Balandžio 25 – gegužės 1 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Jn 15, 1–8; Mk 1, 35; 1 Met 16, 11; Ps 119, 105; Iz 50, 4; Iz 55, 1–13.
Įsimintina eilutė: „Taip ir žodis, išeinantis iš Mano burnos, nesugrįš pas Mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas“ (Iz 55, 11).
Prisiminkite, kada gavote savo pirmąją Bibliją. Galbūt buvote vaikas ir ją jums padovanojo krikščionis giminaitis. Galbūt ją įsigijote suaugęs. Kad ir kiek laiko turite šią Bibliją (galbūt turite daugiau nei vieną egzempliorių), pagalvokite, kiek branginate šią knygą. Ar tai vienas didžiausių jūsų turtų, ar tai, kad gyvąjį Dievo Žodį turite po ranka, laikote savaiminiu dalyku? Ar jums sunku nuosekliai ją skaityti? Ar kada nors susimąstėte, nuo ko pradėti? Kaip skaityti šią knygą, kad artintumėtės prie Dievo?
Martynas Liuteris sakė: „Jau daugelį metų kasmet du kartus perskaitau Bibliją. Jei pastaroji būtų didelis, galingas medis, o visi jos žodžiai būtų mažos šakelės, būčiau pajudinęs visas šakas, siekdamas sužinoti, kas ten“.
Nesvarbu, ar kasdien tyrinėjate Bibliją, ar pastaroji dažniausiai guli padėta knygų lentynoje, tikrovė tokia, kad mes visi galime skirti daugiau laiko Biblijos tyrinėjimui su Dievu. Šią savaitę tyrinėsime, kaip geriau tyrinėti Dievo Žodį.
I. LAIKAS
Ar kada nusistatėte žadintuvą, kad pabudę šiek tiek anksčiau nei įprastai paskaitytumėte Bibliją? Ar kada nors sunkiai išlipę iš lovos ir pažvelgę į laikrodį pagalvojote: „Turiu penkiolika minučių iki dienos pradžios. Geriau paskubėsiu!“ Ar kada nors prieš skubėdami pradėti dieną trumpai pasimeldėte, peržvelgėte kažkurį Biblijos skyrių, taip nuramindami sąžinę, bet širdis liko nepatenkinta rezultatu?
„Maža naudos iš skuboto Šventojo Rašto skaitymo. Galima perskaityti visą Bibliją, bet nepastebėti jos grožio, nesuprasti jos gilių ir paslėptų minčių“ (E. Vait, p. 84. Kelias pas Kristų).
Nors iš tiesų yra palaiminimų, kuriuos teikia Biblijos skaitymas – tarsi gėrimas iš priešgaisrinio hidranto (daug ir greitai) – įmanoma greitai skaityti Bibliją ir vis tiek daug ką praleisti. Dievas davė mums savo įkvėptą, brangų Žodį, kad mes geriau pažintume Jį (ir save). Kai skiriame laiko pamatyti neapsakomą, gražų Dievo charakterį ir būdus, kaip Jis bendravo su žmonija per visą istoriją, galime Jį tik dar labiau mylėti. Jo bendravimo įrašas yra mūsų rankose, bet mes turime rasti ir skirti laiko Dievo pažinimui skaitant Jo Žodį (Apd 17, 11). Apsvarstykite šiuos pasiūlymus:
1. Paprašykite Dievą, kad Jis paragintų jūsų širdį Jo trokšti. Pasinaudokite pažadais Jer 29, 13 ir Ps 37, 4. Paprašykite Jį pažadinti jus anksčiau nei įprastai arba atlaisvinti šiek tiek laiko jūsų dienoje.
Paveskite savo laiką Dievui. Taip, esate užsiėmę ir turite itin daug skubių reikalų. Tačiau laikas su Dievu yra neįkainojamas. Raskite ramią vietą ir vieni perskaitykite Ps 46, 10. Perskaitykite arba pagiedokite Dievui giesmę „I surrender all“. Pagalvokite apie tas savo gyvenimo sritis, kurių laikotės įsikibę, ir paveskite jas Dievui.
Leiskite laiką su Dievu, net kai to nenorite. Norint būti sveikam (mankštinantis, sveikai maitinantis), būtina sąmoningai apsispręsti ir laikytis plano, tas pat ir norint turėti artimus santykius su Dievu, reikia sąmoningo apsisprendimo. Atminkite, kad naujiems įpročiams susiformuoti gali prireikti mažiausiai 21 dienos, ir mums nepasiseks be Šventosios Dvasios pagalbos.
Dar kartą perskaitykite Jn 15, 1–8. Ką Jėzus mums sako apie pasilikimą Jame ir kodėl tai itin svarbu mūsų tikėjimui?
II. VIETA
2. Jėzus yra tobulas pavyzdys visame kame, taip pat ir asmeniniu pamaldumu. Ką Mk 1, 35 mums sako apie Jėzaus laiką su Dievu?
Nors tai tik viena eilutė, iš Jėzaus pavyzdžio galime daug išmokti. Gerokai prieš saulėtekį Jis pasitraukė (atitrūko nuo kasdienio gyvenimo šurmulio) į nuošalią, tylią vietą, kad galėtų pabūti su savo Tėvu. Ar galite tai įsivaizduoti – Jėzus sėdi prie Galilėjos ežero ar ant kalvos šlaito, meldžiasi ir bendrauja su savo Tėvu, kol pasaulis aplink Jį bunda? Nors šioje eilutėje aprašomas Jėzaus pasišventimas maldai, aiškiai matome, kad Jis tam teikė pirmenybę. Neabejotina, šis laikas suteikė Jam jėgų iškentėti visa, ką Jis pakėlė. Jei Jėzui reikėjo tuo pradėti kiekvieną dieną, ar mums ne juo labiau? Dievas mums sako: „Jo veido ieškokite“, ir Jis tikisi, kad mes atsakysime: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“ (Ps 27, 8).
3. Ką 1 Met 16, 11 sako apie tai, kaip turėtume ieškoti Jo veido?
Ar turite vietą, į kurią galite eiti kiekvieną rytą pabūti su Dievu? Galbūt kėdė prie lango, rami vieta lauke ar net virtuvės stalas, kur galite kasdien ateiti ir atsisėsti prie Jėzaus kojų, kad mokytumėtės iš Dievo Žodžio. Sėdėti prie Jėzaus kojų yra geriausia vieta (Lk 10, 39–42). Įpratus kasdien ateiti į tam tikrą vietą ir praleisti laiką su Dievu bus didesnė tikimybė, kad čia sugrįšite kiekvieną dieną. Nenusiminkite praleidę vieną ar kitą dieną, nes iškyla nenumatytų aplinkybių, kuriomis nepraleidžiate laiko su Dievu. Tačiau stenkitės, kad taip nenutiktų per dažnai, kada neskiriate laiko Dievui savaitėmis ar mėnesiais. Atminkite, kad palaikyti tvirtus santykius su Dievu yra kasdienis sprendimas, kurį galite priimti iš naujo, šiandien, jei taip nuspręsite.
Kiek laiko per pastarąją savaitę skyrėte maldai ir Biblijos skaitymui? Ką jūsų atsakymas sako apie pokyčius, kurie galbūt būtini jūsų prioritetams?
III. GILUS BIBLIJOS TYRINĖJIMAS
Nors nereikia būti mokslininku, kad galėtume tyrinėti Bibliją, kaip galime giliai ją tyrinėti?
Malda: Neįmanoma pervertinti maldos, kai pradedame ir baigiame tyrinėti Bibliją. E. Vait mums rašė, kad kai pradedame skaityti Bibliją, nesame vieni. Pakviesdami Šventąją Dvasią būti mūsų vadovu, atsikratome visais kitais trukdžiais, ir priešas bėga. „Niekada netyrinėkite Biblijos be maldos. Vien tik Šventoji Dvasia gali paskatinti mus pajusti, kokie svarbūs yra tie lengvai suprantami dalykai, arba sulaikyti nuo klaidingo sunkiai suprantamų tiesų išaiškinimo“ p. 520, (Didžioji kova, 2017,).
Skaityti ir užsirašinėti: Galima sakyti, kad pagrindinis skirtumas tarp paprasto Biblijos skaitymo ir jos tyrinėjimo priklauso nuo vieno esminio veiksnio – užsirašinėjimo. Pastarasis padeda mums sulėtinti mintis, apmąstyti Dievo Žodį ir tyrinėti tokiu tempu, kad galėtume stebėti, aiškintis, pritaikyti ir pasišvęsti. Užsirašinėjimas taip pat padeda sutelkti mūsų pirmines išsibarsčiusias mintis – pastarąsias iš galvos perkeliant rašikliu į popierių, o tada į širdį visai dienai. Taip pat lengviau prisiminsime tai, ką užsirašėme (Ps 119, 15–16). Jei negalite užsirašinėti, pabandykite garsiai skaityti Bibliją (arba jos klausytis), o po to savo mintis išreikškite kaip maldą Dievui.
Dalytis: Papasakokite kam nors, ko išmokote. Dalinimasis įtvirtins jūsų mintyse tai, ko išmokote, ir padrąsins kitus.
Pradžiai pasirinkite trumpą Biblijos knygą (pvz., Jonos knygą, Morkaus evangeliją, Laišką filipiečiams arba 1 Jono laišką) ir lėtai ją perskaitykite. Štai paprastas metodas, kurį galite pritaikyti vienai eilutei (eilutė po eilutės metodas), ištraukai arba visam skyriui:
1. Melskitės, kad Šventoji Dvasia vestų jus ir suminkštintų jūsų širdį skaitant.
2. Pasirinkite Biblijos eilutę arba ištrauką.
3. Užsirašykite ištrauką dienoraštyje arba tas ištraukos dalis, kurios jums išryškėja skaitant.
4. Dar kartą su malda perskaitykite ištrauką ir pabraukite pagrindines mintis.
5. Užsirašykite, ką jums sako pabrauktos mintys.
6. Maldoje įvardinkite pabrauktas mintis ir kaip jos veikia jūsų santykius su Dievu.
7. Pagalvokite, su kuo šiandien galėtumėte tuo pasidalyti.
„Dievo tautai augant malone, jie nuolat aiškiau supras Jo Žodį. Jie įžvelgs naują šviesą ir grožį Jo šventoje tiesoje. Taip buvo visais Bažnyčios istorijos šimtmečiais ir taip bus iki pabaigos“ (E. Vait, „Counsels to Writers and Editors“, 38 p.).
Kuo E. Vait pateikta žinia jums pasirodė teisinga? Taip pat perskaitykite Ps 119, 105.
IV. DVIGUBAS PALAIMINIMAS
Tyrinėti Bibliją galime įvairiai, pavyzdžiui, eilutę po eilutės (jau minėtas metodas), tyrinėti skyrių, temą, tyrinėti žodžius arba tyrinėti knygą. Galime tyrinėti pasitelkiant „Konkordanciją“ ir Biblijos žodyną, taip pat galime skaityti Bibliją kartu skaitant E. Vait knygas, kad būtų daugiau įžvalgų. Galime vaikščioti gamtoje ir klausytis, kaip mums skaitoma Biblija arba susitikti su draugu ar maža grupe ir tyrinėti kartu.
Kaip išlaikome draugystę gyvą įvairovės ir naujų nuotykių pagalba, turėtume išlaikyti kasdienius susitikimus su Dievu šviežius ir gyvybingus tyrinėjant Bibliją, naudojantis skirtingais metodais. Visada galima kažką sužinoti naujo!
Išlaikyti Biblijos tyrinėjimą gyvybingą padės dalijimasis su kitais tuo, ką sužinojote. Paaiškinus, ką sužinojome, apibendrinimo procesas sutvirtins mūsų mintis. Tai padeda mums išlaikyti žinias. Dvigubas palaiminimas yra tas, kad dalijantis ir diskutuojant su kitais, dvasinis pokalbis dažnai tampa iššūkiu ir sustiprina abu pašnekovus. Dažnai būtent dalijantis ar mokant kitus mūsų mintyse vyksta giliausias mokymasis.
Taip pat suprasite, kad tai, ką tyrinėjate kiekvieną dieną, yra ne tik Dievo žinia jums, bet ir kitiems.
4. Perskaitykite Iz 50, 4. Ką ši eilutė mums sako apie santykius su Dievu ir kaip jie gali paveikti mūsų santykius su kitais?
Mūsų asmeninis laikas Biblijos tyrinėjimui ne tik mus stiprina, bet ir leidžia mums padrąsinti kitus, kuriuos galime sutikti. Tai gali tapti dvigubu palaiminimu.
Mūsų dvasinis gyvenimas yra maratonas. Prašykite Viešpatį, kad Jis padėtų jums bėgti jums paskirtose lenktynėse, žvelgiant į tikslą (Fil 3, 14). Nenusiminkite, jei kurį laiką šiek tiek sau nuolaidžiavote, tiesiog pakeiskite savo gyvenime tai, ką reikia pakeisti, kad jūsų santykiai, ypač Biblijos tyrinėjimas ir laikas maldai, išliktų gyvybingi. Nes iš tiesų tai yra amžinasis gyvenimas – kad šiandien galėtume pažinti Dievą (Jn 17, 3). Mūsų kasdienis pasišventimas pasilikti Jame ir Jo Žodyje keičia gyvenimą.
Perskaitykite šios savaitės įsimintiną eilutę ir apmąstykite jos prasmę. Ką šiuo metu tyrinėjate? Su kuo galėtumėte tuo pasidalyti?
V. KOKIE MALONŪS…
Pagalvokite apie jums skaniausią desertą. Ar jis naudingas jūsų sveikatai? Galbūt saldinimui naudojate medų, gal netgi Manukos medų dėl jo tariamų gydomųjų savybių. Jei kada nors ragavote korio, žinote, koks jis saldus ir švelnus, tirpstantis burnoje.
Ps 119, 103–104 Biblija apibūdina save kaip korį – malonumo metafora: „Kokie malonūs Tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai! Iš Tavo įsakų įgyju išminties“.
5. Ką mums duoda Biblijos tyrinėjimas?
Taip, Dievo žodžiai iš tiesų yra saldūs mūsų sielai ir nepanašūs į nieką kitą, ką mums siūlo pasaulis. Kitaip nei daugelis desertų, Dievo Žodžio saldumas gydo mūsų sielą ir keičia mūsų charakterį. Jei buvote nutolę nuo Dievo, galite atsiklaupti, atsiversti Jo Žodį ir atsigerti gyvojo vandens, kuris vienintelis gali jus patenkinti.
Iz 55, 1–13 pranašas plačiau aiškino anksčiau minėtą žinią. Skirkite šiek tiek laiko perskaityti šį skyrių ir tada atsakykite į šiuos klausimus:
• Ką Viešpats duoda tiems, kurie ateina pas Jį „valgyti“ Jo Žodį?
• Koks čia Jo kvietimas jums?
• Koks Jo iššūkis?
• Koks Jo pažadas?
Dievo gyvas ir galingas Žodis tiesiogiai paliečia mūsų širdį, protą ir sielą, ragindamas mus augti Kristuje. Tačiau jis gali tai padaryti tik tiek, kiek mes skiriame laiko ir pastangų (taip, tam reikia pastangų), kad pasinertume į Žodį su paklusnumu ir nuolankumu bei noru laikytis to, ko šis Žodis moko.
Kaip konkrečiai galite ieškoti „VIEŠPATIES, kai galima Jį rasti“ (Iz 55, 6)?
Tolesniam tyrinėjimui: Biblijos tyrinėjimo tikslas – pažinti Dievą ir stiprinti santykius su Juo, nes tai ir yra amžinasis gyvenimas – būti su Tuo, kurį mylime (Jn 5, 39; Jn 17, 3).
Bet kokių santykių dalis yra abipusis bendravimas. Apr 3, 20 parašyta, kad Jėzus siekia to su mumis, tačiau turime suprasti, kad kaip kūriniai mes visada galime daugiau sužinoti apie savo Kūrėją. Kaip kalnakasys, ieškantis brangakmenių, turėtume nuolat tyrinėti Bibliją. Visada galime atrasti daugiau, nesvarbu, kiek kartų esame skaitę tam tikrus pasakojimus ar Biblijos ištraukas. „Kad ir kiek žmogaus būtų pažengęs intelektualiai, tegul jis nė akimirkai nepagalvoja, kad nereikia nuodugniai ir nuolat tyrinėti Rašto, ieškant didesnės šviesos. Kaip tauta, mes esame pašaukti individualiai būti pranašysčių tyrinėtojais“ (E. Vait, „Counsels to Writers and Editors“, 41 p.).
Taip pat neturėtume bandyti pritaikyti Biblijos savo žmogiškai nuomonei ar mintims. „Kaip tyrinėti Šventąjį Raštą? Ar dera vieną po kito kalti savo doktrinos kuolus, o tada bandyti pritaikyti visą Šventąjį Raštą mūsų nusistovėjusiems įsitikinimams? Ar turėtume savo idėjas ir nusistatymą remti Šventuoju Raštu ir visais atžvilgiais patikrinti savo teorijas Rašto tiesa? Daugelis skaitančiųjų ir net tie, kurie moko Biblijos, nesupranta brangios tiesos, kurios moko ar tyrinėja. […] Daugelis Šventojo Rašto žodžiams suteikia tokią prasmę, kuri atitinka jų pačių nuomonę“ (E. Vait, „Counsels to Writers and Editors“, 36 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Su kokiu nusistatymu paprastai skaitote Bibliją? Ar yra kas nors, ką reikia pakeisti? Kodėl nuolankumo ir Žodžio priėmimo nusistatymas yra itin svarbus?
2. Ar yra kokių nors nusistovėjusių nuomonių, kurias galbūt reikėtų atidėti į šalį, kad Šventasis Raštas galėtų kalbėti pats už save? Jei taip, kaip galite pradėti dėl to melstis jau dabar?
3. Kaip išskirtinumas gali tapti kliūtimi žmogaus išoriniams santykiams su Dievu? Tai yra, kaip noras atrasti ką nors naujo gali suklaidinti žmogų, ypač jei jis tai daro savanaudiškais tikslais?
Santrauka: Asmeninis Biblijos tyrinėjimas yra gyvybingų ir ilgalaikių santykių su Dievu pagrindas. Dievo Žodis prasmingai kalba mūsų gyvenimui dvidešimt pirmajame šimtmetyje, kaip ir ankstesniais šimtmečiais. Panašiai kaip ir išlaikydami draugystę, turėtume ieškoti būdų, kaip išlaikyti mūsų pamaldumą gyvą, pasilikdami Jėzuje ir pasitikėdami Jo pažadu, kad Jo Žodis „nesugrįš pas Mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas“ (Iz 55, 11).