Birželio 20–26 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Psalmė 80; 1 Tes 4, 17; Apr 21, 9–27; Iz 25, 8; Apr 7, 17; Apr 21, 4; Jn 6, 44.
Įsimintina eilutė: „Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra“ (1 Jn 3, 2).
Kokia jūsų laukia ateitis? Kas bus? Ateitis gali atrodyti bauginanti, jaudinanti, gąsdinanti ir tuo pačiu nuostabi. Žinokite, kad Jėzus yra ištikimas ir kad Jo žodžiai yra tiesa (Apr 3, 14). Bus neramių laikų (Mt 24, 21–22), bet Jis pažadėjo niekada jūsų nepalikti ir neapleisti (Hbr 13, 5). Jis padarys būtent tai, ką pažadėjo – kaip visada darė ir visada darys (Hbr 10, 23). „O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mt 24, 13).
Nesvarbu, kiek dienų mums liko žemėje, turėtume kreipti žvilgsnį į Jėzų, tvirtai žiūrėti į Jį. Tai ne visada lengva pasaulyje, kuris reikalauja mūsų dėmesio, bet mes, kaip Dovydas, sakykime: „Mano akys visada nukreiptos į VIEŠPATĮ, nes Jis išpainios mano kojas iš pinklių“ (Ps 25, 15).
Šią savaitę mokykimės apie dangišką atlygį (Mt 5, 12; Apr 22, 12), koks bus dangus; ir galiausiai, kaip pagaliau bus nuostabu su Tuo, kuris mus sukūrė, pamilo mus ir mirė už mus, atpirko mus iš nuodėmės ir netrukus sugrįš. Mums tiesiog reikia tikėti.
I. GYVENIMAS ŠIANDIEN
Apsidairę matome, kaip pasaulis blaškosi ir dejuoja, o ženklai, kuriuos išdėstė Jėzus, pildosi mūsų akyse. Karai ir karų gandai, viena tauta sukyla prieš kitą, badas, maras, žemės drebėjimai ir persekiojimai (Mt 24, 6–11) visur aplink mus ir, atrodo, kad laikui bėgant jų tik daugėja. Taip, mes gyvename tokiais laikais, kai mums būtinas nuolatinis ryšys su Dievu.
Parašyta: „Visų dalykų galas arti. Todėl būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis“ (1 Pt 4, 7). Jei taip, juo labiau dabar pats laikas sustiprinti asmeninį ryšį su Dievu. Nesvarbu, kiek trunka, mūsų asmeninis gyvenimas visada trumpas, kad ir kiek gyventume. „Nagi jūs, kurie kalbate: ‘Šiandien arba rytoj mes keliausime į tą ir tą miestą, tenai prabūsime metus, versimės prekyba ir pasipelnysime’, – jūs juk nežinote, kas jūsų rytoj laukia! Ir kas gi jūsų gyvybė? Esate garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta“ (Jok 4, 13–14). Suprantame, koks deramas šis perspėjimas. Dabar skaitantieji šiuos žodžius gali nesulaukti dienos pabaigos. Tai yra liūdnos gyvenimo puolusiame pasaulyje tikrovės dalis. Tad itin svarbu užtikrinti santykius su Dievu ir visada gyventi suvokiant, kad mums reikia Jo ir Jo gelbstinčios malonės?
1. Psalmėje 80 gražiai kreipiamasi į Dievą. Perskaitykite ją ir ypač apsvarstykite 2–4. 15–20 eilutes bei įrašykite „mane“, „mano“ ten, kur parašyta „mus“ arba „mūsų“. Nepaisant šios psalmės laikmečio, vietos ir konteksto, kaip jūs asmeniškai galite su ja susitapatinti?
Mums visiems gyvenime reikia atgimimo. Lengva pasiduoti atsipalaidavimui ar net pamiršti, ką Dievas padarė ir daro dėl mūsų. Kuris ištikimas tikintysis, net tas, kuriam sunku, negalėtų taip melstis: „Tešviečia mums Tavo veidas, ir mes būsime išgelbėti!“ (Ps 80, 20)? Priėmus tai, ką Jėzus padarė dėl mūsų, žinant, kad mūsų nuodėmės atleistos ir kad esame apgaubti Jo nepriekaištingu teisumu, įskaitomu mums tikėjimu, galime žinoti, kad esame išgelbėti Jame.
Kaip suprantate, ką reiškia žodžiai: „Tešviečia mums Tavo veidas“, ypač žinant, kad mus gelbėja tik Jo teisumas?
II. GALIAUSIAI, MATYSIME SAVO AKIMIS
Esame sukurti būti arti Dievo (Pr 2, 7). Nuo pat žmonijos sukūrimo Dievas davė viską, kad atkurtų mūsų nutrūkusį ryšį su Juo (Jn 3, 16). Jis įdiegė amžinybę į mūsų širdį, tačiau žmonės „negali perprasti nei pradžios, nei pabaigos to, ką Dievas daro“ (Mok 3, 11). Esame didžiosios kovos, kuri šėlsta aplink mus, – net mumyse, dalis – tačiau per dažnai nestabtelime pakankamai, kad pagalvotume apie didžiulę kainą, kuri buvo sumokėta, kad būtume atkurti santykiams su Juo, santykiams, kuriuos Dievas mums numatė. Per dažnai esame įsitraukę į žemišką kovą ir išmėginimus, pamiršdami, kad „esame dangaus piliečiai, ir iš jo (iš dangaus) mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną“ (Fil 3, 20–21). Žinome, kad, artėjant pasaulio pabaigai, vieną dieną rytiniame danguje pasirodys mažas baltas debesis. Pastarajam artinantis pamatysime, kad ant to debesies sėdi „panašus į Žmogaus Sūnų. Ant galvos Jis turėjo aukso vainiką, o rankoje – aštrų pjautuvą“ (Apr 14, 14). Jėzų lydės tūkstančiai angelų (Mt 25, 31), ir Jį išvys kiekviena akis (Apr 1, 7). Jam nužengiant išgirsime Jo paliepimą, Dievo trimitą, ir prisikels užmigusieji Kristuje (1 Tes 4, 16). Jie išgirs juos kviečiančiojo balsą (Jn 5, 28).
2. Kas nutiks toliau? Perskaitykite 1 Tes 4, 17. Galiausiai tai, apie ką Paulius rašė Fil 2, 10–11, aidės visoje visatoje.
Kokia nuostabi, didinga mintis! Vieną dieną mes išvysime Jėzų – tikrai Jį pamatysime. Mes išgirsime Jo balsą ir išpažinsime, kad Jis yra Viešpats. Tas, apie kurį skaitėme, kuriam meldėmės, apie kurį kalbėjome kitiems; Tas, kurio mūsų širdys ilgėjosi… mes iš tikrųjų matysime Jį. Galime būti tuo užtikrinti, nes Dievas yra ištikimas ir Jo pažadai tikri (Apr 22, 6).
Tą akimirką, aidint trimitui, kiekviena akis pamatys Jėzų, mes suprasime, kad laukti buvo verta. Kiekviena atkakli malda, kiekviena akimirka, kai skyrėme laiko Jam, kiekvienas kartas, kai drąsiai kalbėjome vardan Jo, kiekvienas išmėginimas – bus kulminacija Jo švytinčiame veide (Apr 22, 4).
III. NUOTAKA
Būdamas ištremtas Patmo saloje, mokinys Jonas patyrė regėjimą, koks bus gyvenimas, kai vėl būsime su Dievu amžinybėje.
3. Perskaitykite Apr 21, 9–11. Kokia analogija buvo pateikta ir kodėl, jūsų manymu, ji buvo panaudota?
Nuotaka yra graži ir vestuvių dieną visi nori ją pamatyti. Vestuvių diena nuotakai ir jaunikiui yra naujo gyvenimo kartu lūžio taškas, ir taip bus mums, mūsų santykiams su Dievu, Jam sugrįžus.
Jėzus paruošė mums vietą (Jn 14, 1–3), gražią vietą, kuri pernelyg nuostabi, kad ją būtų galima apibūdinti. „Žmonių kalba neįmanoma apibūdinti teisiųjų atpildo. Jis bus suprantamas tik tiems, kurie matys jį. Joks ribotas protas negali suvokti dieviškojo rojaus šlovės“ (E. Vait, 2017, 584 p. Didžioji kova,).
Nors negalime iš tikrųjų suvokti, koks bus naujas dangus ir nauja žemė, Dievas Jonui parodė šią vietą regėjime, kad lauktume netrukus įvyksiančių vestuvių. Iš tiesų esame kviečiami rūpintis tuo, „kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 2).
Dievas kruopščiai ruošiasi šiam įvykiui ir nenori, kad šios vestuvės mus užkluptų netikėtai (Mt 22, 1–14; Mt 25, 1–13).
Visata yra bendruomenė, kuri matys šį įvykį, o mes esame vienos iš pagrindinių šio pasakojimo asmenybių. Jėzus mus ir nuotaką nuves į šį miestą savo Antrojo atėjimo metu. Įdomu tai, kad Dievo tauta (šventieji) taip pat vadinami nuotaka (Apr 19, 7), galbūt todėl, kad jie yra šventajame mieste – naujojoje Jeruzalėje, nužengiančioje „iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta kaip nuotaka savo sužadėtiniui“ (Apr 21, 2).
Šis gražus Šventojo miesto aprašymas rodo, kad tarp Dievo tautos ir šio miesto yra glaudus ryšys, nes abu vadinami nuotaka. „Šventasis miestas, Naujoji Jeruzalė, kuri yra karalystės sostinė ir simbolizuoja ją, vadinama jaunąja, Avinėlio sužadėtine“ (E. Vait, 2017, 370 p. Didžioji kova.).
Perskaitykite Apr 21, 9–27. Kodėl mums dabar sunku tai įsivaizduoti? Kaip mes apskritai pradedame suvokti, kas mums čia pažadėta?
IV. SEKTI AVINĖLĮ
Ar jūsų kada nors buvo paklausta, ko labiausiai laukiate amžinybėje? Jei paklaustumėte vaiko, jis galbūt pasakytų: „Jojimo tigru, šliuožimo žirafos kaklu arba kelionių į kitas planetas“. Jei paklaustumėte paauglio, jis galbūt pasakytų: „Daugiau nebereikės ruošti pamokų arba galėsiu su draugais tyrinėti dangų nesusižeidžiant“. Paklausus suaugusiojo, jis galbūt pasakytų: „Būsiu ten, kur nebebus skausmo, kančių ar mirties arba vėl sutiksiu artimuosius“. Visi šie atsakymai yra geri ir suprantami, ir laukti naujo dangaus ir naujos žemės galime dėl daugybės priežasčių. Amžinybė įdiegta mūsų širdyje ir iš prigimties žinome, kad gyvenimas turi pranokti tai, kas yra čia ir dabar.
4. Kokių dar palaiminimų laukiate amžinybėje? Perskaitykite Iz 25, 8; Apr 7, 17 ir Apr 21, 4.
Didžiausias dangaus palaiminimas neabejotinai bus pagaliau pamatyti Jėzų ir Jam asmeniškai padėkoti už tai, ką Jis padarė dėl mūsų šioje puolusioje žemėje. Norėsime Jį nuoširdžiai pagarbinti už tai, kad Jis išgelbėjo mus nuo amžinos mirties kentėdamas ant kryžiaus.
„Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas, imti galybę ir lobį, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!“ (Apr 5, 12)
Jonas Krikštytojas pristatė Jėzų kaip Dievo Avinėlį (Jn 1, 35–37). Mokiniai Jį nusekė, o Apr 14, 4 parašyta, kad mes darysime tą patį. „Jie lydi Avinėlį, kur tik Jis eina“ (Apr 14, 4). Tačiau, kad galėtume lydėti Jį danguje, pirmiausia turime sekti Jį čia, žemėje.
Jėzus, Avinėlis, taip pat yra mūsų Ganytojas ir Jis veda mus kaip niekas kitas. Tai labai ramina, kovojant sunkiais laikais, kurie ištinka, bet Jėzus niekada nesiliaus mus vesti, net danguje. Apr 7, 17 parašyta: „Nes Avinėlis, kuris stovi priešais sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių“. Kaip Jo tauta, Jo avys, mes seksime Jėzų danguje, amžinai trokšdami būti Jo akivaizdoje. Viena iš Dievo tautos savybių – „jų kaktose bus Jo vardas“ (Apr 22, 4). Tai yra, mes visada galvosime apie Jį.
Pasiklausykite giesmės „Follow the Lamb“ adresu https://www.youtube.com/watch?v=Nejb7N6mm_w ir šiandien asmeniškai melskitės šios giesmės žodžiais.
V. „Ateik!“
Šiandien mes vėl kviečiami ateiti.
5. Perskaitykite pateiktas eilutes ir atkreipkite dėmesį į Jo kvietimą ateiti pas Jį: Mt 11, 28–30; Iz 55, 1–3; Jn 6, 44.
Šventoji Dvasia nori jus šiandien pritraukti prie Jėzaus. Jėzus kviečia jus ateiti pas Jį, pasilikti Jame šiandien ir kiekvieną dieną, kol Jis ateis. Kai atsiliepsite ir ateisite pas Jį, kai jūsų širdis suminkštės, o protas pasiduos, pajusite ramybę, nes žinosite, kad Jis jus prikels, kad ir kokie neverti būtumėte, paskutinę šios žemės dieną. Jėzus pasakė: „Ateinančiojo pas Mane Aš neatstumsiu“ (Jn 6, 37).
Turėtume jausti skubumą bendradarbiaudami su Šventąja Dvasia ir kviesdami kitus užmegzti gelbstinčius santykius su Jėzumi. „Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: ‘Ateik!’ Ir kas girdi, teatsiliepia: ‘Ateik!’ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens“ (Apr 22, 17).
Kvietimas nieko nekainuoja, siūlomas kaip malonės dovana. Kai priimame Jį į savo gyvenimą ir mylime Jį visa širdimi, protu, siela ir jėgomis (Įst 6, 5), mūsų gyvenimas čia ir ateityje pasikeis amžiams.
Net Jėzui kviečiant mus ateiti pas Jį, paskutiniai Biblijos žodžiai žada: „‘Taip, Aš veikiai ateinu!’ Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!“ (Apr 22, 20)
Kaip greitai? Mūsų supratimu, kai tik užmerkiame akis mirdami, kitą mūsų sąmoningą akimirką sugrįžta Kristus. Atsižvelgiant į tai, kaip greitai prabėga mūsų gyvenimas, taip greitai Jėzus sugrįžta pas mus. Galbūt pirmoji mūsų mintis prisikėlimo metu bus: „Oho, Viešpatie, Tavo atėjimas greitas!“
Iš tiesų dabar regime neaiškiai, tarsi veidrodyje. Bet tada matysime Jį aiškiai savo akimis. Nepavarkite laukdami. Išlaikykite šį troškimą gyvą, visada prieš save, tikėdami ir pasikliaudami Dievo meile ir gerumu. Viešpatie Jėzau, prašau, ateik!
Dabar melskite, kad ištvertumėte tikėjime, kad tikėjimas leistų jums visiškai ir besąlygiškai pasišvęsti Tam, kuris mirė už jus ir greitai sugrįš dėl jūsų.
Tolesniam tyrinėjimui: „Jei nepriimsime Kristaus tikėjimo, maitindamiesi Dievo Žodžiu, neturėsime teisės įeiti į Dievo miestą. Gyvenę žemišku maistu, išlavinę savo skonį mylėti tai, kas pasaulyje, nebūtume tinkami dangui; negalėtume branginti tyro dangaus srauto. Angelų balsai ir jų arfų muzika mūsų netenkintų. Dangaus mokslas būtų tarsi mįslė mūsų protui. Turime alkti ir trokšti Kristaus teisumo; turime būti formuojami ir ugdomi Jo keičiančios malonės įtakos, kad būtume tinkami dangiškųjų angelų draugijai. […]
Tada tautos neturės jokio kito įstatymo, tik dangaus Įstatymą. Visi bus laiminga, vieninga šeima, apsirengusi šlovinimo ir padėkos drabužiais. […]
Virš matomo vaizdo kartu giedos ryto žvaigždės, Dievo sūnūs šauks iš džiaugsmo, o Dievas ir Kristus vieningai skelbs: ‘Nebebus nuodėmės, nebebus mirties’.
Verta įprasti kalbėti apie dangų, gražų dangų. Kalbėti apie tą gyvenimą, kuris tęsis tol, kol gyvens Dievas, ir tada pamiršite jums tenkančius mažus išmėginimus ir sunkumus. Tetraukia jūsų mintis Dievas“ (E. Vait, „The Faith I Live By“, 363 p.).
Klausimai aptarimui:
1. Paklausykite arba perskaitykite E. Vait patirtą dangaus regėjimą, aprašytą „Early Writings“, 14–20 p. Kas jums labiausiai įstrigo šiame aprašyme?
2. Ką iš šio ketvirčio pamokų labiausiai norite prisiminti, kad išlaikytumėte tvirtą ryšį su Dievu, kol savo akimis pamatysite Jėzų?
3. Kokiam asmeniui jūsų gyvenime būtina išgirsti dangaus viltį? Pasiryžkite kuo greičiau ja su jais pasidalyti. Atminkite, negalite su jais pasidalyti viltimi, kurios patys asmeniškai nepatyrėte.
Santrauka: Žvilgsnį sutelkdami į tikslą, būkime tikri, „kad Tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos“ (Fil 1, 6). Dievas pradėjo santykius su jumis ir Jis juos užbaigs. Aukime meile ir tikėjimu, laukdami tos dienos, visada kliaudamiesi tik Kristaus teisumu, kuris mums įskaitomas tikėjimu.