Lapkričio 21–27 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Dan 10, 7–19; Įst 13, 1–5; Iz 8, 19–20; Jn 11, 25; Apd 15, 36–39; Jer 28, 9. 15–17.
Įsimintina eilutė: „Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų“ (1 Jn 4, 1).
Deimantas yra vienas vertingiausių brangakmenių žemėje. Žinoma, daug daiktų galima pagaminti taip, kad jie atrodytų beveik identiški deimantams, bet šie daiktai yra beverčiai. Kaip sužinoti, ar deimantas tikras, ar netikras? Geriausia – jį patikrinti. Kai kuriuos bandymus galima atlikti namuose naudojant paprastus įrankius. Kitiems bandymams būtinos profesionalo žinios. Dauguma bandymų patys savaime neįtikina, bet jei deimantas atlaiko kelis bandymus, galima būti užtikrintiems, kad deimantas yra tikras.
Deimantas yra viena tvirčiausių medžiagų. Dalis deimanto tvirtumo – tai jo gebėjimas atlaikyti labai aukštą temperatūrą ir staigius temperatūros pokyčius. Norint patikrinti deimantą, galima jį įkaitinti žiebtuvėliu arba degikliu ir tada įmesti į šaltą vandenį. Tikram deimantui nebus pakenkta, netikras deimantas greičiausiai sutrupės!
Pranašystės dovana yra vertingesnė už bet kokį deimantą, tačiau asmuo, teigiantis turįs šią dovaną, negali būti tiesiog laikomas tikru pranašu. Šis teiginys turi būti patikrintas. Šią savaitę tyrinėsime Biblijos pranašus, kad atskleistume Šventajame Rašte panaudotus principus pranašų autentiškumui patikrinti.
I. ANTGAMTIŠKUMO VAIDMUO
Išėjimo metu Viešpats kalbėjo savo tautai apie pranašystės dovaną: „Prašau klausytis Mano žodžių! Jei tarp jūsų būtų pranašas, Aš apsireikščiau jam regėjime, Aš kalbėčiau jam sapne“ (Sk 12, 6).
Pranašiška žinia ir pašaukimas dažnai apima tai, kas antgamtiška; neabejotinai peržengiant žmogaus įspūdį ar mintį. Pranašas sulaukia tiesioginio bendravimo iš Dievo, dažnai per pranašiškus sapnus ar regėjimus (Dan 8, 1; Iz 1, 1; Apd 9, 10 ir kt.), kuriuos gali lydėti ryškūs fiziniai reiškiniai.
1. Išvardykite fizinius reiškinius, kuriuos pranašas Danielius patyrė regėjime (Dan 10, 7–19).
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Patirdamas regėjimą Danielius neteko jėgų. Visą šio patyrimo laiką jis priklausė nuo Dievo. Nors buvusieji su juo nematė regėjimo, Dievo Artumas buvo toks stiprus, kad kiti išsigandę pabėgo ir pasislėpė. Nepaisant to, Dievas naudoja fizinius reiškinius, kad atkreiptų pranašo dėmesį ir pranašiška žinia būtų pastebėta.
2. Ko Įst 13, 1–5 moko apie pranašystės dovaną?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Nors matomi reiškiniai rodo, jog veikia antgamtinė jėga, tai automatiškai nereiškia, kad reiškinius patiriantis asmuo yra įkvėptas Dievo. Šėtonas taip pat gali parodyti antgamtiškumą. Joks vienas įrodymas nepatvirtina pranašiškos tarnystės. Be fizinių reiškinių, pranašai turi būti išmėginti. Antgamtiniai pasireiškimai nepatvirtina pranašiškos dovanos. Pranašus būtina išmėginti visais Biblijoje pateiktais būdais, kad galėtume patvirtinti ką nors Dievo pasiuntiniu. Deja, istorijoje gausu netikrų pranašų (Mt 7, 15).
Kai kuriose kultūrose antgamtiniai įvykiai yra dažnesni nei kitose. Kodėl turime būti labai atsargūs, bandydami išsiaiškinti, ar kažkoks antgamtinis reiškinys tikrai yra iš Dievo?
II. DARNA SU BIBLIJA
Nors mes dažnai prieštaraujame sau ir apgaudinėjame, Dievas nemeluoja (Sk 23, 19). Jo per pranašus duota žinia taip pat atskleis šį nuoseklumą. Jo nekintantis teisingumas bus matomas pranašiškoje žinioje, kurią Jis duoda.
3. Perskaitykite Iz 8, 19–20. Ką esminio Jis pabrėžė?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Biblija visada yra galutinis matas bet kokiam su įkvėpimu susijusiam tvirtinimui. Pranašus būtina išmėginti lyginant jų žodžius su tuo, ką sako Biblija. Tikras pranašas niekada neprieštaraus, nesumenkins ir neatitrauks dėmesio nuo Biblijos tiesos. Štai kodėl Šventojo Rašto žinojimas yra itin svarbus tiems, kurie nori sekti Viešpačiu ir nenori būti apgauti netikrų mokytojų ar netikrų pranašų.
Pranašai ir Senajame Testamente, ir Naujajame Testamente dažnai pabrėždavo ir nurodydavo ankstesnius pranašiškus raštus kaip matą jų pranašiškai tarnystei. Vėlesni Biblijos pranašai atskleidė papildomas įžvalgas, susijusias su Dievo planais ir išganymo keliu, tačiau jie niekada neprieštaravo pagrindiniams principams ir sąvokoms, kurias Dievas jau davė.
4. Ko 2 Pt 1, 19–21; Rom 15, 4 ir Jok 1, 17 moko apie Dievą ir pranašišką žinią, kurią Jis davė per šimtmečius?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Senojo Testamento pamatas išganymo plano supratimui buvo padėtas pirmojoje pranašystėje, kurią davė pats Dievas Pr 3, 15. Aukojimo sistema buvo šio plano pavyzdys, tačiau detalės, kaip Dievo Avinėlis, Jėzus Kristus, ateis, gyvens ir mirs už žmoniją buvo palaipsniui paaiškintos vėlesnėse pranašystėse. Biblijos įrašas rodo, kad Dievas atskleidžia tiesą, kai Jo tauta sugeba ją suprasti. Tai leidžia tiesos supratimui gilėti su kiekviena nauja karta. Būtent tai ir reiškia mintis – „atsiskleidžianti tiesa“ arba „pažangi tiesa“. Tai yra, vėlesnė karta dažnai turės gilesnį Dievo tiesos supratimą už ankstesnę.
Tačiau štai ko negalima pernelyg pabrėžti – naujos tiesos apreiškimas niekada neprieštaraus tiesai, kurią Dievas davė anksčiau.
III. KRISTAUS ĮSIKŪNIJIMAS
Pasak 1 Jn 4, 1–3, tikėjimo Jėzaus atėjimu kūne testas greitai atmestų tuos žmones, kurie teigia esantys kitų didžiųjų pasaulio religijų pranašais, arba tuos, kurie teigia esantys susiję su dvasingumu, bet nepriklauso jokiai konkrečiai religijai. Jei asmuo neišpažįsta Jėzų Kristų atėjus kūne, toks asmuo „nėra iš Dievo“ (1 Jn 4, 3).
Rašydamas šias eilutes Jonas galvojo apie netikrus mokytojus, kurie dėstė, kad Jėzus nebuvo žmogus, o tik atrodė esąs žmogus. Tačiau šis testas yra platesnis. Pastarasis ne tik teigia, kad pranašas turėtų sutikti, jog Jėzus buvo realus asmuo, gyvenęs žemėje. Dauguma krikščionių tuo tiki. Jonas palietė labai konkretų anam laikmečiui klausimą; tačiau Jono pranašiški žodžiai, kurių reikėjo konkrečiomis aplinkybėmis, vis tiek turi svarbių tiesų ir vėlesnėms kartoms.
5. Ką šie tekstai mums sako apie Jėzų? Jn 3, 16; 2 Kor 5, 21; Jn 11, 25; Hbr 4, 14–15; Jn 14, 1–3.
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Tikri pranašai turi tikėti, kad Jėzus buvo įsikūnijęs Dievas ir tuo pat metu – žmogus. Jie taip pat turi priimti visą tiesą apie Jėzų – Jo misiją, gyvenimą be nuodėmės, atperkančią mirtį, prisikėlimą ir vyriausiojo Kunigo tarnystę danguje, taip pat Jo antrąjį atėjimą. Tai daugiau nei tik pritarimas protu, kad Jėzus gyveno žemėje. Jėzus turi būti pranašiško mokymo centre, o ne tik kažkoks priedas. Pranašo ar pranašės žinia turėtų vesti žmones į gelbstinčius santykius su Jėzumi.
Šventosios Dvasios įkvėptas pranašiškas žodis yra Dievo žibintas, išsklaidantis mumyse tamsą, kol Jėzus, Aušrinė Žvaigždė, nušvis mūsų širdyse, ir pranašystės dovana suvienys mus su Juo ir nuolat kreips mus į Jį.
Jėzų aukštinantys pranašai nebandys suburti sau sekėjų ir nereklamuos savęs (Apd 4, 12). Jie bus pasiruošę tarnauti ir nepasinaudoti tais, kuriems buvo siųsti. Tuo pačiu metu, tyrinėsime rytoj, Dievo pranašai buvo žmonės ir, kaip mes visi, nusidėjėliai, kuriems reikėjo Evangelijos.
Kodėl supratimas, kad Jėzus, lygus Dievui, mirė kaip mūsų pavaduotojas, prisiimdamas bausmę už mūsų nuodėmes, yra itin svarbus mūsų tikėjimui? Ko netenkame, jei prarandame šį mokymą?
IV. GERI VAISIAI
Kalno pamoksle (Mato 5–7) Jėzus išdėstė, koks yra krikščionių Bažnyčios pamatas. Pranašiška tarnystė yra šio pamato dalis. Juk Jėzus įspėjo dėl netikrų pranašų, sakydamas: „Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių.“ (Mt 7, 20)
Vaisiaus kokybę galima vertinti tik po tam tikro laiko. Stebėdami pranašo charakterį ir koks jo pamokslų rezultatas, galime pamatyti, ar tas pranašas traukia kitus prie Dievo, ar atitolina nuo Jo.
6. Perskaitykite Jon 1, 1–3; Apd 15, 36–39 ir Gal 2, 11–14. Ko šios eilutės moko apie pranašus?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Pranašavimas nepadaro žmogaus be nuodėmės ar neklystančiu. Biblijos pavyzdžiai, Jona, Paulius ir net Petras, moko apie klaidas ar charakterio trūkumus. Tik Dievas yra nepriekaištingas; Jo pasiuntiniai niekada tokie nėra. Pranašai, kaip mes visi, turi silpnybių, bet jų gyvenimas turi būti aiškiai nukreiptas į Dievą, ir pranašai neturėtų paneigti savo tarnystės gyvenimo būdu, prieštaraujant jų skelbiamai žiniai.
Nė vienas pranašas neprilygsta Jėzaus pavyzdžiui, bet tikras pranašas yra pasišventęs Dievo karalystės principams ir gyvenimo būdui (Mt 7, 16–20). Į kiekvieną, kuris skelbiasi esąs Dievo pasiuntinys, bet kurio gyvenimo būdas akivaizdžiai prieštarauja jo nešamai žiniai, reikėtų žiūrėti įtariai.
Nors pranašo pašaukimas yra sunkus, daugelis pranašų savo tarnystės metu parodė „gerus vaisius“. Pavyzdžiui, Mozė sėkmingai vedė Izraelio vaikus per dykumą (Įst 34, 10–12). Agėjo ištikimybė paskatino Judo gyventojus pradėti antrosios šventyklos atstatymą, kuris buvo sustabdytas 19 metų (Ag 1, 12). Izaijo nepalenkiama tarnystė tesėsi keturių Judėjos karalių valdymo laikotarpiu, vedant juos per audringą laikmetį ir nurodant Mesiją (Iz 39, 5–6; Iz 53, 4–6). Negalima pamiršti nuoširdaus Danieliaus išpažinimo (Dan 9, 15) ar raudančio Jeremijo pasišventimo (Jer 9, 1). Nepaisant to, kad Dievo pranašai dažnai buvo persekiojami ir su jais buvo blogai elgiamasi, jie visada rodė nuoširdžią meilę Jam ir Jo tautai – tai vaisingo tarnavimo požymis.
Kaip dažnai Dievo vyrai ar moterys jus nuvylė savo elgesiu ar charakterio trūkumais? Ko svarbaus galima pasimokyti iš šio patyrimo?
V. IŠSIPILDŽIUSIOS PRANAŠYSTĖS
Žmonės dažnai galvoja apie pranašą kaip apie asmenį, kuris pranašauja ateitį, tačiau tai tik viena pranašo darbo pusė. Pranašo darbas apima daug daugiau. Pranašai veda žmones prie Dievo Žodžio, pataria, įspėja ir drąsina.
7. Be to, kad padeda žmonėms sužinoti ir pasiruošti būsimiems įvykiams, kodėl pranašai pranašauja ateitį? Jer 28, 9. 15–17.
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Išsipildžiusios pranašystės yra dar vienas būdas išmėginti pranašą. Tikro pranašo pranašystės turėtų išsipildyti taip, kaip išpranašauta: „Jeigu pranašas kalba VIEŠPATIES vardu, bet pranašavimas neišsipildo ar nepasitvirtina, to pranašavimo VIEŠPATS nėra ištaręs. Pranašas bus kalbėjęs, įžūliai savimi pasitikėdamas, todėl dėl jo nenuogąstauk“ (Įst 18, 22). Šį testą gali būti sunku taikyti, nes kai kurios pranašystės yra sąlyginės; tai yra, jos gali neišsipildyti taip, kaip pranašas pranašavo, jei sąlygos nebuvo įvykdytos.
Šį principą matome Jonos perspėjime Ninevei. Jonos perspėjimas atrodo gana trumpas ir taiklus: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta!“ (Jon 3, 4) Vis dėlto tai neįvyko taip, kaip jis pranašavo. Kodėl?
8. Perskaitykite Jer 18, 7–10. Ko šios eilutės mus moko apie sąlyginę pranašystę?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Sąlyginė pranašystė priklauso nuo to, kaip žmonės reaguoja į Dievo žinią. Jei žmonės pakeičia savo nusistatymą ir elgesį, pranašystė gali neišsipildyti. Ninevės gyventojai priėmė Jonos pranašystę į širdį ir nusigręžė nuo savo nedorų kelių, todėl Dievas jų nesunaikino (Jon 3, 10). Kai vėlesnės kartos pamiršo šį pranašišką įspėjimą ir Ninevė vėl tapo baisia, žiauria vieta, Dievas ją sunaikino. Dievas žino ateitį, o mes – ne. Mūsų sprendimai lemia mūsų ateitį.
Kodėl svarbu suprasti sąlyginės pranašystės sąvoką? Kaip šis supratimas galėtų mums padėti geriau suvokti biblinę tiesą?
TOLESNIAM TYRINĖJIMUI: „Išbandykite ir patirkite patys.“
Septintosios dienos adventistų tikėjimui E. Vait pranašiška dovana nuo pat pradžios iki šių dienų teko panašūs iššūkiai, kaip daugeliu Biblijos pranašų atveju. Po E. Vait pirmojo regėjimo 1844 m. gruodį kai kurie suabejojo jos pranašiškais teiginiais. Tai paskatino sabatą švenčiančius adventistus (vėliau Septintosios dienos adventistus) pateikti argumentus, patvirtinančius E. Vait pranašišką dovaną.
Pirma, jie pateikė teologinį pranašystės dovanos iki paskutiniųjų laikų pagrindimą. Jie teigė, kad Biblija patvirtina šiuolaikines pranašystės dovanos apraiškas. Remiantis Joelio 2; Apr 12, 17 ir kitomis Šventojo Rašto ištraukomis, pranašiška dovana apsireikš paskutiniaisiais laikais ir taps Dievo tautos paskutinėmis dienomis atpažinimo ženklu (Gerhard Pfandl, „The Gift of Prophecy and God’s Remnant Church“, „The Gift of Prophecy“, 4 skyrių.)
Antra, ankstyvieji adventistai pažymėjo, kad E. Vait dovana turėjo teigiamą įtaką tikintiesiems. Pavyzdžiui, jos pranašiškos įžvalgos padėjo suvienyti dėl biblinių doktrinų nesutariančius tikinčiuosius, dalyvavusius sabatos konferencijose 1840-ųjų pabaigoje. Jos dovana ir toliau davė gerą vaisių ateinančiais dešimtmečiais, o jos raštai tebėra įtakingi Septintosios dienos adventistų bažnyčioje.
Trečias argumentas, ginantis E. Vait, susijęs su antgamtiška jos regėjimų puse. Regėjimų metu, kaip jau tyrinėjome anksčiau, pasireiškė antgamtinės savybės – E. Vait dėstė jai nežinomus faktus ir aplinkybes, atskleidė būsimus įvykius, parodė didesnę nei įgimtą jėgą ir negalėjo valdyti ar daryti įtakos regėjimo patyrimo laikui.
Šiandien septintosios dienos adventistai ir toliau pabrėžia šiuos E. Vait dovanos pagrįstumo įrodymus. Nors šie argumentai yra pagrįsti, galingas E. Vait dovanos „įrodymas“ yra asmeninis patyrimas, susijęs su jos raštais. Kaip ragino psalmininkas Dovydas: „Išbandykite ir patirkite patys, koks geras VIEŠPATS“ (Ps 34, 9). Tik pamaldžiai skaitydami E. Vait raštus galime įvertinti jos pranašiškus teiginius.
Viena iš knygų, kuria galima pradėti, yra jos mažas, bet populiariausias tomas – „Kelias pas Kristų“. Po to – penki „Conflict of the Ages“ (Amžių kova) tomai, kuriuose aprašoma didžiosios kovos tema nuo Pradžios knygos iki Apreiškimo knygos. Jos raštai yra pasiekiami popieriniu ir elektroniniu formatu (žr. EGWWwritings.org), ir yra išversti į daugelį kalbų.
Norėdami sužinoti daugiau, naršykite https://whiteestate.org/absg/9.