PETRAS IR UOLA

Gegužės 14–20 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Gal 4, 4; Hbr 7, 26; Mt 16, 13–20; Ef 2, 20; Mt 16, 21–27; 17, 1–9.

Įsimintina eilutė: „O kuo jūs Mane laikote?“ (Mt 16, 15)

„Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti Savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti“ (Mt 16, 21).

Naujajame Testamente aiškiai parašyta, kad Jėzus turėjo mirti. Akistatoje su niūriu kryžiaus šešėliu, Jėzus meldėsi: „Dabar Mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk Mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą. Tėve, pašlovink Savo vardą!“ (Jn 12, 27) Toks buvo Dievo sumanymas „prieš amžinuosius laikus“ (Tit 1, 2; taip pat 2 Tim 1, 9).

Todėl Jėzus nesakė, kad Jis tiesiog daug iškentės, bus nužudytas ir trečiąją dieną prisikels, bet kad Jis turi iškentėti šiuos dalykus. Atsižvelgiant į Dievo prigimtį, Įstatymo šventumą ir laisvos valios tikrovę, Jo mirtis buvo vienintelis būdas žmonijai išgelbėti nuo bausmės už nuodėmę.

Šią savaitę mes labiau gilinsimės į pasakojimą apie Jėzų, nors daugiausia dėmesio skirsime Petrui ir kaip jis reagavo į Jėzaus tarnystę, Jam žygiuojant į „prieš amžinuosius laikus“ suplanuotą mirtį.

read more…

ŽYDŲ IR PAGONIŲ VIEŠPATS

Gegužės 7–13 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 14, 1–21; Iš 3, 14; Mt 14, 22–33; Iz 29, 13; Mt 15, 1–20; Mt 15, 21–28.

Įsimintina eilutė: „Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisumo pergalei, paėmiau tave už rankos. Aš sukūriau ir padariau tave tautos sandora, tautų šviesa“ (Iz 42, 6).

Mt 15, 24 Jėzaus aiškiai pasakyta: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“. Neabejotina, Kristaus tarnystės kūne metai daugiausia buvo skirti Izraelio tautai.

Bet, kaip kad moko visas Šventasis Raštas, Dievui rūpėjo ne tik Izraelio tauta. Dievas išsirinko Izraelį tam, kad Jis galėtų palaiminti visas tautas žemėje. „Taip kalba Dievas, Viešpats, kuris sukūrė ir išskleidė dangų, patiesė žemę su visais pasėliais, joje duoda gyvybę žmonėms ir dvasią joje gyvenantiems: ‘Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisumo pergalei, paėmiau tave už rankos. Aš sukūriau ir padariau tave tautos sandora, tautų šviesa, kad atvertum neregių akis, išvestum iš kalėjimo belaisvius, išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse’“ (Iz 42, 5–7).

Per Izraelį, tiksliau per Mesiją, kuris kils iš Izraelio, Dievas išties ranką visam pasauliui. Šią savaitę šiek tiek daugiau pamatysime Viešpaties apsireiškimo visiems, kam reikia išganymo.

read more…

ATGAIVA KRISTUJE

Balandžio 30 – gegužės 6 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 11, 28–30; 12, 1–2; Lk 14, 1–6; Jn 5, 9–16; Mt 12, 9–14; Iz 58, 7–13.

Įsimintina eilutė: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28)

„Kristus buvo gyvas to Įstatymo įsikūnijimas. Jo gyvenime nepastebėta nė menkiausio šventųjų įsakymų pažeidimo. Žvelgdamas į tautą, ieškojusią progos Jį apkaltinti, Jis galėjo drąsiai pasakyti: ‘Kas iš jūsų gali įrodyti Mane nusidėjus?’“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus, 257 p.).

Jėzaus gyvenimas visiškai atspindėjo Dievo Įstatymą, Dešimties Dievo įsakymų prasmę. Jis buvo žmonijoje, žmogaus kūne įgyvendintas Dievo Įstatymas. Tad, tyrinėdami Jo gyvenimą, mes sužinome, ką reiškia ir kaip laikytis įsakymų, kad tai nebūtų sausas ir bedvasis Įstatymo raidės prisilaikymas.

Ir, žinoma, tarp šių įsakymų yra ketvirtasis, septintoji diena – sabata.

Šią savaitę mums ir toliau tyrinėjant Evangeliją pagal Matą, mes pažvelgsime į tam tikras diskusijas dėl sabatos ir pamatysime iš Jėzaus gyvenimo, ką reiškia laikytis sabatos. Nes jei Įstatymas, iš esmės, yra Dievo charakterio atspindys, o jei Jėzus šį Įstatymą įkūnijo, tuomet tyrinėdami, kaip Jis nuolat mokė laikytis ketvirtojo įsakymo ir ko Jis apie pastarąjį mokė, mes galime daugiau sužinoti apie Dievo charakterį ir, svarbiau, kaip Jo charakterį mes galime atspindėti mūsų pačių gyvenime.

read more…

MATOMA IR NEMATOMA KOVA

Balandžio 23–29 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 11, 11–12; Apr 5, 5; Mt 12, 25–29; Iz 27, 1; Mt 11, 1–12; Hbr 2, 14.

 Įsimintina eilutė: „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia“ (Mt 11, 12).

Mes kasdien priimame svarbius sprendimus, susijusius su gyvenimo būdu, santykiais, karjera, prioritetais, pramogomis ir draugais. Norint išties suvokti šių sprendimų reikšmę, reikia įsitikinti, kad mes suprantame, kuo pastarieji svarbūs. Būtina atitraukti užsklandą ir pamatyti tai, kas neregima, nes Šventasis Raštas moko, kad yra nematoma tikrovė, kuri labai paveikia tai, kas mums matoma.

Gyvenant mokslo amžiuje neturėtų būti itin sunku tikėti nematomais reiškiniais. Mes, kurie žinome apie Rentgeno spindulius, radijo bangas ir bevielį ryšį, turėtume lengvai tikėti tuo, kas mums nematoma. Su kiekvienu mobiliojo telefono skambučiu, mums skambinant ar priimant skambutį, ar naudojantis palydoviniu ryšiu, mes darome prielaidą, susijusią su nematoma tikrove, kuri padaro minėtus matomus (ir girdimus) patyrimus tikrus.

Iš tiesų, didžioji kova tarp Kristaus ir šėtono sudaro nematomą foną pasauliui, kurį mes stebime ir patiriame kasdien. Šią savaitę mes tyrinėsime tuos Mato evangelijos tekstus (ir kitus), kurie padeda atskleisti šias neregimas jėgas ir kaip pastarosios čia paveikia mūsų gyvenimą ir sprendimus.

read more…

„KELKIS IR VAIKŠČIOK!“ TIKĖJIMAS IR IŠGYDYMAS

Balandžio 16–22 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 8 sk.; Kun 13, 44–50; Dan 7, 7–8; Jn 10, 10; Mt 9, 1–8; 1 Jn 1, 9.

Įsimintina eilutė: „Kas gi lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?“ (Mt 9, 5)

Jei sudarytumėte sąrašą, ko labiausiai gyvenime bijote, kaip pastarasis atrodytų? Daugelis iš mūsų sąraše pažymėtų šeimos nario ar net savo paties mirtį. Ir nors tai tikrai suprantama, pagalvokite, kaip tai orientuota į gyvenimą žemėje. Mums dabar svarbiausia yra mūsų gyvenimas. Ar tikrai to turėtume bijoti labiausiai, kad nebegyvensime šioje žemėje, ypač kai gyvenimas yra itin trumpas?

Jei Dievas sudarytų sąrašą, ko Jis labiausiai bijo, tikrai būtų paminėta mūsų šeimos nario ar mūsų pačių amžinojo gyvenimo netektis.

Žinoma, Dievui rūpi fizinės ligos ir mirtis, bet Jam labiausiai rūpi dvasinė liga ir amžinoji mirtis. Nors Jėzus išgydė daug žmonių ir net prikėlė mirusiuosius, tai buvo laikina. Vienu ar kitu būdu jie visi mirė fizine mirtimi, išskyrus tuos šventuosius, kuruos Jėzus prikėlė Savo prisikėlimo metu (žr. „The SDA Bible Commentary“, 5 t., 550 p.; E. Vait, Su meile iš Dangaus, 729 p.).

Nepaisant visko, kas dėl mūsų buvo atlikta, išganymo planas neapsaugo mūsų nuo žemiškų ligų ir mirties. Turint tai omenyje, patyrinėkime keletą pasakojimų apie išgydymą, fizinį ir dvasinį, ir pagalvokime, kokias svarbias pamokas, susijusias su tikėjimu, galime juose įžvelgti.

read more…

KALNO PAMOKSLAS

Balandžio 9–15 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Mt 5–7; Rom 7, 7; Pr 15, 6; Mch 6, 6–8; Lk 6, 36; Mt 13, 44–52; Rom 8, 5–10.

Įsimintina eilutė: „Kai Jėzus baigė tas kalbas, minios stebėjosi Jo mokslu, nes Jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią“ (Mt 7, 28–29).

Išėjimo knygoje parašyta, kaip Dievas išvedė izraelitus iš Egipto, „pakrikštijo“ juos Raudonojoje jūroje, vedė juos 40 metų per dykumą, rodė ženklus ir darė stebuklus, asmeniškai susitiko su jais ant kalno ir davė jiems Savo Įstatymą.

Mato evangelijoje parašyta, kaip Jėzus atėjo iš Egipto, buvo pakrikštytas Jordano upėje, išėjo į dykumą 40 dienų, rodė ženklus ir darė stebuklus, ir asmeniškai susitiko su Izraeliu ant kalno, kur Jis pabrėžė tą patį Įstatymą. Jėzus patyrė Izraelio istoriją, tapo Izraeliu, ir Jame buvo įvykdyti visi Sandoros pažadai.

Kalno pamokslas yra galingiausias kada nors pasakytas pamokslas. Jo žodžiai giliai paveikė ne tik Jo tiesioginius klausytojus, bet visus, kurie šimtmečiais ir net iki mūsų dienų girdėjo šiuos gyvenimą keičiančius žodžius.

Tačiau mes turime ne tik klausytis šio pamokslo; mes taip pat turime pastarąjį pritaikyti. Šią savaitę tyrinėdami, ką Jėzus sakė Kalno pamoksle (Mt 5–7), taip pat įsigilinsime į Jėzaus žodžius Mato 13 skyriuje apie Jo mokymų pritaikymą mūsų gyvenime.

read more…