#4 Biblijos vaidmuo

Balandžio 18–24 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Rd 3, 22–23; 2 Tim 3, 15–17; Jn 17, 17; Ef 1, 13; Ps 119, 11; 1 Kor 2, 14.

Įsimintina eilutė: „Dievo Žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Hbr 4, 12).

Biblija. Neabejotinai turite vieną, o gal ir daugiau Biblijos egzempliorių. Per visą istoriją ši brangi knyga buvo slapta perrašinėjama, slapta gabenama ir draudžiama. Tai viena seniausių ir daugiausiai kalbų pasaulyje išleista knyga. Kai kurie paaukojo gyvybę, kad Biblija būtų išsaugota.

Kokią vietą jūsų gyvenime užima Biblija? Ar ją skaitote, ar ji padėta šalia jūsų lovos, gal renka dulkes knygų lentynoje? Ar gyvenime esate pernelyg užsiėmę, kad rastumėte laiko iš tikrųjų tyrinėti Dievo Žodį, ar jaučiatės pernelyg pavargę, kad atverstumėte Biblijos puslapius?

Dievo Žodis yra gyvas ir galingas, ir Dievas kviečia jus leisti šiam Žodžiui kalbėti jūsų širdžiai, padrąsinti jus, mesti jums iššūkį ir keisti jus, suteikti jums patarimų ir vilties.

Biblija yra ne tik akademinė knyga ar senų pasakojimų rinkinys. Tai gražus, gilus pasakojimas apie tai, kaip visatos Kūrėjas siekia mus pritraukti prie savęs. Jei trokštate gilinti savo santykius su Dievu, geriausia, ką galite padaryti, tai pasišvęsti kasdien leisti laiko su Juo meldžiantis, skaitant Jo įkvėptą Žodį ir pavedant savo valią tam, ko šis Žodis moko.

I. GALINGIAUSIAS GINKLAS

Prieš pradedant aiškintis, kodėl Biblija yra itin vertinga ir kaip giliau ją asmeniškai tyrinėti, turime suprasti štai ką: vienas iš pikčiausių šėtono išpuolių – tai neleisti mums skirti laiko Dievui, skaitant Jo Žodį. Atitraukti žmones nuo Biblijos, apkraunant juos reikalais, darant abejingais, nuvarginant juos ar priverčiant abejoti – tai jo svarbiausia strategija. Piktasis žino, kad laiko leidimas su Dievu, Jo Žodžio skaitymas, mus atgaivina ir maitina mūsų sielą, todėl velnias padarys viską, kad užkirstų tam kelią!

Mes mokomi: „Šėtonas naudoja kiekvieną įmanomą būdą sutrukdyti žmonėms pažinti Bibliją, nes ji aiškiai atskleidžia jo apgavystes“ (E. Vait, 2017, p. 514 Didžioji kova,). Šėtonas žino, kad galingas Dievo Žodis daro jį bejėgį. Šėtonas žino, kad malda ir Biblijos tyrinėjimas yra galingiausi ginklai, kuriuos žmonija gali panaudoti prieš jį (Ef 6, 17–18; Hbr 4, 12), todėl jis daro viską, ką gali, kad mes neskaitytume Biblijos ir nesimelstume. Jis žino, kad Dievo Žodis yra galingas ir kad Jo žodžiu buvo ne tik sukurtas šis pasaulis (Ps 33, 6), bet ir tai, kad Jo žodis gali prikelti mirusiuosius (Jn 11, 41–44) ir suteikti mums jėgų sunkumams įveikti (Mt 4, 1–11).

Atitolindamas Dievo tautą nuo Biblijos, šėtonas paveikia ne tik mūsų santykius su Dievu, bet ir su kitais. Mūsų santuokoje atsiranda trintis, mes šaukiame ant savo vaikų ir neturime kantrybės draugų ar bendradarbių atžvilgiu. Gyvenimas atrodo pernelyg įtemptas; jaučiamės įsitempę ir prislėgti, be jokios išeities. Stebėtina, bet mes dažnai nestabtelime, kad suprastume, kas vyksta. Galime manyti, kad esame arti Dievo, bet iš tikrųjų, kai dienos ir savaitės praeina mums nė karto neatverčiant Dievo Žodžio, mes kasdien vis labiau silpstame.

1. Net kai mūsų santykiai su Dievu banguoja ir yra labai nepastovūs, Dievas yra nuostabiai pastovus, kaip parašyta Rd 3, 22–23. Ką pastebite šiose eilutėse ir kaip pastarųjų žinia lygintina su mūsų žmogiškąja prigimtimi?

Kaip kerubas prieš nuopuolį (Ez 28, 14–17), Liuciferis girdėjo Dievo Žodį ir žinojo jo neįtikėtiną galią. Dabar piktasis nekenčia šios tiesos, todėl aišku, kodėl mūsų protai aptingsta, o širdys atbunka, kai apsisprendžiame negirdėti Dievo Žodžio ir pašaliname Jį iš mūsų kasdienio gyvenimo.

Kiek neapibrėžtas ar nenuoseklus yra jūsų dvasinis gyvenimas? Ką jūsų atsakymas turėtų pasakyti apie tam tikrus pokyčius, kurių reikia?

II. ŠVENTASIS RAŠTAS – AUTORITETAS

2. Biblijos autoritetas ir paskirtis aiškiai išdėstyti jos puslapiuose. Perskaitykite ir nurašykite 2 Tim 3, 15–17. Atkreipkite dėmesį, ką šios eilutės sako apie Biblijos paskirtį.

Kalbant apie asmeninį Biblijos tyrinėjimą, turime būti atsargūs ir nesitikėti, kad Biblija tarnaus mūsų tikslams ar nusistatymui, kurie ne visada sutampa su Dievo. Pavyzdžiui, neturėtume naudoti metodo – „užmerkiu akis ir baksteliu į tekstą“, nes tai nėra Dievo pasirinktas būdas bendravimui su mumis per Jo Žodį. Dievas nėra marionetė, laukianti, kada galės patenkinti mūsų poreikius ir valią. Jo keliai ir mintys viršija mūsų (Iz 55, 9), todėl niekada neturėtume bandyti kontroliuoti Jo žodžių mums. Taip pat neturėtume rinktis tik tų Biblijos dalių, kurios mums atrodo patogios. Vietoj to, turėtume matyti Bibliją kaip visumą, o ne skaityti lengvas, žinomas eilutes ir praleisti tas, kurios kelia nepatogumą ar yra sudėtingos. Jei tikrai norime, kad Dievas mums kalbėtų, turime priimti Bibliją kaip visumą ir taikyti patikimus metodus, kai atidžiai tyrinėjame Bibliją, pasitikėdami, jog Dievas apreikš tai, ką mums reikia išgirsti, kai mums to reikia.

Pats Jėzus mums sako: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mt 22, 37). Tai yra, Dievas nenori, kad nekreiptume dėmesio į mūsų protą; veikiau, Jis nori informuoti savo plačiomis žiniomis ir supratimu, kurie iš dalies apreiškiami Jo Žodyje. Galime perskaityti daugybę Biblijos pasakojimų, kuriuose Dievas kalbėjosi su, pavyzdžiui, Henochu, Abraomu, Moze ir Jobu, bei daugybę Jėzaus pokalbių su žmonėmis. Dievas neapeina žmogaus proto, bet kviečia mus paklusti Jo Žodžiui ir išminčiai, kai „darbuojamės“ savo išgelbėjimui.

Tačiau protas yra žmogiškas – galintis klysti ir apgauti. Jis nėra neklystantis. Žmogiškas protas gali nustumti Dievą į šalį ir bandyti viską paaiškinti pats, taip siekdamas tapti lygus Dievui arba išaukštinti save aukščiau Dievo. Žmonės gali arogantiškai ir kritiškai tyrinėti Šventąjį Raštą, manydami, kad jau viską girdėjo anksčiau ir kad Rašte nėra nieko naujo. Kai jaučiamės svarbūs, pasitikintys savimi, savimi patenkinti ir nieko nestokojantys, apleidžiame santykius su Dievu ir pasikliaujame savo ribotomis žiniomis bei klaidingu samprotavimu.

III. BIBLINĖ TIESA

Septintajame dešimtmetyje tarp kai kurių liberalių teologų vyravo polinkis išbraukti Dievą iš teologijos. 2017 m. žurnalo „Time“ viršelio straipsnyje buvo išspausdinta antraštė: „Ar tiesa mirusi?“. Įdomu, nes šis polinkis parodo šiandienę mūsų visuomenės padėtį. Pati „tiesos“ idėja nyksta, todėl niekas nebežino, kas yra tiesa. Remiantis populiariąja kultūra, nėra jokio mato, jokio pamato, kuris išliktų pastovus ir kuriuo būtų galima pasikliauti, kuris galėtų atlaikyti laiko išbandymą. Jėzus sakė priešingai: „Aš esu… tiesa“ (Jn 14, 6). Jo Žodis liudija apie Jį kaip apie visiškai tyrą tiesą.

3. Atidžiai perskaitykite šias tris eilutes, o tada perskaitykite jas dar kartą. Ką pastebite, kas susiję su žinia šiose eilutėse?

Jn 17, 17                                                                     

Pat 30, 5–6                                                                 

Ps 12, 7                                                                      

Biblija moko, kad pagrindinė tiesa, pats Jėzus, nesikeičia (Hbr 13, 8). Tuo pačiu metu, skaitydami Dievo Žodį, galime augti su Dievu ir Jo tiesa susijusiu supratimu. „Kai kurias tiesos kasyklas tyrinėjantysis dar turi atrasti“ (E. Vait, „Testimonies for the Church“, 5 t., 704 p.). Kalbėdama apie tiesą, E. Vait visada turėjo omenyje tą tiesą, kurią Dievas davė savo Žodyje. Biblijoje galime ieškoti papildomos šviesos, nes Biblija niekada neprieštarauja praeities tiesai, bet pastarąją pagrindžia.

4. Perskaitykite 1 Tes 2, 13; Ps 33, 4–5; Ef 1, 13. Kokia čia žinia?

Galiausiai, tik Biblija turi būti pamatinis šaltinis tam, ką laikome tiesa. Visi kiti šaltiniai turi būti patikrinti ir išmėginti Dievo Žodžiu. Net tai, ką laikome „protu“, turi būti patikrinta Dievo Žodžiu.

Kai kurie žmonės nori teigti, kad tiesos nėra. Kodėl toks teiginys prieštarauja pats sau? Kitaip tariant, kodėl teiginys, kad tiesos nėra, yra bandymas skelbti tiesą, tuo pat metu šiam teiginiui neigiant patį save?

IV. BIBLINIAI TEIGINIAI

Kas pasikeistų jūsų namuose, jei susidurdami su svarbiu sprendimu, santykių problema ar iššūkiu atsigręžtumėte į Bibliją? Kas pasikeistų jūsų darbovietėje ar bažnyčioje, jei Biblijos žodžiai iš tiesų taptų lęšiu, per kurį žmonės žvelgtų į pasaulį ir pagal kurį apsispręstų gyventi?

 Biblijos rašytojai žinojo, kokie brangūs yra Šventojo Rašto žodžiai. Jokia kita knyga negali taip kalbėti jums, kaip Biblija. Kaip Biblijoje užrašytus žodžius galima išlaikyti širdyje?

5. Koks Dovydo patarimas užrašytas Ps 119, 11 ir kaip galite jo laikytis? (Taip pat Hbr 4, 12)

Vienas iš teiginių apie Bibliją užrašytas Hbr 4, 12. Dviašmenis kalavijas yra veiksmingas ir aštrus, bet Biblija žmogaus sielai gali padaryti tai, ko negali žmogaus įrankiai. Biblija apibūdina save kaip gyvą. Galbūt susimąstėte, kaip tai įmanoma, turint omenyje, kad Biblija buvo parašyta prieš tūkstančius metų, bet Jėzus pasakė: „Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas“ (Jn 6, 63). Jei jūsų širdis palūžusi arba jūsų gyvenimas griūva, Dievas gali tarti savo žodį ir pakeisti visą jūsų pasaulį. Senajame Testamente Dievo Žodis taip pat apibūdinamas kaip aktyvus, o ne tuščias ar pasyvus (Iz 55, 11). Apmąstęs Dievo Žodžio poveikį savo gyvenimui, Dovydas rašė: „Net kančioje esu paguostas, nes Tavo pažadas mane gaivina“ (Ps 119, 50).

Galbūt kažkuriuo savo gyvenimo tarpsniu patyrėte stiprų alkį, o gal pasninkavote ar laikėtės dietos. Argi maistas neskanus po to, kai jautėtės alkani? Dvasine prasme Biblija yra maistas mūsų sielai.

Jei jūsų siela tuščia ir alkana, atverkite gyvąjį Žodį. Perskaitykite Jer 15, 16; 1 Pt 2, 2 ir Mt 4, 4.

Dievo žodžiai malonūs protui ir širdžiai, ir kai juos skaitome, jie mus pripildo ir palaiko, kaip pažadėta.

Biblijos žodžiai yra iš paties Dievo. Dievas juos siuntė specialiai mums ir kiekvienam žmogui, kuris Jo ieško. Kai juos skaitome pamaldžiai, atvira širdimi, šie žodžiai nebus beverčiai.

Kokios dabartinės jūsų gyvenimo problemos aptartos Biblijoje? Kodėl turite neleisti savajam „aš“ užkirsti jums kelią laikytis to, ko moko Biblija?

V. Širdies būklė

6. Gebėjimas mokytis iš Dievo Žodžio (Job 22, 22) labai priklauso nuo to, kokia yra mūsų širdies būklė, kai skaitome Bibliją. Kaip tai paaiškinta 1 Kor 2, 14?

Dvasinė įžvalga reiškia dvasinį išmanymą ir supratimą. Logiška, kad skaitydamas Bibliją dvasiškas žmogus padarys skirtingas išvadas nei nedvasiškas žmogus. Tas, kuris mano, kad Biblija skirta neišmanėliams, neieškos tiesos jos puslapiuose.

7. Tiek mūsų nusistatymas Biblijos atžvilgiu, tiek tai, kaip mes ją skaitome, yra labai svarbūs, kalbant apie santykių su Dievu augimą. Kaip Paulius tai paaiškina 1 Tes 2, 13?

Dievo Žodis veikia mumyse, kai tikime. Atsivertus Bibliją ir tikint, kad Dievas turi jums kažką pasakyti žodžiais Rašto puslapiuose, Jis tikrai kalbės jums ir veiks jūsų gyvenime. Tačiau daug priklauso nuo jūsų tikėjimo ir lūkesčių. Gera žinia ta, kad jei jūsų tikėjimas yra mažas, Dievas gali padėti jam augti (Mk 9, 24), net jei jis mažas kaip garstyčios grūdelis (Lk 17, 6).

Vienas iš didžiųjų Biblijos tikslų – tai kalbėti mums tiesą, susijusią su mūsų santykių su Dievu būkle, ir kaip juos sustiprinti. Jei jūsų širdis atvira Šventajai Dvasiai, jei nuolankiai artinatės prie Žodžio, visada bus pokyčių, nors ne visada galima tai iš karto pastebėti kasdienoj, nes tokie pokyčiai ir augimas dažnai yra laipsniški. Tačiau, jei laikomės savo abejingumo, nuodėmės ir nenorime keistis, Biblijos skaitymas mums mažai kuo bus naudingas. Šventoji Dvasia ragina mus artintis prie Jėzaus Kristaus. Ar norime būti artimesni? Jei taip, tampame išmintingi „išganymui“ (2 Tim 3, 15) ir pamatysime tai, ko net neįsivaizdavome.

Kokia mano širdies ir proto būklė, kai artinuosi prie Biblijos? Ar aš tiesiog remiuosi savo nuomone, siekdamas pastarąją pateisinti, ar ateinu su atviru protu ir širdimi, pasiruošęs su vaikišku tikėjimu išgirsti, ką Dievas nori man pasakyti šiandien? Kodėl atsakymas į šį klausimą itin svarbus?

Tolesniam tyrinėjimui: Jei apsvarstytumėte žodžius, kuriuos ištarėte per pastarąsias 24 valandas, kaip juos įvertintumėte? Ar jie buvo meilūs, malonūs, džiaugsmingi, pakylėjantys, nuviliantys, varginantys, nerimastingi, apkalbantys ar pikti? Biblijoje parašyta: „Juk burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Mt 12, 34). Kai mūsų širdyje yra šlamšto, pastarasis išeina su mūsų žodžiais.

Visi esame patyrę nusivylimą, nuovargį ar stresą, ir tokia būsena pakeičia tai, ką sako mūsų burna (dažnai pasakome tai, ko vėliau gailimės). Kai mūsų širdis trykšta meile kam nors, ši meilė pasireiškia mūsų žodžiais.

Taip pat ir Dievo Žodis kalba apie Jo širdį ir Jo ketinimus mums. Nuostabu tai, kad būtent šie žodžiai, tiesiai iš Dievo širdies, yra mūsų rankose – Biblijoje. Išties neįtikėtina matyti, kokią galią Dievo žodžiai turėjo per visą istoriją.

„Laikyti Bibliją gerų dorovinių pamokymų knyga, kuria galima vadovautis tiek, kiek tai atitinka mūsų laikų dvasią ir mūsų padėtį pasaulyje, yra viena; visai kas kita žiūrėti į ją tokią, kokia ji iš tikrųjų yra, – kaip į gyvojo Dievo Žodį, kuris yra mūsų gyvenimas, Žodį kuris turi formuoti mūsų veiksmus, žodžius ir mintis. Laikyti Dievo Žodį kažkuo menkesniu, nei jis yra, vadinasi, jį atmesti. Ir šis atmetimas tų, kurie tariasi juo tikį, yra viena iš jaunimo skepticizmo ir neištikimybės priežasčių“ (E. Vait, p. 303, Ugdymas,).

Klausimai aptarimui:

1. Kokios yra visos loginės ir racionalios priežastys, kodėl tikite? Tikriausiai jų yra daug daugiau, nei suvokiate.

2. Kaip galite užtikrinti, kad Biblijos tyrinėjimas ir malda būtų jūsų santykių su Dievu pagrindas? Kaip galite palaikyti ryšį su Dievu be maldos ir Biblijos tyrinėjimo?

3. Jei kas nors norėtų pagilinti ryšį su Dievu, ką tokiam asmeniui patartumėte pradėti skaityti?

4. Kaip galite gyventi „kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš VIEŠPATIES lūpų“ (Įst 8, 3)? Kaip tai galėtų atrodyti jūsų gyvenime?

5. Ką šios eilutės mums sako apie Dievo žodžius? Hbr 11, 3; Ps 33, 6; Mt 11, 4–5; 1 Tes 4, 16; Ef 6, 17; Jok 1, 21.

Santrauka: Biblija yra gyva ir galinga, o jos skaitymas yra mūsų santykių su Dievu augimo pagrindas. Biblija ne tik moko mus apie nuostabų Dievo charakterį ir Jo santykius su žmonija per visą žemės istorijos laikotarpį, bet ir kalba kiekvienam iš mūsų šiandien, kai prie jos artinamės nuolankiai.