Balandžio 13–19 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Kor 10, 1–13; Pr 2, 24; 1 Kor 13, 4–8; 1 Sam 1, 27; Ps 71; 1 Kor 15, 24–26.
Įsimintina eilutė: „Teisumas žengia jo priekyje, darydamas taką jo žingsniams“ (Ps 85, 14).
Gyvenimas yra kupinas pokyčių. Viskas nuolat keičiasi.
Vienintelis nekintantis dalykas yra paties pokyčio tikrovė. Iš tikrųjų keitimasis yra mūsų būties dalis. Atrodo, net fizikos dėsniai moko, kad pokyčiai egzistuoja elementariausioje tikrovėje.
Dažnai pokyčiai atsiranda netikėtai. Mes laikomės įprastos rutinos, kai staiga, akimirksniu viskas pasikeičia, ir mes užklumpami visiškai neapsiruošę.
Kita vertus, kartais mes galime pamatyti pokyčius. Mums duodami įspėjimai, ženklai, užuominos, leidžiantys mums suprasti, kad viskas keisis. Kai tai nutinka, iki įmanomo laipsnio išmintinga pradėti ruoštis tam, kas ateina. Daugelis šių pokyčių yra dideli – santuoka, vaikai, senatvė, net mirtis.
Taigi mes negyvename izoliuoti. Tai reiškia, kad mus ištinkantys pokyčiai gali turėti ir didelės įtakos mūsų šeimoms. Tuo pat metu pokyčiai mūsų šeimose taip pat gali turėti įtakos ir kiekvienam šeimos nariui.
Šią savaitę tyrinėsime kai kuriuos pokyčius, su kuriais, anksčiau ar vėliau, mes susidursime, ir kaip šie pokyčiai gali paveikti šeimos gyvenimą.
NEPASIRUOŠĘ
Dievo Žodis nevengia kalbėti apie žmogiškojo gyvenimo tikrovę. Priešingai, pastarąją Jis atskleidžia griežtai, kartais labai skausmingai ir su neviltimi. Tiesą sakant, išskyrus kelis pirmus ir paskutinius Rašto puslapius, Dievo Žodis piešia apgailėtiną žmonijos vaizdą. Paulius neperdėjo rašydamas: „Nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Rom 3, 23).
Perskaitykite 1 Kor 10, 1–13. Kokie čia užrašyti įspėjimai ir pažadai?
Daugeliu atžvilgių mūsų elgesys gyvenime yra tiesiog reakcija į pokyčius. Mes nuolat susiduriame su pokyčiais; mums, kaip krikščionims, tenkantis iššūkis – tai priimti juos tikėjimu, pasikliaunant Dievu ir atskleidžiant šį tikėjimą per paklusnumą, nepriklausomai nuo pagundų elgtis kitaip.
„Labiausiai pasauliui reikia žmonių – žmonių, kurių negalima nei nupirkti, nei parduoti, žmonių, kurie savo širdies gilumoj yra teisingi ir sąžiningi, žmonių, kurie nebijo pavadinti nuodėmės jos tikruoju vardu, žmonių, kurių sąžinė ištikima pareigai, kaip kompaso strėlė poliui, žmonių, kurie gins tiesą, nors ir dangus griūtų“ (E. Vait, Ugdymas, 65 p.). Šie žodžiai buvo taikytini senovės Izraeliui, taikytini E. Vait laikais ir jie yra taikytini dabar mums.
Kokias klaidas pokyčių akivaizdoje padarė žmonės šiuose tekstuose ir ko mes galime išmokti iš jų klaidų? (Apd 5, 1–10 Pr 16, 1–2. 5–6 Mt 20, 20–22)
Pokyčiai ateina, ir jie dažnai atsineša pagundas, iššūkius ir kartais baimę. Tad itin svarbu, kad mes turėtume dvasinius šarvus, kad galėtume tinkamai reaguoti į minėtus dalykus. Vėlgi, neatsižvelgiant į tai, ar pokyčiai yra netikėti, ar jie yra tik tipiška gyvenimo dalis, mes turime būti pasirengę tam, kas ateina, matomiems ir nematomiems dalykams.
PASIRENGIMAS SANTUOKAI
Vienas iš didžiausių pokyčių, su kuriais susiduria žmogus, yra jam susituokus.
Žinoma, ne visi tuokiasi. Galų gale Jėzus, mūsų didžiausias pavyzdys, ir daug kitų Rašto asmenybių nevedė.
Nepaisant to, daug žmonių tuokiasi, todėl Rašte kalbama apie santuoką, kuri, be abejo, yra vienas iš didžiausių gyvenimo keitiklių.
Pirmasis Rašte paminėtas socialinis sutvarkymas – tai santuoka. Pastaroji Dievui yra tokia svarbi, kad tie patys žodžiai, kuriuos Jis pasakė Adomui ir Ievai Edene apie santuoką, minimi trijose kitose Rašto vietose. „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“ (Pr 2, 24; taip pat žr. Mt 19, 5; Mk 10, 7; Ef 5, 31). Šios eilutės mums sako, kad susituokusiam asmeniui svarbiausi santykiai jo gyvenime turėtų būti tarp jo ir sutuoktinio, net svarbesni nei tarp jo ir tėvų. Iš daugelio priežasčių, dėl kurių santuoka tarp vyro ir moters yra itin svarbi Dievui, yra ta, kad tokie santykiai yra tarp Jo Sūnaus, Jėzaus, ir Bažnyčios, Jo nuotakos (Ef 5, 32).
Statant namus būtina paskaičiuoti kainą (Lk 14, 28–30); juo labiau kuriant namus. Namas statomas iš plytų ir skiedinio, medienos ir geležies, laidų ir stiklo. Bet namai sukuriami iš dalykų, kurie nebūtinai yra medžiaginiai.
Kokios ypatingai esminės savybės yra svarbios visoms gyvenimo pusėms, bet yra ypač svarbios tiems, kurie ruošiasi santuokai? 1 Kor 13, 4–8; Gal 5, 22–23.
Pasirengimas santuokai turi prasidėti asmeniškai ir individualiai. Tuo pačiu metu turime kruopščiai susipažinti su savo būsimu sutuoktiniu, kad žinotume, ar jis mums bus geras pagalbininkas. Ar jis darbštus? (Pat 24, 30–34) Ar jis blogo temperamento? (Pat 22, 24) Ar mūsų vienodi įsitikinimai? (2 Kor 6, 14–15) Ką mano šeima ir draugai mano apie mano būsimą sutuoktinį? (Pat 11, 14) Ar aš paisau tikėjimo ar tik jausmų? (Pr 3, 5–6). Atsakymai į šiuos klausimus gali nulemti laimę ateityje arba sielvartą visam gyvenimui.
Pagalvokite apie geras santuokas. Kokius jose pastebite principus, taikytinus ir kitiems tarpasmeniniams santykiams?
PASIRENGIMAS VAIKO AUGINIMUI
Nedaug dalykų gali pakeisti mūsų gyvenimą labiau už vaiko gimimą. Niekas šeimoje nebebus taip pat.
„Lyg strėlės galiūno rankoje yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs. Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių“ (Ps 127, 4–5).
Kita vertus, vaikai neateina su instrukcija, kurioje užrašyta viskas, ką tėvams reikia daryti rūpinantis vaikais ir kaip išspręsti bet kokias galinčias kilti problemas. Kartais net patyrusius tėvus glumina jų vaikų elgesys, žodžiai ar nusistatymas.
Besitikintiems tapti tėvais pasirengimas nuostabiai tėvystės atsakomybei yra toks pat svarbus, kaip pasirengimas santuokai.
Kad ir kokie unikalūs šie pasakojimai apie gimimą, kokius principus juose gali įžvelgti besiruošiantieji būti tėvais? 1 Sam 1, 27; Ts 13, 7; Lk 1, 6. 13–17. 39–45. 46–55. 76–79.
Kokia nuostabi atsakomybė ir galimybė teko šiems tėvams. Trys pranašų ir vadovų Izraelyje tėvai, vienas iš jų vaikų buvo pažadėto Mesijo pirmtakas, o vienas iš vaikų – Kristus.
Vis dėlto, net jei mūsų vaikams nelemta tapti Rašto pranašais, tėvai vis tiek turėtų pasiruošti šiems esminiams pokyčiams savo gyvenime.
„Net iki vaiko gimimo turėtų prasidėti pasiruošimas, padėsiantis sėkmingai kovoti su blogiu. Jei prieš vaiko gimimą ji [mama] nuolaidžiauja sau, jei ji egocentriška, nekantri ir reikli, šios savybės atsispindės vaiko charakteryje. Taigi daug vaikų kaip pirmagimystės teisę gavo beveik nenugalimą polinkį blogiui“ (Ellen G. White, The Adventist Home, 256 p.).
Nesvarbu, ar mes rūpinamės vaikais, ar mums teko atsakomybė už kitus žmones, ką galime padaryti, kad įvykdytume šias pareigas maldingiausiu būdu?
PASIRENGIMAS SENATVEI
„Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias. Bet tų metų dauguma – tik triūsas ir vargas; jie greitai prabėga, ir mes išskubame“ (Ps 90, 10). Šie Mozės žodžiai primena mums nenumaldomą laiko tėkmę. Metams bėgant, mes pastebime ir pajaučiame mūsų kūno pokyčius. Mūsų plaukai pražyla arba nuslenka, mes daromės lėtesni, skausmai tampa mūsų kasdieniais draugais. Jei mes esame vedę ir turime vaikų, pastarieji gali turėti savų vaikų, tada galime mėgautis savo anūkais. Ankstesni gyvenimo etapai padėjo mums pasiruošti paskutiniajam.
Perskaitykite Psalmę 71. Ko ši psalmė moko mus ne tik apie pasirengimą senatvei, bet apie gyvenimą apskritai?
Psalmė 71 yra pagyvenusio žmogaus, patiriančio ateinančius gyvenimo iššūkius, bet kuris yra laimingas, nes jis visada pasitikėjo Dievu, psalmė. Geriausias būdas senti yra pasitikint Juo, kol dar esame jauni. Apskritai, šios psalmės autorius dalijasi trimis svarbiomis išmoktomis pamokomis, jam artinantis prie šio savo gyvenimo etapo.
1) Išsiugdyti gilų, asmeninį Dievo pažinimą. Nuo jo jaunystės (Ps 71, 17) Dievas buvo jo užuovėja (Ps 71, 1. 7) ir jo Gelbėtojas (Ps 71, 2). Dievas yra Uola ir tvirtovė (Ps 71, 3), jo viltis ir pasitikėjimas (Ps 71, 5). Jis kalba apie didžius Dievo darbus (Ps 71, 16–17), Jo jėgą ir galią (Ps 71, 18) ir visus Jo padarytus didžius dalykus (Ps 71, 19). Galų gale jis sako: „Kas Tau gali prilygti?“ (Ps 71, 19) Tie kasdieniniai pokalbiai su Dievu, mums tyrinėjant Jo Žodį ir stabtelint, kad galėtume apmąstyti visa, ką Jis dėl mūsų daro, gilins mūsų patyrimą su Juo.
2) Gerų įpročių ugdymas. Gera mityba, mankštinimasis, vanduo, saulė, poilsis ir kt. padės mums mėgautis gyvenimu ilgiau ir geriau. Atkreipkite ypatingą dėmesį į tai, kaip psalmistas mini pasitikėjimo įpročius (Ps 71, 3), šlovinimą (Ps 71, 6) ir viltį (Ps 71, 14).
3) Išsiugdyti uolumą Dievo misijai. Asmuo šioje psalmėje nesitikėjo senatvėje nieko neveikti. Netgi išėjęs į pensiją jis norėjo toliau šlovinti Dievą (Ps 71, 8) ir pasakoti apie Jį kitiems (Ps 71, 15–18).
Kokie yra vyresnio amžiaus privalumai? Ką žinote dabar, ko nežinojote jaunesni, kuo galėtumėte pasidalyti su jaunesniais?
PASIRUOŠIMAS MIRČIAI
Nebent būsime gyvi Antrojo atėjimo metu, vienas pokytis, kurio galime tikėtis, yra didžiausias iš visų – iš gyvenimo į mirtį. Kokie pokyčiai, kartu su santuoka ir gimimu, daro didesnę įtaką šeimos gyvenimui nei šeimos nario mirtis?
Perskaitykite 1 Kor 15, 24–26. Ko šios eilutės mus moko apie mirtį?
Žinoma, dažnai mirtis ištinka netikėtai ir tragiškai. Kiek vyrų, moterų, netgi vaikų vieną rytą prabudo, prieš saulėlydį, užmerkė akis, bet ne miegui, o prieš mirtį? Arba prabudo vieną rytą ir prieš saulėlydį neteko šeimos nario?
Nebūdami užtikrinti, kad esate susijungę tikėjimu su Viešpačiu ir kiekvieną akimirką apgaubti Jo teisumu (žr. Rom 3, 22), negalite pasiruošti mirčiai, kurios nematote ateinant, nei sau, nei savo artimui.
Kita vertus, ką darytumėte žinodami, kad gyvensite tik kelis mėnesius? Galime nežinoti, kada mirtis mus nugalės, bet mes tikrai žinome, kai artėjame prie mūsų gyvenimo pabaigos. Tad itin svarbu pasiruošti patiems ir paruošti savo šeimą neišvengiamybei.
Perskaitykite 1 Kar 2, 1–4, paskutinius Dovydo žodžius jo sūnui Saliamonui. Kokias pamokas galime įžvelgti apie pasiruošimą mirčiai tiek sau, tiek šeimos nariams?
Iš pirmo žvilgsnio galima teigti, kad to jau per daug! Dovydas, nužudęs Uriją, svetimavęs su jo žmoną, kuri po to pastojo (žr. 2 Sam 11), sako savo sūnui eiti Viešpaties keliais. Kita vertus, galbūt būtent dėl šios nuodėmės ir siaubingų padarinių Dovydo žodžiai buvo tokie galingi. Jis, be abejonės, savaip stengėsi įspėti savo sūnų dėl beprotybės, sukėlusios jam itin didelį sielvartą. Dovydas suprato sunkiuoju būdu keletą sudėtingų pamokų apie nuodėmės kainą ir, be abejonės, tikėjosi apsaugoti savo sūnų nuo paties patirto sielvarto.
Tolesniam tyrinėjimui: Skaitydami pasakojimą apie senovės Izraelį dykumoje matome klaidą po klaidos didelių pokyčių akivaizdoje, nepaisant nuostabios Dievo meilės ir galios apreiškimo. Tiesą sakant, prieš Izraeliui pagaliau įžengiant į Pažadėtąjį kraštą ir susiduriant su dar vienu nuostabiu pokyčiu, Mozė sakė: „Jūs matėte savo akimis, ką Viešpats padarė prie Peoro. Viešpats, tavo Dievas, sunaikino iš tavo tarpo kiekvieną, sekusį Peoro Baalą, tuo tarpu jūs, kurie ištikimai laikėtės Viešpaties, savo Dievo, šiandien esate visi gyvi. Žiūrėkite, kaip man Viešpats yra įsakęs, mokau dabar jus laikytis įstatų ir įsakų krašte, į kurį esate pasirengę įžengti ir jį paveldėti. Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai parodys tautoms jūsų išmintį ir protingumą. Girdėdami apie visus šiuos įstatus, jie sakys: ‘Iš tikrųjų išmintingi ir protingi yra žmonės šios didelės tautõs!‘ Kokia kita didelė tauta turi taip arti savęs esantį dievą, kaip yra Viešpats, mūsų Dievas, kai tik mes Jo šaukiamės? Ir kokia kita didelė tauta turi įstatus ir įsakus, tokius teisius, kaip šis Įstatymas, kurį jums duodu? Tačiau būk atidus ir nuoširdžiai saugokis, kad neužmirštum dalykų, kuriuos matei savo akimis, ir kad neleistum jiems išslysti iš savo širdies per visas gyvenimo dienas. Mokyk jų savo vaikus ir vaikų vaikus“ (Įst 4, 3–9). Labai svarbu, kad mes nepamirštume, ką Viešpats dėl mūsų padarė. Ir geriausias būdas nepamiršti yra mokyti to kitus ir tuos, kurie ateina po mūsų. Taip pat atkreipkite dėmesį, kokia esminė visam tam buvo šeima, mokant šių dalykų vaikus. Ir nuodėmė prie Peoro buvo kažkas, kas gali būti tik žalinga šeimos gyvenimui. „Nusikaltimas, atnešęs Dievo teismą Izraeliui, buvo pasileidimas. Moterų įžūlumas įpainiojant sielas nesibaigė prie Peoro Baalo“ (E. G. White, The Adventist Home, 326 p.).
Klausimai aptarimui:
Klasėje aptarkite kai kuriuos pasiruošimus prieš kiekvieną svarbų gyvenimo etapą –santuoką, tėvystę, senatvę ir panašiai. Kaip pokyčiai paveikė jūsų šeimą? Ką sužinojote, kas gali padėti kitiems, susiduriantiems su tais pačiais etapais?
Pagalvokite apie Dovydo žodžius Saliamonui, vėlgi, nuodėmės su Batšeba kontekste, didžiulės nelaimės, metusios šešėlį ant viso likusio Dovydo valdymo laikotarpio ir blogam paveikusios jo šeimą. Kaip visame tame mes matome veikiant Dievo malonės tikrovę?