5 tema · Liepos 25–31 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Korintiečiams 8; Apd 15, 20; 1 Kor 9, 1–6; 1 Kor 10, 5–22; Įst 6, 4–5; Mk 12, 28–31.
Įsimintina eilutė: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1 Kor 10, 31).
1 Korintiečiams 8–10 užbaigiama diskusija apie seksualumą (5–6 skyriuose) ir tuo pačiu metu pateikiami Pauliaus atsakymai į konkrečius klausimus (1 Kor 7, 1). Šie atsakymai vyraus likusioje 1 Korintiečiams dalyje.
1 Korintiečiams 7 perėjimas rodo, kad ištvirkimas (5–7 skyriai) ir stabmeldystė (8–10 skyriai) yra susijusios temos. Iš tiesų, Naujajame Testamente jos dažnai minimos kartu (Apd 15, 20. 29; Apd 21, 25; 1 Kor 6, 9; Ef 5, 5; Kol 3, 5; Apr 21, 8; Apr 22, 15).
Nors 1 Korintiečiams 5–7 Paulius nagrinėjo ištvirkimo problemą, 1 Korintiečiams 8–10 apaštalą labiausiai domino stabmeldystės klausimas. Jis teigė, kad krikščionys turi sergėtis ir vieno, ir kito (1 Kor 6, 18; 1 Kor 10, 14).
Praėjusią savaitę tyrinėjome, kad sergėtis ištvirkimo galima būnant Šventosios Dvasios šventykla (1 Kor 6, 19–20). Šią savaitę tyrinėsime, kad nuo stabmeldystės galima apsisaugoti visa darant „Dievo garbei“ (1 Kor 10, 31).
I. PAŽINIMAS PRIEŠ MEILĘ
1. Perskaitykite 1 Kor 8, 1–13. Kodėl Paulius priešpastatė pažinimą meilei ir koks čia kontekstas? Ką apaštalas norėjo pasakyti?
Paulius rašė stabams paaukoto maisto tema, norėdamas atkreipti dėmesį į gilesnę problemą – meilės kitiems stoką (1 Kor 8). Stabams paaukoto maisto klausimas suskaldė Korinto bendruomenę į dvi grupes. Vieni tikėjo, kad pažinimas, jog kitų dievų nėra, suteikė jiems teisę valgyti bet ką (1 Kor 8, 4). Tokie pavadinti stipriais (1 Kor 4, 10). Besipriešinę tokiam elgesiui pavadinti silpnais (1 Kor 8, 9–12). Paulius juos taip pavadino, nes jie neįveikė kai kurių prietarų, žymėjusių jų ankstesnį pagonišką patyrimą. Matydami stipriuosius, valgančius stabams paaukotą maistą, silpnieji galėjo padaryti išvadą, kad krikščionybė ir stabmeldystė yra suderinamos. Paulius nenorėjo, kad stiprieji taptų papiktinimu silpniesiems.
Biblijoje stabams paaukotos mėsos valgymas nusakytas neigiamai (Apd 15, 20. 29; Apd 21, 25; plg. Apr 2, 14. 20). Tačiau Paulius neišsakė tokių kraštutinių teiginių, kokius galima perskaityti pateiktose eilutėse. Taip yra todėl, kad apaštalui labiausiai kėlė nerimą vienybės stoka, kurią gali nulemti netinkamas naudojimasis pažinimu. Paulius nekritikavo paties pažinimo kaip blogio; apaštalas pasisakė prieš tokį pažinimą, kuris veda į puikybę ir susiskaldymą Bažnyčioje. Pažinimas be meilės nėra tikras pažinimas (1 Kor 8, 2). Tikras pažinimas atsiranda tik tada, kai žmogus myli Dievą ir yra Jo pažintas (1 Kor 8, 3).
Cituodamas Įst 6, 4 Paulius parodė, kad tikintieji turi žinoti, jog yra tik vienas Dievas (1 Kor 8, 4–6). Įdomu tai, kad apaštalas vadovavosi Įst 6, 4–5, kur parašyta, kad yra tik vienas Dievas, o po to užrašytas įsakymas: „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą“. Pauliui ir Mozei pažinimas be meilės buvo bevertis.
Kliaudamiesi pažinimu stiprieji tikėjo, kad valgyti stabams paaukotą maistą nėra žalinga. Trečiadienį ir ketvirtadienį tyrinėsime, kad Paulius tam tikromis aplinkybėmis pritarė šiai jų teisei. Tačiau, jei tai tapdavo papiktinimu silpniesiems (1 Kor 8, 9), to reikėtų vengti. Krikščionys turėtų išsižadėti savojo „aš“ iš meilės Kristui ir kitiems.
Paulius teigė, kad be meilės pažinimas gali tapti blogiu (1 Kor 8). Kokiomis aplinkybėmis pažinimas be meilės iš tiesų gali būti blogis?
II. NESAVANAUDIŠKA MEILĖ
2. Perskaitykite 1 Kor 9, 1–6. Kaip šios eilutės pateikia praktinį pavyzdį, ką reiškia savęs išsižadėjimas vardan meilės?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Pauliaus ginama apaštalystė 1 Korintiečiams 9 neturi nieko bendra su ankstesne diskusija apie pažinimą ir meilę. Tačiau nedera pamiršti, kad Biblija nebuvo parašyta skyriais. Tai, ko Paulius mokė 1 Korintiečiams 9, nėra atsieta nuo ankstesnės medžiagos. Iš tiesų, 1 Korintiečiams 9 pateikia praktinį nesavanaudiškos meilės Kristui ir broliams pavyzdį. Vardan meilės Paulius atsisakė kai kurių teisių.
„Valgyti ir gerti“ (1 Kor 9, 4). Čia maistas ir gėrimas reiškia finansinę paramą apskritai. Kaip apaštalas, Paulius turėjo teisę gauti medžiaginę paramą iš tų, kuriems tarnavo. Kiti religiniai vadovai jo laikais ją gaudavo. Tačiau jis, vietoj to, išsilaikė ausdamas palapines (Apd 18, 3).
„Vedžiotis su savimi tikinčiąją moterį“ (1 Kor 9, 5). Susituokusiam apaštalui buvo leidžiama leistis į misionierišką kelionę su žmona Bažnyčios lėšomis. Misionierių porų pavyzdžiai – Priska ir Akvilas (Rom 16, 3), Andronikas ir Junija (Rom 16, 7). Tačiau Paulius buvo nevedęs (1 Kor 7, 8). Jis galėjo vesti ir tada pasinaudoti teise būti lydimas žmonos, abiem gaunant finansinę paramą.
„Nedirbti rankų darbo“ pragyvenimui (1 Kor 9, 6). Paulius ir Barnabas turėjo teisę gauti atlygį už misionierišką darbą (1 Kor 9, 4–6). Paulius pragyvenimui audė palapines (Apd 18, 3), bet mes nežinome, kuo vertėsi Barnabas. Žinome, kad jis buvo labai dosnus (Apd 4, 36–37), todėl norėjo pats save išlaikyti.
1 Kor 9, 7–11 Paulius plėtojo 1 Kor 9, 6 mintį, norėdamas parodyti, kad jam ir Barnabui dera pragyventi iš Bažnyčios (1 Kor 9, 11–12). Pats Viešpats sutvarkė, „kad Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos“ (1 Kor 9, 14; plg. 1 Tim 5, 18). Nepaisant to, Paulius rašė: „Mes nesinaudojome savo teise“ (1 Kor 9, 12). Paulius pateikė save kaip savęs išsižadėjimo pavyzdį (1 Kor 9, 1–18) ir teigė, kad tai naudinga Evangelijos skelbimui Korinte (1 Kor 9, 19–23).
Ko geriau atsisakyti, net jei tai galbūt neprivalu, kad būtumėte geresni Viešpaties liudytojai?
III. MOKYMASIS IŠ PRAEITIES
Pateikęs savęs išsižadėjimo pavyzdį iš asmeninės patirties, Paulius sutelkia dėmesį į stabmeldystės klausimą. Tam tikra prasme 1 Korintiečiams 10 plėtoja 1 Kor 9, 27 mintį, kur Paulius teigė, jog jis save tramdo, kad netaptų atmestinas. Jis norėjo, kad korintiečiai sektų jo pavyzdžiu, nors Jėzus yra tobulas pavyzdys (1 Kor 11, 1).
3. Perskaitykite 1 Kor 10, 7–11. Kokias nuodėmes Izraelis padarė dykumoje ir kodėl jiems suteiktos privilegijos dar labiau padidino jų nuodėmes?
1 Kor 10, 1–5 Paulius priminė Dievo tautos istoriją dykumoje. Debesies ir jūros paminėjimas parodo Dievo vedimą, artumą ir apsaugą. Savo ruožtu maistas ir gėrimas simbolizuoja Dievo rūpinimąsi. Paulius Izraelio patyrimą debesyje ir jūroje vadino krikštu, tapačiu krikščioniškam krikštui. Panašiai, kalbėdamas apie maistą ir gėrimą, Paulius užsiminė apie Viešpaties Vakarienę.
Kitaip tariant, 1 Korintiečiams 10 moko, kad tam tikra prasme krikščionys išgyvena tą patį, ką ir Izraelis. Tačiau Paulius priminė Izraelio istoriją, kad pastaroji nepasikartotų. Nepaisant visų Izraeliui tekusių privilegijų, daugelis izraelitų vis dėlto troško to, kas nedora (1 Kor 10, 6), stabmeldystės (1 Kor 10, 7) ir ištvirkavimo (1 Kor 10, 8). Todėl nestebina, kad „daugumas jų nepatiko Dievui“ (1 Kor 10, 5).
Lengva rodyti pirštu į senovės Izraelį ir sakyti, kad jie padarė didelių nuodėmių. Tačiau Paulius teigė, kad krikščionys yra linkę daryti panašias nuodėmes, nepaisant jiems tekusios didžiulės privilegijos žinoti Kristaus istoriją. Tai aišku dėl įspėjimo: „Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų“ (1 Kor 10, 12). Žodžiai „tariasi stovįs“ leidžia manyti, kad kai kurie Bažnyčioje nesuvokė, jog jiems gresia pavojus nusidėti. Ar mums šiandien gresia tas pat?
„Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų“. Kas iš mūsų nėra patyręs šio perspėjimo tikrovės?
Raštas sako, kad Dievas neleis mūsų mėginti virš mūsų jėgų, „bet su išmėginimu duos ir išeitį“ (1 Kor 10, 13). Kodėl tada mums vis tiek itin lengva nusidėti?
IV. ĮSPĖJIMAS DĖL STABMELDYSTĖS
4. Perskaitykite 1 Kor 10, 5–22. Kodėl turime sergėtis stabmeldystės?
1 Kor 10, 14–22 Paulius vėl nagrinėjo stabams paaukoto maisto klausimą. Maisto aukojimas stabams šiandien daugeliui kultūrų gali atrodyti keistas paprotys, tačiau bibliniais laikais tai buvo įprasta. Kai pagonių šventyklose dievams buvo aukojami gyvuliai, dalis aukos buvo atiduodama kunigams, kurie mėsą parduodavo. Dalis šios mėsos patekdavo į viešas turgavietes. Kadangi ši mėsa nebuvo laikoma atskirai nuo kitos mėsos, taip pat parduodamos turguje, krikščionys galėjo nežinodami nusipirkti tos mėsos, kuri buvo paaukota stabams. Apaštalo patarimas – tokią mėsą krikščionys galėjo drąsiai įsigyti.
Nors šventykloje paaukotą mėsą krikščionys galėjo valgyti namuose (1 Kor 8, 1–13), krikščionims buvo draudžiama lankytis pagonių šventyklose ir dalyvauti jų šventėse. Matas aiškus – krikščionims leidžiama valgyti tokią mėsą namuose, nes stabai yra niekas (1 Kor 8, 4); tačiau krikščionys negali dalyvauti pagoniškose apeigose, nes tai prilygsta demonų garbinimui (1 Kor 10, 20–21). Dalyvavimas pagoniškose apeigose prilygsta bendrystei su demonais (1 Kor 10, 20), lygiai taip pat, kaip dalyvavimas Viešpaties Vakarienėje prilygsta bendrystei su Kristumi (1 Kor 10, 16).
Todėl Paulius rašė: „Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties vaišių dalyviai ir demonų vaišių dalyviai“ (1 Kor 10, 21). Kaip sakė Jėzus: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams“ (Mt 6, 24).
Paulius mokė, kad Dievas reikalauja nuoširdžios ištikimybės. Apaštalas užsiminė, kad stabmeldystė kursto „Viešpaties pavydą“ (1 Kor 10, 22). Kad taip nenutiktų, Paulius 1 Kor 8, 4–6 pateikė taisyklę prieš stabmeldystę, užsimindamas apie Įst 6, 4–5: „Klausykis, Izraeli! VIEŠPATS yra mūsų Dievas, vien tik VIEŠPATS. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“ (Įst 6, 4–5). Prie šios Įst 6, 5 minties mylėti Dievą labiau už viską Jėzus pridūrė: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12, 31; taip pat Kun 19, 18).
Stabas nebūtinai turi būti akmeninė statula. Stabu galime padaryti bet ką. Kokių stabų, jei tokių yra, jums reikia sergėtis jūsų gyvenime?
V. STABMELDYSTĖS NUGALĖJIMAS
1 Kor 8, 1–3 Paulius teigia, kad meilė apsaugo nuo stabmeldystės. Šis argumentas pakartojamas ir toliau plėtojamas 1 Kor 10, 23–11, 1. 1 Kor 8, 3 apaštalas kalbėjo apie mūsų meilę Dievui. Parašyta: „Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam“ (1 Kor 10, 24). Tai meilė kitiems.
5. Perskaitykite Mk 10, 17–22 ir Mk 12, 28–31. Kas bendra šioms eilutėms ir kaip jos taikytinos 1 Kor 10 aplinkybėms?
1 Kor 10 Paulius darė būtent tai, ką Jėzus darė Mk 12, 28–31; apaštalas sujungė du didžiuosius įsakymus – meilę Dievui virš visko ir meilę artimui. Pasakojime apie jauną didiką (Mk 10, 17–22) Jėzus sujungė šias dvi meilės rūšis ir tai darė nurodydamas į Įst 6, 4 (Mk 10, 18), ir antrąją Dešimties įsakymų plokštę (Mk 10, 19). Jauno didiko bėda buvo ta, kad jis mylėjo savo turtą labiau nei Dievą ir savo artimą (Mk 10, 22). Jis brangino savo turtą žemėje labiau nei lobį danguje. Jis brangino savo pinigus labiau nei vargšus (Mk 10, 21). Jis buvo stabmeldys.
Laikydamasis Jėzaus mokymo, Paulius sakė, kad principas mylėti Dievą labiau už viską, o artimą kaip save patį turi būti taikomas 1 Kor 10, 27–28 minimoms aplinkybėms. Tai reiškia, kad net Įstatymui neprieštaraujantis elgesys gali būti nenaudingas ar neugdyti, nes gali piktinti kito žmogaus sąžinę (1 Kor 10, 23). Šis principas meistriškai apibendrintas žodžiais – „Visa darykite Dievo garbei“ (1 Kor 10, 31). Sakydamas, kad visa turi būti daroma „Dievo garbei“, Paulius mokė, kad stabmeldystė gali pasireikšti pačiomis įvairiausiomis formomis, nes viskas, kas savinasi garbę, priklausančią tik Dievui, yra stabmeldystės forma (Iz 42, 8).
Pauliaus žodžiai 1 Kor 10, 31–11, 1 užbaigia 8–10 skyrius. Apaštalas aiškiai parodė, kad ieškojo „ne savo naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti“ (1 Kor 10, 33). Taip jis sekė Kristaus pavyzdžiu (1 Kor 11, 1).
Kaip galite išmokti labiau mylėti savo artimą kaip save patį?
TOLESNIAM TYRINĖJIMUI:
E. Vait, Patriarchai ir pranašai, 248–259 p.
„Kiek gero būtų galima padaryti, jei tinkamai bendradarbiautume vieni su kitais! Kiekvienas, gavęs dangiškųjų gėrybių, privalo apšviesti kelią kitiems. […] Tada visi, kurie tikrai myli Dievą, liausis pasidavinėję stabmeldystei“ (E. Vait, „The Advent Review and Sabbath Herald“, 1884 m. lapkričio 18 d., 730 p.).
„Paulius ragino brolius nuolat klausti savęs, kokią įtaką jų žodžiai bei veiksmai padarys kitiems, ir nedaryti nieko, kad ir kaip nekaltai tai atrodytų, kas palaikytų stabmeldystę ar pažeistų tų, kurie gali būti silpni tikėjime, skrupulus. ‘Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei. […]
Apaštalo perspėjimo žodžiai Korinto bendruomenei tinka visiems laikams ir ypač mūsų dienoms. Stabmeldyste jis laikė ne tik stabų garbinimą, bet ir nuolaidžiavimą sau, malonumų vaikymąsi, savo įnorių bei aistrų tenkinimą“ (E. Vait, Apaštalų darbai, 235 p.).
„Jei pastebite, kad tam tikru savo elgesiu, nors ir visiškai neprieštaringu, trukdote Dievo darbui, susilaikykite nuo tokio elgesio. Nedarykite nieko, kas nukreiptų kitų mintis nuo tiesos. […] Viskas gali būti leistina, bet ne viskas naudinga“ (E. Vait, „Testimonies for the Church“, 9 t., 215 p.).
KLAUSIMAI APTARIMUI:
- Pasak Pauliaus, brandaus krikščionio elgesys kartais gali kenkti nesubrendusio krikščionio augimui. Pagalvokite apie aplinkybes, kuriomis taip gali nutikti. Kodėl principas – mylėti Dievą visomis jėgomis, o artimą kaip save patį yra vienintelis būdas šiam iššūkiui įveikti?
- Kokius stabus gali garbinti net krikščionys, jei nebus atsargūs? Ką, net tai, kas gera, galima paversti stabu? Kaip žinoti, ar kažkas, kas jums labai rūpi, virto stabu?
- Paulius rašė, kad jis drausmino savo kūną ir jį tramdė, kad nepasidarytų atmestinas skelbdamas Evangeliją (1 Kor 9, 27). Remdamiesi šios savaitės tyrinėjimu pagalvokite, kas gali padaryti žmogų atmestinu Evangelijos skelbėju.
- 1 Korintiečiams 10 Paulius rašė apie stabmeldystės pavojus, sakydamas: „Sergėkitės stabmeldystės!“ (1 Kor 10, 14). Kodėl stabmeldystė yra didelis blogis?