Balandžio 4–10 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Pr 3, 1–5; Kun 20, 26; 1 Sam 2, 2; 1 Jn 4, 7–19; Pr 1, 1; Pr 2, 7; Mt 1, 23; Mt 28, 20.
Įsimintina eilutė: „O amžinasis gyvenimas – tai pažinti Tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir Tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją“ (Jn 17, 3).
Aiškus Dievo charakterio supratimas yra tvirtų santykių su Dievu pagrindas. Štai kodėl šią savaitę tyrinėsime, ką Raštas sako apie Dievo charakterį, nepamiršdami, kad „klaidingo Dievo supratimo tamsa apgaubė pasaulį. Žmonės prarado Jo charakterio pažinimą. Jis neteisingai suprantamas ir klaidingai aiškinamas. Šiuo metu turi būti paskelbta Dievo žinia, kuri skleistų šviesą savo įtaka ir gelbėtų savo galia. Jo charakteris turi tapti žinomas. Pasaulio tamsybėje turi pasklisti Jo šlovės šviesa, Jo gerumo, gailestingumo ir tiesos šviesa. […] paskutinė malonės žinia, kuri turi būti paskelbta pasauliui, yra Jo mylinčio charakterio atskleidimas“ (E. Vait, p.377. Paslėpti lobiai,).
Atrodo neįmanoma deramai apibūdinti Dievo, todėl galime tik skaityti, ką Raštas sako apie Jį. Nors niekada nežinosime, ypač dabar, visko, ką reikia žinoti apie nuostabų Dievo charakterį, melskime, kad mums daugiau mokantis apie Jį, su Juo susijęs mūsų supratimas ir meilė Jam gilėtų, kad galiausiai norėtume būti su Juo artimesni, kad atspindėtume Jo meilę ir charakterį kitiems.
I. AIŠKESNIS DIEVO PAVEIKSLAS
Biblija pateikia teisingiausią, aiškiausią ir nuosekliausią Dievo paveikslą. Visa Biblija siekia nuplėšti nematomą uždangą tarp mums matomo ir nematomo pasaulio; parodyti mums, iš kur atėjome ir kur einame; ir galiausiai parodyti mums, kas valdo pasaulį ir koks yra Dievas.
Nuo Pradžios knygos iki Apreiškimo knygos skaitome apie vienintelį tikrąjį Dievą, kuris mums apsireiškia per Bibliją ir per Jėzų Kristų, įsikūnijusį Dievą. Galime skaityti apie Dievo visagalybę (Job 1, 12), Jo visažinystę, Jo visažinę prigimtį (Iz 46, 9–10), Jo teisingumą (Iz 30, 18), Jo gailestingumą (Įst 7, 9), Jo gerumą ir pakantumą mums (Rom 2, 4), Jo išmintį (1 Kor 2, 7), Jo malonę (2 Kor 12, 9), Jo atleidimą (Mt 6, 14), Jo valią mūsų gyvenimui (Jer 29, 11), Jo galią nugalėti mirtį (Jn 11, 25), Jo karalystę (Ps 47, 8), Jo amžinąją prigimtį (Įst 33, 27) ir daugelį kitų savybių, kurios suteikia mums daugybę priežasčių mylėti Jį ir nuolat palaikyti santykius su Juo. Kuo daugiau žinome apie Dievą ir koks Jis yra, tuo labiau Jį mylėsime ir trokšime artimų bei nuolatinių santykių su Juo.
Būtent Liuciferis pirmasis suabejojo Dievo charakteriu. Piktojo abejonės dėl to, kas yra Dievas, galiausiai privedė prie didžiausios kovos mūsų visatos istorijoje. Nuo tada „šėtonas nuolat stengiasi, kad žmonių protas būtų užimtas tuo, kas neleistų jiems pažinti Dievo“ (E. Vait, „Testimonies for the Church“, 5 t., 740 p.). Šėtonui nerūpi, kokį Dievo paveikslą turime (panteizmas, ateizmas, deizmas ir kt.), svarbu, kad jis būtų netikslus.
1. Perskaitykite Pr 3, 1–5. Koks buvo Liuciferio tikslas kalbantis su Ieva? Kokį melą, susijusį su Dievo charakteriu, piktasis pasakė Ievai?
Galiausiai šėtono žinia Ievai buvo tokia – Dievas kažką slepia nuo jūsų; Dievas nenori jums paties geriausio; Jūs negalite Juo pasitikėti. E. Vait tai išplečia: „Jau didžiosios kovos pradžioje šėtono tikslas buvo klaidingai pavaizduoti Dievo būdą ir sukelti maištą prieš Jo Įstatymą“ (p. 266 p. Patriarchai ir pranašai,).
Kaip Dievo charakteris yra iškreiptai vaizduojamas mūsų pasaulyje? Svarbiau, kaip jūs kartais galėjote iškreipti Jo charakterį kitiems?
II. DIEVAS YRA ŠVENTAS
Kasdienėje kalboje žodį šventumas žmonės vartoja retai, galbūt todėl, kad aplink mus labai mažai šventumo. Sabata yra šventa diena laiko atžvilgiu, ir Dievas, žinoma, yra šventas. Tačiau mūsų kasdieniame gyvenime trūksta šventumo.
Jei ištyrinėsite dažniausiai su Dievo charakteriu siejamas savybes, pamatysite, kad šventumas yra Dievo esybės centre. Bet ką tai reiškia?
2. Kaip šios eilutės nusako Dievą: Kun 20, 26; 1 Sam 2, 2; Iz 57, 15 ir Ez 38, 23?
Biblijoje Dievas nusakomas kaip šventumo įsikūnijimas, tai reiškia, kad Jis yra visiškai nepavaldus blogiui ir nuodėmei, pastariesiems nepasiduoda. Dievas yra 100 procentų geras nuo pradžios iki pabaigos. Šia prasme Dievo šventumas yra visų kitų Jo savybių pagrindas. Pavyzdžiui, Dievo meilė yra tyra, šventa, visiškai be jokio savanaudiškumo ir egoistinių paskatų. Jo visažinystė yra šventa, tai reiškia, kad ji nepasiduoda piktiems ketinimams. Ar pasitikėtumėte visažiniu Dievu, jei Jis nebūtų šventas? Tokiu atveju turbūt pagrįstai Jo bijotume.
Dievo visagalybė yra šventa. Įsivaizduokite Dievą, kuris yra visagalis, bet ne šventas. Jis galėtų būti galingas, piktas tironas. Tik Dievo šventumas leidžia ir įgalina mus iš tikrųjų Jį mylėti, nes Jis yra geras nuo pradžios iki pabaigos. Štai kodėl šventumas yra bene svarbiausia Dievo charakterio savybė, kurią reikia suprasti. Vis dėlto, galbūt, ji yra ir viena iš labiausiai nesuprantamų.
Pagalvokite apie tokias Biblijos asmenybes kaip Mozė, Izaijas, Ezechielis, Danielius ir Jonas, kurie atėjo Dievo akivaizdon. Kokia buvo jų pirmoji reakcija? Jie nusiavė apavą, užsidengė veidą, krito lyg negyvi. Mes, žmonės, esame tokie nuodėmingi ir nešventi, kad negalime pakęsti Dievo akivaizdos. Joks žmogus, žvelgiantis į Dievo veidą, neišgyvens. Panašiai ir E. Vait, patyrusi regėjimą, dažnai sakydavo: „Šventas, šventas, šventas“, nes šis žodis, regis, geriausiai nusakė tai, ką ji matė. Kaip keturios gyvos būtybės: „be perstojo, dieną ir naktį, jos šaukė: ‘Šventas, šventas, šventas Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateis!’“ (Apr 4, 8)
Iš tiesų Dievas yra tyras šventumas, ir kai ateiname pas Jį, turime Jį tokį matyti. Kaip tai jus įkvepia? Kaip tai meta jums iššūkį dėl jūsų pačių charakterio?
III. DIEVAS YRA MEILĖ
Meilė yra bene dažniausiai krikščionių vartojamas žodis Dievo charakteriui apibūdinti. Galbūt dėl su Dievo tapatybe susijusio teiginio 1 Jn 4, 8: „Dievas yra meilė“. Jonas nepasakė, kad Dievas yra mylintis. Pasakyta: „Dievas yra meilė“. Meilė yra Jo charakteris, pati Jo esybė.
Daugeliui Dievo paveikslas kyla iš žmogiškojo meilės apibrėžimo, kuris visada yra iškreiptas ir netobulas. Vietoj to mūsų meilės apibrėžimą, kas yra Dievas, turėtų formuoti tai, ką Jis apreiškia apie save įkvėptame savo Žodyje.
3. Ką 1 Jn 4, 7–19 mums paaiškina apie meilę?
Dievo meilė yra tobula, laisva ir giliai susijusi su santykiais, kaip atskleidžia 1 Jono laiške pakartotinis kvietimas pasilikti Jame, nes „esame pažinę ir įtikėję meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1 Jn 4, 16). Dievas yra meilė, ir Jis sukūrė mus pagal savo paveikslą (Pr 1, 27), kad mylėtume ir trokštume meilės. Hebrajų kalboje vienas iš pagrindinių žodžių meilei – tai hesed. Pastarasis nusako Dievo Sandoros meilę žmonijai, įskaitant ištikimybę, apsaugą, pastovumą ir švelnumą.
Senovės hebrajų kalboje ir graikų kalboje Dievui nusakyti vartojami daug skirtingų vardų, kuriais nušviečiamos skirtingos gražaus Dievo charakterio pusės. Štai tik du pavyzdžiai:
• Adonai: visko Viešpats, karaliaujantis amžinai, kalbant apie Sandorą (Pr 15, 2; Ts 6, 15; Mal 1, 6; Ps 97, 5).
• Jahvė (Jehova): VIEŠPATS parūpins (Pr 22, 13–14).
Galiausiai, didžiausia Dievo meilės išraiška atsiskleidžia per Jo Sūnaus, mirusio už nusidėjėlius (Rom 5, 8), dovaną šiai žemei (Jn 3, 16). Dievas galėjo to nedaryti vardan žmonijos, tačiau dėl savo didžiadvasiškos, kraštutinės ir nepaprastai altruistinės meilės Dievas siuntė Jėzų į žemę, kad galėtume laisvai apsispręsti atsiliepti į Jo meilę, apreikštą Jo pavaduojančia mirtimi už mus. Jėzus ne tik nutiesė tiltą tarp mūsų ir Dievo, kada nuodėmė atskyrė (Iz 59, 1–2), bet ir gyveno, kad parodytų mums tobulą Dievo meilės charakterį (Jn 14, 9; Hbr 1, 3) ir patrauktų visus žmones „prie savęs“ (Jn 12, 32).
Daugelis Dievo vardų iš esmės atspindi Jo šventumą ir meilę. Perskaitykite 1 Kor 13, 4–8 ir kiekvienu atveju žodį „meilė“ pakeiskite žodžiu Dievas. Kaip tai praplečia jūsų supratimą, susijusį su Dievo charakteriu? Jei savo vardą įrašytumėte ten, kur parašyta „meilė“, ar tuomet tekstas jus tiksliai nusakytų?
IV. DIEVAS KŪRINIJOJE
Tikriausiai mintinai žinote pirmuosius Rašto žodžius: „Pradžioje Dievas“. Hebrajų kalboje žodis „Dievas“ čia – Elohim. Nors šis žodis gali būti vartojamas kalbant apie netikrus „dievus“, kalbant apie vieną tikrąjį Dievą šis žodis nusako visagalį visko Kūrėją; transcendentinį Dievą, viršijantį mūsų supratimo ribas, bet viską kontroliuojantį. Jis yra toks galingas, kad Jam ištarus žodį kažkas sukuriama.
Tačiau kitame skyriuje, Pradžios 2, paminėtas kitas Dievo vardas – Jehova. Pastarasis siejamas su Elohim (Jehova Elohim), tuo pačiu visagaliu Dievu; bet vardas Jehova yra asmeniškesnis vienintelio gyvojo Dievo vardas, dažnai vartojamas pabrėžiant, kad Dievas yra Sandoros Dievas, mylintis savo tautą.
4. Palyginkite, kaip Dievas aprašytas Pr 1, 1 ir Pr 2, 7. Ką pastebite?
Pr 2, 7 Dievas tarsi pritūpęs, savo rankomis iš žemės formuojantis pirmąjį žmogų. „Tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe“. Tai toks artimas Dievas, kad įkvėpė Adomui į šnerves gyvybės alsavimą. Vardas Jehova pateikia artimo Dievo paveikslą, tačiau Mozė pirmuosiuose dviejuose Biblijos skyriuose vartojo abu vardus, apibūdindamas mums šias dvi Dievo savybes.
Nuostabu! Čia matome Elohim transcendentiškumą ir Jo imanentiškumą, Jo kaip Jehovos artumą. Gera galvoti apie abi šias Dievo charakterio puses – Jo visapusišką viešpatavimą ir Jo artumą mums. Kaip Paulius sakė atėniečiams: „kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apčiuopomis Jį atrastų, nes Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes Jame gyvename, judame ir esame“ (Apd 17, 27–28).
Svarbu, kad ir toliau stengtumės suprasti visapusiško Dievo paveikslą, remdamiesi tuo, ką Raštas mums sako apie Dievo charakterį, kad ugdytume ryšį su Juo. Štai kodėl svarbu skaityti visą Bibliją, o ne sutelkti dėmesį tik į kažkurią vieną Rašto dalį. Iš tiesų, kuo daugiau sužinome apie Dievo charakterį, tuo labiau Jį mylėsime.
Perskaitykite, kaip Elihuvas apibūdino kai kurias Dievo savybes Jobo 36, 24–33 ir Jobo 37. Tada perskaitykite Dievo pareiškimą apie Jo visagalybę Jobo 38 ir Jobo 39. Ką šios eilutės mums atskleidžia apie Dievą?
V. EMANUELIS – DIEVAS SU MUMIS
Jei norėtumėte pasidalyti su nekrikščioniu Biblijos eilute, susijusia su Dievo charakteriu, kurią eilutę skaitytumėte?
Geriausias atsakymas, žinoma, būtų Jėzus. Biblijoje parašyta, kad Jėzus ne tik atspindi Dievą, bet ir apreiškia Dievą. Daug Biblijos eilučių to moko, bet paprasčiausiai tai paaiškinanti eilutė – Jn 14, 9. Čia užrašyti Jėzus žodžiai: „Kas yra matęs Mane, yra matęs Tėvą!“ Norėdami daugiau sužinoti, koks yra Dievas, turėtume žvelgti į Jėzų – Jo žodžius, darbus, elgesį ir didžiulę meilę žmonijai per Jo mirtį ir prisikėlimą.
Tėvo meilė ir rūpestis aiškiausiai išreikštas Jo Sūnuje Jėzuje. Biblijos grožis tas, kad Dievas mums suteikė keturis turtingus Jėzaus gyvenimo aprašymus, kad galėtume susidaryti išsamų vaizdą, kas Jis yra. Evangelijoje pagal Matą (parašytoje žydo žydams) matome Jėzų kaip ilgai lauktą Mesiją, kuris įvykdė tai, kas buvo pažadėta. Evangelijoje pagal Morkų matome aktyvią Jėzaus tarnystę ir Jo pasiaukojantį gyvenimą. Jis visada galvojo apie kitus ir visada pakluso savo Tėvo valiai. Evangelijoje pagal Luką galime skaityti apie tai, kaip Jėzus jautėsi, parodydamas savo tobulą žmogiškumą ir užuojautą, ir skaitydami šį pasakojimą galime įsitikinti, jog tai, ką skaitome, yra tiesa (Lk 1, 3–4). Evangelijoje pagal Joną matome įsikūnijusį Dievo Sūnų ir esame raginami tikėti, kad Jėzus yra Tas, kuo Jis sakosi esąs, kad mūsų dvasinis gyvenimas galėtų būti atnaujintas. Nors visos keturios Evangelijos nagrinėja tą pačią temą, „jose skirtingi stiliai. Rašiusieji turėjo savo patyrimą, ir ši įvairovė praplečia bei pagilina žinias, kurios pateikiamos, kad patenkintų skirtingai mąstančiųjų poreikius“ (E. Vait „Manuscript“ 105, 1900). Kurią Evangeliją neseniai skaitėte?
5. Mt 1, 23 Jėzui suteiktas konkretus vardas. Kodėl tai itin svarbu suprantant Dievo charakterį? Perskaitykite Mt 28, 20, sutelkdami dėmesį į paskutinę eilutės dalį. Palyginkite šias dvi eilutes. Ką pastebite?
Mes tik paviršutiniškai palietėme šią didžią Dievo charakterio temą. Dievas yra didesnis ir nuostabesnis nei suvokiame, ir mes amžinai apie Jį mokysimės.
Dievas nusipelno būti mūsų garbinamas už tai, kas Jis yra, ką Jis padarė ir daro mūsų gyvenime. Skirkite dabar šiek tiek laiko ir pašlovinkite Dievą už tai, kas Jis yra. Būkite konkretūs, ką Raštas jums sako apie Dievą. (Pavyzdžiui, „Ačiū Tau, Dieve, kad esi __________, kaip Tu mane mokai __________.“)
Tolesniam tyrinėjimui: Dievas pašaukė savo tautą atstovauti Jo charakteriui, bet tam turime patys Jį pažinti. Geriausias būdas Jį aiškiai pamatyti, nepaisant mūsų nuodėmingų žmogiškų akių, kurios per dažnai neteisingai supranta Jo šventus ir tobulus kelius, tai tyrinėti Jo Žodį, Bibliją.
„Visa tėviška meilė, perduodama iš kartos į kartą per žmonių širdį, visi švelnumo šaltiniai, atsivėrę žmonių sieloje, tėra mažytis upeliukas beribiame vandenyne, palyginti su begaline, neišsenkančia Dievo meile. Lūpos negali to išreikšti; rašiklis negali to nusakyti. Galite apie tai mąstyti kiekvieną savo gyvenimo dieną; galite stropiai tyrinėti Raštus, kad tai suprastumėte; galite pasitelkti visas Dievo jums duotas galias ir gebėjimus, stengdamiesi suvokti dangiškojo Tėvo meilę ir užuojautą; ir vis dėlto anapus jos yra begalybė. Galite tyrinėti šią meilę amžinybę; vis dėlto niekada negalėsite iki galo suvokti Dievo meilės ilgio ir pločio, gylio ir aukščio, atiduodant savo Sūnų mirti už pasaulį. Pati amžinybė niekada negali to iki galo apreikšti. Vis dėlto, kai tyrinėsime Bibliją ir apmąstysime Kristaus gyvenimą ir atpirkimo planą, šios didžios temos vis labiau atsivers mūsų supratimui“ (E. Vait, „Testimonies for the Church“, 5 t., 740 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Apmąstydami šią savaitę tyrinėtas Dievo savybes, kurios labiausiai paveikė jūsų su Dievu susijusį supratimą?
2. Kokias kitas Dievo savybes galėtumėte tyrinėti, kad pagilintumėte ir sustiprintumėte savo santykius su Dievu?
3. Su šeimos nariu ar draugu perskaitykite arba paklausykite „Kelias pas Kristų“ 1 skyrių ir kartu jį aptarkite. Kokias naujas įžvalgas, susijusias su Dievo charakteriu ir Jėzumi, jums suteikė šis skyrius?
4. Daugelio žmonių susidarytas Dievo paveikslas yra iškreiptas, todėl Jėzus atėjo jį atkurti. Ką galite padaryti, kad pasidalytumėte aiškiu ir tiksliu Dievo charakterio paveikslu su tais, kurie yra jūsų įtakos sferoje?
5. Dar kartą apsvarstykite, ko išmokote skaitydami II dalį. Nors esame akivaizdžiai nuodėmingi ir nešventi, Biblijoje taip pat yra aiškių teiginių apie Dievo tautą, gyvenančią šventai. Perskaitykite 1 Pt 1, 13–16; Rom 6, 22 ir Hbr 12, 14. Dievas yra šventas ir kviečia mus būti šventais. Bet ką iš tikrųjų reiškia gyventi šventai?
Santrauka: Nuo pat sukūrimo pradžios Dievas troško palaikyti su mumis artimus santykius. Nors šėtonas puola su Jo charakteriu susijusį mūsų supratimą, Dievas mums aiškiausiai apsireiškia savo Žodyje ir savo Sūnaus Jėzaus gyvenime. Galiausiai, jei norime pagilinti savo santykius su Juo, būtina susidaryti aiškų, gražų Dievo paveikslą.