Rugpjūčio 1–7 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Korintiečiams 12; Ef 4, 11–13; 1 Kor 13; 1 Pt 4, 8–11; 1 Kor 14, 27; Am 3, 7.
Įsimintina eilutė: „Siekite meilės, taip pat rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, labiausiai pranašavimo“ (1 Kor 14, 1).
Kaip ir žmogaus kūnas, Bažnyčia yra viena, bet turi daug narių, kurių kiekvienas atlieka skirtingus vaidmenis, funkcijas ir turi skirtingas dovanas. Naudojamos su meile, šios dvasinės dovanos sukuria vienybės jausmą, atspindintį Dievo Trejybės charakterį.
Šią savaitę tyrinėsime 1 Korintiečiams 12–14 ir mokymą apie dvasines dovanas. Šis skyrius yra šiek tiek didesnio skyriaus dalis, kurioje Paulius aptarė deramą krikščionišką elgesį religinėje aplinkoje (1 Korintiečiams 11–14). Didžiausias Pauliaus rūpestis buvo susijęs su netvarkingais susirinkimais. Apaštalo atsakymas į šią problemą, kad Bažnyčia yra kūnas, kurio dalys atlieka skirtingas funkcijas, pasitarnaujančias „Kristaus kūno ugdymui“ (Ef 4, 12). Trumpai tariant, Dievas davė Bažnyčiai dvasines dovanas, kad vienybė vyrautų per įvairovę.
Be abejo, Paulius vis dar turėjo omenyje susiskaldymų problemą, aptartą pirmuosiuose keturiuose 1 Korintiečiams skyriuose, kur atsakymas Bažnyčios narių nesutarimui – tai vienybė Kristuje. Dabar apaštalas plėtojo šią mintį, pateikdamas savo supratimą, susijusį su dvasinių dovanų vaidmeniu. Pasak Pauliaus, vienybė Kristuje ir Dvasioje yra vienintelė priemonė išvengti susiskaldymų.
I. SKIRTINGOS DOVANOS
1 Kor 12, 1 Paulius pristatė naują temą. Tyrinėtojai diskutuoja, ar apaštalas kalbėjo apie „dvasines dovanas“, ar apie dvasingus žmones, nes graikų kalboje posakis – tōn pneumatikōn gali reikšti ir vieną, ir kitą. Dvasinės dovanos yra tinkamesnis vertimas, atsižvelgiant į 1 Kor 12, 4, kur Paulius aiškiai kalbėjo apie dvasines dovanas. 1 Kor 12, 2–3 Paulius pabrėžė, jog pirmoji Dvasios dovana yra drąsus išpažinimas, kad Jėzus yra Viešpats (1 Kor 12, 2–3). Naujojo Testamento laikais sakyti, jog Jėzus yra Viešpats, reiškė sakyti, kad ciesorius nėra karalius (Apd 17, 7; taip pat Jn 19, 12. 15). Tai buvo laikoma maištu prieš imperatoriškąją valdžią ir baudžiama mirtimi.
Jėzus ir Paulius pabrėžė, kad tikėjimas Dievu – net ir persekiojimo bei mirties akivaizdoje – yra Dvasios dovana. Iš tikrųjų tikėjimas yra esminė dovana. Nestebina, kad tikėjimas 1 Kor 13, 13 sąraše yra pirmas. Tai, kad tikėjimas yra dvasinė dovana, aiškiai matyti iš Pauliaus teiginio 1 Kor 12, 9. Tačiau yra ir daug kitų dovanų. Tai, jog Šventoji Dvasia dalija skirtingas dovanas „kiekvienam atskirai, kaip Jai patinka“ (1 Kor 12, 11), įrodo, kad visos dovanos yra būtinos.
1. Perskaitykite 1 Kor 12, 1–6. Kas pabrėžta šiose eilutėse?
Žodžio „skirtingų“ kartojimas pabrėžia dovanų įvairovę. Tai, ką Paulius 1 Kor 12, 1 įvardijo – „dvasinėmis dovanomis“, 4–6 eilutėse plėtojama trimis skirtingomis kryptimis: dovanos (charizma), tarnystės (diakonia) ir darbai (energēma). Nors šie žodžiai reiškia skirtingus dalykus, svarbu nedaryti tarp jų per didelio skirtumo dėl paralelių šiose eilutėse. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dvasinės dovanos yra skirtos vienybei, pagrįstai Dievo Trejybe (Ef 4, 8–11). Nors tikintiesiems dovanas suteikia Dvasia, tarnauti Kristui tikinčiųjų bendruomenėje įgalina Dievas (1 Kor 12, 5–6). Kiekvienam tikinčiajam dovanos suteikiamos individualiai (1 Kor 12, 11), tačiau jos visos skirtos tikinčiųjų bendruomenės labui.
Dar kartą atkreipkite dėmesį į Pauliaus pabrėžtą vienybę. Kodėl pastaroji itin svarbi Bažnyčiai?
II. VIENYBĖ PER ĮVAIROVĘ
Vienybės sąvoka, pristatyta 1 Kor 12, 4–6 („ta pati Dvasia“, „tas pats Viešpats“ ir „tas pats Dievas“), yra plėtojama likusioje 1 Korintiečiams 12 dalyje. Tai liudija Pauliaus vartojami posakiai – „ta pati Dvasia“ (1 Kor 12, 11), „vienas kūnas“ (1 Kor 12, 12), „vieną kūną“, „kūnas vienas“ (1 Kor 12, 12–13. 20), „viena Dvasia“ (1 Kor 12, 13), „nariai rūpintųsi vieni kitais“ (1 Kor 12, 25).
Greta vienybės sąvokos Paulius pabrėžė Kristaus kūno narių įvairovę – „daug narių“ (1 Kor 12, 12. 20), „visi buvome pakrikštyti“ (1 Kor 12, 13), „kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio“ (1 Kor 12, 14), „visas kūnas“ (1 Kor 12, 17), „kiekvieną jų“ (1 Kor 12, 18), „kūno nariai“ (1 Kor 12, 22–23), „visi nariai“ (1 Kor 12, 26). Šis vienybės ir įvairovės pabrėžimas rodo, kad dvasinės dovanos kuria vienybę per įvairovę.
Ši vienybė įvairovėje turi atspindėti Dievo charakterį. Tėvas yra vienas Asmuo, Sūnus – kitas, o Šventoji Dvasia – dar kitas. Trys išlaiko savo individualumą, kartu dirbdami, kad ugdytų Bažnyčią ir įgalintų ją misijai (1 Kor 12, 4–6; Ef 4, 11–13).
2. Perskaitykite 1 Kor 12, 12–31. Kodėl kūno su daugeliu narių pavyzdys deramai vaizduoja Bažnyčią ir jos narius?
Viena iš pagrindinių minčių 1 Korintiečiams 12 yra ta, kad nors kūno nariai individualiai labai skiriasi vienas nuo kito (1 Kor 12, 15–20), jie visi yra priklausomi vienas nuo kito (1 Kor 12, 21–26). Pėdos priklauso nuo akių, kurios mato, kur reikia eiti; savo ruožtu akys nieko negali paliesti, tai gali tik rankos. Be to, mintis, kad kai kurie nariai yra tariamai silpnesni (1 Kor 12, 22) arba mažiau garbingi (1 Kor 12, 23), tėra tik įspūdis, nes visi yra būtini (1 Kor 12, 22).
Deja, tarp korintiečių buvo polinkis vienas dovanas branginti, o į kitas nekreipti dėmesio. Kad apsaugotų korintiečius nuo šios klaidos, Paulius atkreipė jų dėmesį į meilę, kuri yra prakilnesnis kelias (1 Kor 12, 31). Kitaip tariant, kad ir kokia būtų dovana, jei ji naudojama išmintingai ir su meile, tai Dievui patinka.
Perskaitykite dovanų sąrašą 1 Kor 12, 8–10, 28; Rom 12, 6–8 ir Ef 4, 11. Kokia yra jūsų dovana? Kaip galite ją panaudoti Kristaus kūno ugdymui?
III. PRAKILNESNIS KELIAS
„Meilė nėra viena dovana iš daugelio. Tai priemonė, kurios pagalba visos dovanos pasiekia savo galutinį tikslą“ (Carl P. Cosaert, „1 Corinthians“, Andrews Bible Commentary: New Testament (Berrien Springs, MI: Andrews University Press, 2022), 1643 p.).
3. Perskaitykite 1 Kor 13, 1–7 ir 1 Pt 4, 8–11. Koks yra meilės vaidmuo dvasinių dovanų kontekste?
1 Korintiečiams 13 moko, kad dvasinės dovanos gali būti tinkamai panaudotos tik iš meilės. Paulius pradėjo 1 Korintiečiams 13 užsimindamas apie dovanas, išvardintas 1 Korintiečiams 12, tik tam, kad pabrėžtų jų menkavertiškumą, jei jos naudojamos ne iš meilės. Pažinimas (1 Kor 12, 8) ir tikėjimas (1 Kor 12, 9), net toks tikėjimas, kurio pagalba galima „kalnus kilnoti“ (1 Kor 13, 2), yra niekas be meilės (1 Kor 13, 2). Be meilės gebėjimas kalbėti kalbomis (1 Kor 12, 10. 28. 30) yra sumenkintas iki žvangančio vario ir skambančių cimbolų (1 Kor 13, 1). Panašiai, net svarbi pranašystės dovana yra niekas be meilės (1 Kor 13, 2).
1 Kor 13, 4–7 Paulius sutelkė dėmesį į tai, kas yra meilė ir kas ji nėra; tiksliau, ką meilė daro ir ko nedaro. Apaštalo pasirinkti žodžiai meilei nusakyti rodo, kad meilė yra ne visai tai, ką jaučiame, bet tai, ką darome. Paulius paminėjo, kad meilė (1) kantri; (2) maloninga; (3) džiaugiasi tiesa; (4) visa pakelia; (5) visa tiki; (6) viskuo viliasi; (7) visa ištveria. Priešingai, meilė (1) nepavydi; (2) nesididžiuoja; (3) neišpuiksta; (4) nesielgia netinkamai; (5) neieško sau naudos; (6) nepasiduoda piktumui; (7) pamiršta, kas buvo bloga; (8) nesidžiaugia neteisybe.
Šis sąrašas – tai tvirtos gairės, kaip tinkamai elgtis naudojant dovanas. Pažymėtina, kad ši diskusija apie tikrąją meilę yra būtent tarp 1 Korintiečiams 12 ir 14 skyriaus, kur Paulius nagrinėjo konfliktą dėl dvasinių dovanų. Iš tiesų, meilė yra raktas išmintingam dvasinių dovanų naudojimui. Meilė taip pat įvardinta kartu su tikėjimu ir viltimi, bet didžiausia „yra meilė“ (1 Kor 13, 13).
Kodėl meilė yra tokia svarbi mūsų tikėjimui? Ar yra geresnis būdas patirti Dievo meilės tikrovę nei meldžiantis ir stengiantis atspindėti šią meilę kitiems?
IV. KALBŲ DOVANA
O kalbų dovana? Remiantis šios dovanos apraiškomis kitur Biblijoje (Mk 16, 17; Apd 2, 1–13; Apd 10, 44–48; Apd 19, 6), kalbų dovana 1 Korintiečiams greičiausiai yra Dvasios suteiktas gebėjimas kalbėti kitomis kalbomis.
Paulius paminėjo šią dovaną 1 Kor 12, 8–10 dovanų sąraše (taip pat 1 Kor 12, 28. 30; 1 Kor 13, 1. 8). Tačiau apaštalas ją pakartotinai minėjo 1 Korintiečiams 14. Graikų kalboje žodis glōssa („liežuvis“) 1 Korintiečiams 12–14 užrašytas daugiau nei dvidešimt kartų, 1 Korintiečiams 14 – penkiolika kartų. Be šių atvejų, 1 Kor 14, 21 taip pat pasitaiko graikų kalbos žodis heteroglōssos („kitas liežuvis“). Toks dažnas kalbų dovanos paminėjimas rodo, kad šis klausimas Pauliui kėlė ypatingą susirūpinimą. Netinkamas šios dovanos naudojimas ir piktnaudžiavimas ja Korinto bendruomenėje kėlė netvarką ir sumaištį viešų pamaldų metu (1 Kor 14, 23. 27. 33. 40).
4. Perskaitykite 1 Kor 14, 5. 13. 26–27 ir 1 Kor 12, 10. 30. Kokį konkretų nurodymą Paulius davė dėl kalbų dovanos?
Kalbėjimo kalbomis dovana turi žengti koja kojon su kalbų aiškinimu, nes kalbos turi būti suprantamos (1 Kor 14, 9); kitaip ši dovana nenaudinga (1 Kor 14, 6). Todėl Paulius itin daug dėmesio skyrė aiškinimui ir supratimui. Akivaizdu, kad apaštalas kritikavo ne pačią kalbų dovaną, bet, kaip tyrinėsime toliau, pernelyg didelį šios dovanos sureikšminimą Korinto bendruomenėje, tuo tarpu pranašystės dovaną apleidžiant.
Šiuo metu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors Paulius norėjo, jog visi korintiečiai galėtų kalbėti užsienio kalbomis (1 Kor 14, 5), apaštalas nesitikėjo, kad taip bus (1 Kor 12, 10). Mintis, kad „visi turi kalbėti kalbomis, prieš teigiant, jog yra pakrikštyti Šventąja Dvasia, iškraipo Pauliaus mokymą 1 Korintiečiams 12 ir 14“ (Raoul Dederen, „Handbook of Seventh-day Adventist Theology“, elektroninis leidimas, 12 t. iš „Commentary Reference Series“ (Hagerstown, MD: Review and Herald Publishing Association, 2001), 620 p.).
Ar jūsų bendruomenėje yra žmonių, kalbančių kitomis kalbomis? Kaip jie gali panaudoti šį gebėjimą, kad laimėtų kitus žmones Kristui? Kaip tai gali padėti mums suprasti tikrąją kalbų dovanos, apie kurią kalbėjo Paulius, prigimtį?
V. PRANAŠYSTĖS DOVANA
Pranašystės dovana užima svarbią vietą Pauliaus diskusijoje apie dvasines dovanas. Įdomu tai, kad pranašystės dovana paprastai minima prieš kalbų dovaną (1 Kor 12, 10. 28; 1 Kor 13, 8). Kalbų dovana pirmiausia buvo paminėta tik siekiant pabrėžti, jog ji santykinai nesvarbi, palyginus su pranašystės dovana (1 Kor 14, 4–6. 22).
5. Perskaitykite Ef 4, 11–13 ir 1 Kor 14, 3–4. Ką šios eilutės sako apie dvasinių dovanų paskirtį apskritai ir pranašystės dovaną konkrečiai?
Pranašystės dovana skirta ugdymui, paraginimui ir paguodai (1 Kor 14, 3; plg. Apd 15, 32). Tai rodo, kad pranašavimas labiau susijęs ne tiek su ateities numatymu, kiek su dabartiniu gyvenimu. Graikų kalboje žodis prophēteuō gali reikšti – „pasakyti ką nors iš anksto“ arba „pasakyti ką nors vardan kito“. Pavyzdžiui, pirmoji reikšmė pastebima Apd 2, 29–31 (plg. Am 3, 7), kur mintis, kad Dovydas yra pranašas, aiškinama kaip numatymas iš anksto. Antroji reikšmė pastebima Apd 15, 32, kur Judas ir Silas įvardinti pranašais. Tačiau jų pranašavimas pasireiškė brolių guodimu ir stiprinimu „gausingais pamokymais“.
Ef 4, 11–13 moko, kad dvasinės dovanos nesiliovė pasibaigus apaštališkajam laikotarpiui. Jos turi išlikti iki pabaigos (Apd 2, 39). Tačiau, jei kas nors teigia esąs pranašas ar pranašė, tokio asmens teiginiai turi būti patikrinti pagal Šventąjį Raštą. Apskritai kalbant yra keturios pagrindinės taisyklės. Pirma, pranašystės išsipildymas (Įst 18, 22; Jer 28, 8–9). Antra, žinia dera su ankstesnių pranašų žinia (Įst 13, 1–3; Iz 8, 20). Trečia, kasdienis gyvenimas rodo pasišventimą Kristui (1 Jn 4, 1–3). Ketvirta, Jėzus sakė, kad netikri pranašai bus atpažįstami iš jų vaisių (Mt 7, 15–20). Tas pat pasakytina ir apie tikrus pranašus.
Apreiškimo knyga moko, kad pranašystės dovana yra išskirtinė likučio savybė (Apr 12, 17; Apr 19, 10). Septintosios dienos adventistai tiki, kad pranašystės dovana buvo suteikta E. Vait ir atsispindi jos raštuose.
Kokios yra visos priežastys, kodėl tikime E. Vait suteikta pranašystės dovana? Kokie išlieka klausimai dėl jos vaidmens ir autoriteto?
TOLESNIAM TYRINĖJIMUI:
Roswell F. Cottrell, „Spiritual Gifts“, 5–16 p.; E. Vait, „Spiritual Gifts“, 1 t.
„Tebus darbuojamasi pasitikint Viešpačiu ir Jis eis kartu, įtikindamas ir atversdamas sielas. Vienas darbininkas gali būti pasiruošęs kalbėti, kitas – pasiruošęs rašyti, trečias gali turėti nuoširdžios, karštos maldos dovaną, dar kitas – dovaną giedoti. Dar kitas gali turėti dovaną suprantamai paaiškinti Dievo Žodį. Kiekviena dovana turi tapti Dievo jėga, nes Jis bendradarbiauja. Vienam Dievas duoda išminties žodį, kitam – pažinimą, trečiam – tikėjimą. Tačiau visi turi darbuotis vadovaujant tam pačiam protui. Dovanų įvairovė veda prie darbų įvairovės, ‘tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame’ (1 Kor 12, 6). Niekas teneniekina tariamai menkesnių dovanų. Tegul visi kimba į darbą. Tegul niekas nesudeda rankų netikėdamas, manydamas, kad negali atlikti jokių galingų darbų. Nustokite žiūrėti į save. Žvelkite į savo Vadovą. Su romumu, nuoširdumu ir meile darykite, ką galite“ (E. Vait, „The Advent Review and Sabbath Herald“, 1906 m. balandžio 12 d.).
„Kiekvienam iš mūsų reikia pagalbos, kurią galime gauti iš kitų. Dievas veiks ir per kitus protus, ne tik jūsų. Įvairios dovanos, duotos tikintiesiems, turi būti sujungtos šventųjų ‘tarnystės darbui, Kristaus kūno ugdymui’ (Ef 4, 12). […] Visada bus kliūčių, bet mes turime sekti mūsų Vadovą ir vieningai, susikibę rankomis, įveikti sunkumus“ (E. Vait, „The Upward Look“, 141 p.).
KLAUSIMAI APTARIMUI:
Kad ir kokia svarbi būtų meilė, kodėl ji neturėtų būti vienintelis kriterijus sprendžiant, ar kas nors kalba tiesą ir yra vertas būti išklausytas?
Daugiau pagalvokite apie pranašystės dovaną. Kodėl pranašystė yra svarbesnė už kalbų dovaną, jei kalbos nėra aiškinamos? Jei reikia, dar kartą perskaitykite 1 Korintiečiams 14, kad apibendrintumėte Pauliaus argumentus.
Klasėje aptarkite E. Vait gyvenimą, tarnystę ir kodėl mes, Bažnyčia, tikime, kad ji iš tiesų parodė turinti pranašystės dovaną. Kokie dideli palaiminimai Bažnyčiai tenka dėka šios dovanos? Su kokiais iššūkiais taip pat susiduriama, kaip geriausiai panaudoti šią dovaną?
Pagalvokite apie tris – penkis žmones, kurie jus nuoširdžiai myli. Iš kur žinote, kad jų meilė jums tikra? Ką tai jums sako apie priežastis, kodėl Paulius tiek daug rašė apie meilę, aptardamas dvasines dovanas?