Pasakojimas toks – karaliaus Jošijo laikais Jeruzalėje (640–609 m. prieš Kristų) kažkas, tikriausiai tarnaudamas šventykloje, rado knygos nuorašą, ir pastarasis buvo perskaitytas karaliui Jošijui. „Išklausęs Įstatymo knygos žodžius, karalius persiplėšė drabužius“ (2 Kar 22, 11). Kodėl? Nes suprato, kad jis ir jo tauta nepaklūsta tam, kas parašyta šioje knygoje.
Tada, remdamasis ja, pavadinta Sandoros knyga (2 Kar 23, 2), Jošijas pradėjo didelę reformą. Apie pastarąją galime skaityti 2 Karalių 23.
Kokia knyga taip paveikė karalių ir jo tautą? Manoma, kad tai Pakartoto Įstatymo knyga, kurią tyrinėsime šį ketvirtį.
Penktąją ir paskutinę iš penkių Mozės knygų, Pakartoto Įstatymo knygą, kurios pavadinimas kyla iš lotyniško žodžio deuteronomium („antrasis įstatymas“), galima būtų apibendrinti taip:
Išėję iš Egipto ir sudarę su Viešpačiu Sandorą prie Sinajaus, Izraelio vaikai, užuot keliavę tiesiai į Kanaaną, klajojo po dykumą 40 metų. Po 40 metų, kai hebrajai pagaliau ketino įžengti į Pažadėtąjį kraštą, Mozė sakė jiems kalbas. Šių kalbų esmė buvo tokia – tuoj įžengsite į Pažadėtąjį kraštą. Pagaliau! Nepamirškite, ką Viešpats padarė dėl jūsų, ir ko Jis dabar jūsų prašo, tai yra mylėti Jį visa širdimi, siela ir rodyti šią meilę klusnumu visiems Jo įsakams, laikantis visos Sandoros.
Pabrėždamas Sandoros svarbą, Mozė tautai pakartojo Dešimt įsakymų, teisinį jų įsipareigojimų pagal Sandorą pagrindą, kuriuos Viešpats pirmą kartą davė jų tėvams, ir padarė tai dar kartą, bet dabar jiems, prieš pat įžengimą į Kanaaną.
Taigi klausiame, ar gali būti panašumų, su kuo susidūrė Izraelio vaikai, prieš įžengdami į Pažadėtąjį kraštą, ir su kuo mes šiandien taip pat susiduriame prieš mums įžengiant į Pažadėtąjį kraštą (tik daug geresnį)?
Todėl šio ketvirčio tema pavadinta – „Turima tiesa Pakartoto Įstatymo knygoje“. Štai ką mes tyrinėsime: turimos tiesos žinią, kurią galime perduoti iš Dievo Žodžio Jo Sandoros tautai.
Šį ketvirtį Pakartoto Įstatymo knygą tyrinėsime temomis, įskaitant tokias temas kaip amžina Sandora, Įstatymas ir malonė, ką reiškia mylėti Dievą ir artimą, ir, svarbiausia, kaip Pakartoto Įstatymo knyga mums atskleidžia Dievo meilę, kuri galingiausiai apreikšta Jėzaus mirtimi ant kryžiaus ir Jo prisikėlimu.
Be abejo, yra didžiulė laiko ir kultūrinė takoskyra tarp mūsų bažnyčios šiandien ir bažnyčios dykumoje. Bet galbūt mus su ja kažkas daugiau sieja nei skiria. Pavyzdžiui, ar šiandien negalima tarti šių žodžių ir mums?
„Žiūrėkite, kaip man Viešpats yra įsakęs, mokau dabar jus laikytis įstatų ir įsakų krašte, į kurį esate pasirengę įžengti ir jį paveldėti. Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai parodys tautoms jūsų išmintį ir protingumą. Girdėdami apie visus šiuos įstatus, jie sakys: ‘Iš tikrųjų išmintingi ir protingi yra žmonės šios didelės tautõs!’“ (Įst 4, 5–6)
Atkreipkite dėmesį, kad ne patys įsakai rodys jų „išmintį ir protingumą“ tautoms, bet paklusnumas šiems įsakams. Tikrai čia yra žinia mums. Tik viena iš daugelio, kaip pamatysime tyrinėdami Pakartoto Įstatymo knygą.
Klifordas Goldstinas (Clifford R. Goldstein) yra „Sabatos mokyklos“ temų redaktorius ir knygos „Velnio krikštynos: evoliucija ir krikščionybės gundymas“ autorius.