinti savo žmonas. Vietoj to, nusakydama šiuos sugebėjimus ir savybes, Patarlių knyga perteikia tai, kas svarbiausia ir visuotinai aktualu moterims, taip pat vyrams: patikimumo, gailestingumo, pasikliaujamumo, ištikimybės, gerumo ir darbštumo bruožai. Pasak Pat 31, 30, tokio gyvenimo paslaptis yra ta, kad ji bijo Viešpaties.
Pat 31, 10 žodis „sumani“ arba „kilni“ reiškia „jėgą“, „galią“ arba „turtą“. Pastarasis Ps 62, 11 išverstas – „turtai“, juo nusakomi Jozuės „kariai“ (Joz 1, 14). Boazas giria Rūtą žodžiu „kilni“ (Rut 3, 11). Pat 31, 10 žaidžiama „turto“ sąvoka. Tikrasis turtas slypi charakteryje, doroje ir Viešpaties baimėje. Tai ženkliai viršija brangakmenių vertę.
Kokios drąsios ir doros moters savybės paveikė jūsų gyvenimą? Ką jūs pridurtumėte prie pamaldžių moterų charakterio savybių, dorybių ir sugebėjimų sąrašo?
Tolesniam tyrinėjimui: Išlaikyti širdį danguje. „Krikščionys turėtų būti atsargūs ir uoliai sergėti širdį. Jie turėtų ugdyti meilę mąstymui ir puoselėti pasišventimo dvasią. Daugelis, atrodo, gaili mąstymui, Šventojo Rašto tyrinėjimui ir maldai skirto laiko, tarsi tam skirtas laikas būtų iššvaistytas. Linkiu, kad jūs visi galėtumėte pamatyti šiuos dalykus taip, kaip Dievas to norėtų; tuomet dangaus karalystę padarytumėte pačia svarbiausia. Širdies išlaikymas danguje suteiks gyvybingumo visoms jūsų gerosioms savybėms ir įkvėps gyvybės visoms jūsų pareigoms. Proto lavinimas mąstyti dangaus dalykus įneš gyvybės ir nuoširdumo visiems jūsų siekiams… Mes esame nykštukai dvasiniuose pasiekimuose… (Ef 4, 13)“ (E. G. White Comments, The SDA Bible Commentary, vol. 3, p. 1157).
Klausimai aptarimui:
Daug krikščionių praverčia paramos grupės, jiems stengiantis apsaugoti savo širdį nuo pagundų. Kaip tai gali papildyti maldą, Rašto tyrinėjimą ir priklausomybę nuo Šventosios Dvasios? Kai kuriais atvejais, kodėl gali būti gera idėja ieškoti profesionalios pagalbos, jei kas nors iš tikrųjų kovoja su pagundomis, vedančiomis į nuodėmę, ir, atrodo, kad asmuo negali liautis?
Klasėje garsiai perskaitykite savo atsakymus į paskutinį ketvirtos dalies klausimą. Aptarkite įvairių atsakymų padarinius. Kaip ir su daugybe Dievo mums duotų nuostabių dalykų, kaip juokas ir humoras gali būti iškreiptas į kažką iš tikrųjų kenksminga?
Priešingai Patarlių 31, kokias moteriškas savybes šiuolaikinė kultūra dažniausiai išaukština? Kaip galime, asmeniškai, apsisaugoti nuo tokio kenkiančio elgesio?
Apskritai, kokios yra su šeimos gyvenimu susijusios kultūrinės nuostatos jūsų visuomenėje, kurios tiesiogiai prieštarauja Rašto principams šeimos gyvenimui? Kita vertus, ar yra tam tikrų kultūrinių nuostatų, panašių į Rašto principus? Jei taip, kokios jos ir kaip jos gali būti panaudotos mūsų šeimoms stiprinti?