Lapkričio 29–gruodžio 5 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 1 Kor 10, 1–13; Mt 2, 15; Joz 1,
1–3; Apd 3, 22–26; Hbr 3, 7–4, 11; 2 Kor 10, 3–5.
Įsimintina eilutė: „Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo už
rašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje“ (1 Kor 10,
11).
Jozuės knygoje jaučiama, kad pagrindinės asmenybės gyvenimas
parodo tikrovę, kuri yra daug didesnė už žmogų. Šį principą matome
visame Rašte, pavyzdžiui, Kanaano krašto atveju – mūsų amžinos vil
ties naujojoje žemėje simboliu. Ir, žinoma, žemiškos Šventyklos apei
gos nurodė didesnę tikrovę: „Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių
kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra
ne šitos kūrinijos“ (Hbr 9, 11).
Tačiau kyla klausimas – kokiu būdu Jozuės knyga nurodo ateities
išsipildymą? Kaip galime būti tikri, kad toks knygos aiškinimas yra
pagrįstas? Kokie bibliniai principai apibrėžia Jozuės knygos taikymą
Naujojo Testamento ir paskutiniųjų laikų įvykiams?
Šią savaitę tyrinėsime Rašto aiškinimo principus, susijusius su pro
vaizdžiais. Tyrinėsime pačioje Biblijoje užrašytus pavyzdžius ir kaip
Jozuės gyvenimas nurodo Mesijo tarnystę bei simbolius, išsipildžiu
sius Bažnyčioje, taip pat ir žmonijos istorijos pabaigą.
I. BIBLINIAI PROVAIZDŽIAI
- Patyrinėkite šias Rašto eilutes ir pabandykite apibrėžti biblinius
provaizdžius. Rom 5, 14; 1 Kor 10, 1–13; Hbr 8, 5 ir Hbr 9, 23.
Šiose Biblijos eilutėse terminas „provaizdis“ (graikiškai – typos)
vartojamas kalbant apie tai, kaip Naujojo Testamento rašytojas api
brėžė santykį tarp Senojo Testamento teksto ar įvykio ir jų reikšmės
rašiusiojo laikmečiui arba ateičiai.
Provaizdžiai – tai konkrečių asmenų, įvykių ar tvarkos, prana
šaujančios Jėzų ar kitus Evangelijoje užrašytus įvykius, aiškinimas.
Provaizdis atitinka tikrąjį, atspindi pirminį (originalą), net jei tikrasis
pranoksta atspindžio paskirtį. Taigi biblinis provaizdis atspindi Dievo
sumanymą, konkrečiai arba abstrakčiai.
Labai svarbu suprasti, kad rašiusieji Naująjį Testamentą ne atsi
tiktinai priskyrė provaizdžio reikšmę kai kuriems Senojo Testamento
tekstams, norėdami pagrįsti savo teiginį. Senojo Testamento provaiz
dis visada patvirtinamas pranašų raštais, kol provaizdis išsipildo Nau
jajame Testamente.
- Pažvelkite, kaip Dovydas nusakytas Senajame Testamente ir kaip
jis numatomas Naujajame Testamente. Ko galima pasimokyti
apie provaizdžius iš šio pavyzdžio?
a. Dovydas (Ps 22, 2. 15–19):
b. Naujasis Dovydas (Jer 23, 5; Iz 9, 5–6; Iz 11, 1–5):
c. Tikrasis Dovydas (Jn 19, 24):
Tyrinėjant šias eilutes akivaizdu, kad Senasis Testamentas paaiš
kina, kaip atpažinti ir pritaikyti Šventojo Rašto provaizdžius. Tai yra,
rašiusieji Naująjį Testamentą, vadovaudamiesi Senuoju Testamentu,
buvo įkvėpti Šventosios Dvasios taikyti Senojo Testamento provaiz
džius apreiškiant turimą tiesą (2 Pt 1, 12), ypač apie Jėzų ir Jo tarnystę.
II. PROVAIZDIS IR TIKROVĖ
Rašto tyrinėtojai negali patys spręsti, kas yra biblinis provaizdis
arba kaip konkretus provaizdis išsipildo Naujajame Testamente ir to
liau. Pats Raštas pateikia tam tikras biblinio provaizdžio taikymo tai
sykles ir principus.
Naujasis Testamentas panašiai atskleidžia, kaip provaizdis išsipildo
trimis skirtingais etapais: (1) Kristaus gyvenimo laikotarpiu, (2) anks
tyvosios Bažnyčios laikotarpiu (ekleziologinis išsipildymas) ir (3) pas
kutiniaisiais laikais (eschatologinis išsipildymas).
Šie provaizdžiai randami visoje Biblijoje, ir padeda parodyti skaity
tojams, kaip suprasti Bibliją ir kokių tiesų Dievo Žodis moko apie Jėzų,
išganymą ir mūsų turimą galutinę viltį.
Pažvelkite į šiuos Senojo Testamento provaizdžius – Izraelį, Išėjimą
ir Šventyklą. Kaip kiekvienas iš jų išsipildo trijuose etapuose: Kristaus
gyvenimo laikotarpiu, ankstyvosios Bažnyčios laikotarpiu ir paskuti
niaisiais laikais?
1. Izraelis
a. Kristaus gyvenimo laikotarpiu (Mt 2, 15):
b. Ankstyvosios Bažnyčios laikotarpiu (Gal 6, 16):
c. Paskutiniaisiais laikais (Apr 7, 4–8. 13):
2. Išėjimas:
a. Kristaus gyvenimo laikotarpiu (Mt 2, 19–21):
b. Ankstyvosios Bažnyčios laikotarpiu (2 Kor 6, 17):
c. Paskutiniaisiais laikais (Apr 18, 4):
3. Šventykla:
a. Kristaus gyvenimo laikotarpiu (Jn 1, 14; Jn 2, 21; Mt 26, 61):
b. Ankstyvosios Bažnyčios laikotarpiu (1 Kor 3, 16–17; 2 Kor 6, 16):
c. Paskutiniaisiais laikais (Apr 3, 12; Apr 11, 19; Apr 21, 3; Apr 21, 22):
„Kadangi Šventojo Rašto Autorius yra vienas, įvairios Šventojo
Rašto dalys tarpusavyje dera… Visos Biblijos doktrinos bus tarpusa
vyje susijusios; atskirų eilučių aiškinimas derės su visuma to, ko Šven
tasis Raštas moko tam tikra tema“ Raoul Dederen, ed., Handbook of
Seventhday Adventist Theology (Hagerstown, MD: Review and Herald
Publishing Association, 2000), P. 65.
Ką darote, kai kartais sunku suprasti tam tikrų eilučių reikšmę?
III. JOZUĖ – PROVAIZDIS
- Atsižvelgiant į biblinius provaizdžius, kokia yra daugybės Mozės ir
Jozuės gyvenimo panašumų reikšmė? Iš 3, 1–2; Joz 1, 1–3; Sk 13,
1–2; Joz 2, 1; Iš 3, 5; Joz 5, 15.
Pirmąją savaitę tyrinėjome, jog Jozuė pristatytas kaip naujasis
Mozė, kuris antrosios kartos gyvenime pakartojo svarbiausius išėjimo
iš Egipto darbus. Kaip ir Mozė, jis buvo įgaliotas asmeninio susitiki
mo su Viešpačiu. Vadovaujant abiem, Izraelio šlovė tarp tautų įkvėpė
baimę. Mozė vedė Izraelį per Raudonąją jūrą, o Jozuė – per Jorda
ną. Abiem vadovams buvo priminta apie apipjaustymo būtinybę ir
Paschos svarbą. Mana pradėjo kristi Mozės laikais, o baigė Jozuės.
Abiems buvo liepta nusiauti apavą. Abiejų ištiesta ranka žymėjo Iz
raelio pergalę. Mozė davė nurodymus dėl žemės padalijimo ir prie
globsčio miestų įkūrimo. Jozuė įvykdė šiuos nurodymus. Abu sakė
atsisveikinimo kalbą tautai ir atnaujino Sandorą tautai savo tarnystės
pabaigoje.
- Patyrinėkite Įst 18, 15–19; Įst 34, 10–12; Jn 1, 21; Apd 3, 22–26 ir
Apd 7, 37. Kaip išsipildė Mozės pranašystė, susijusi su tokiu prana
šu kaip jis? Kaip Jozuė įsilieja į šį paveikslą?
Jozuės gyvenimas buvo dalinis Mozės pranašystės išsipildymas
(Įst 18, 15. 18). Tačiau Mozės pranašystė nebuvo išsipildžiusi visiškai.
Galutine prasme pranašystę galėjo išpildyti tik Mesijas. Jis artimai
žinojo Tėvą (Jn 1, 14. 18); Jis buvo teisus ir teisingai apreiškė Dievą
(Lk 10, 22; Jn 14, 6; Mt 22, 16). Dievas iš tiesų įdėjo savo žodžius į Jo lū
pas (Jn 14, 24). Taigi ir Mozės, ir Jozuės gyvenimas tampa ateinančio
Mesijo, Jėzaus provaizdžiu.
Kiek svarbus Jėzus yra jūsų gyvenimui su Viešpačiu? Kodėl Jėzus ir tai,
ką Jis padarė dėl jūsų, turi būti viso jūsų krikščioniško patyrimo pa
grindas?
IV. TIKRASIS JOZUĖ
Pasakojimą apie Jozuę reikia suvokti per provaizdžio prizmę. Ka
rai, kuriems vadovavo Jozuė, yra istoriniai įvykiai, sudarantys esminę
Izraelio istorijos dalį. Šių karų tikslas – apgyvendinti izraelitus Paža
dėtame krašte, kur jie galėtų ramiai mėgautis jiems skirtu paveldu
ir kurti naują visuomenę, besivadovaujančią Dievo Įstatymo princi
pais.
Vėliau rašiusieji Senąjį Testamentą, pavyzdžiui, Izaijas, Mesijo dar
bą taip pat pristatė kaip nuniokotų paveldų išdalijimą Jo tautai (Iz 49,
8), vartojant tą pačią terminologiją, kuri dažnai pastebima Jozuės
knygoje. Kadangi Jozuės užduotis buvo padalinti kraštą izraelitams,
Mesijas, nusakytas kaip naujasis Jozuė, dvasinį paveldą skiria naujam
Izraeliui.
- Perskaitykite Hbr 3, 7–4, 11. Kaip Naujasis Testamentas patvirti
na, kad Jozuė, naujasis Mozė, yra Jėzaus Kristaus provaizdis?
Rašiusieji Naująjį Testamentą daugelį Jėzaus Kristaus tarnystės pu
sių pateikė per Jozuės darbą. Kaip Jozuė įžengė į Kanaaną po 40 metų
dykumoje, taip ir tikrasis Jozuė – Jėzus, pradėjo savo žemiškąją tar
nystę po 40 dienų dykumoje (Mt 4, 1–11; Lk 4, 1–13), o savo tarnystę
danguje po 40 dienų šios žemės dykumoje (Apd 1, 3. 9–11; Hbr 1, 2).
Po Jėzaus krikšto Jordano upėje (Jo „perėjimas per Jordaną“ (Mt 3,
13–17; Mk 1, 9–11)), rašiusieji evangelijas citavo Ps 2, 7 ir Iz 42, 1, Me
sijo psalmę ir giesmę apie kenčiantį Jehovos tarną (Mt 3, 17; Mk 1, 11;
Lk 3, 22). Taigi per Jo krikštą Jėzus pristatytas kaip Dangaus Didžiū
nas, kuris – ištikimu paklusnumu iki mirties – kovos už Jehovą prieš
blogio jėgas. Jo gyvenimas ir mirtis ant kryžiaus išvarė šėtoną, atnešė
pergalę prieš mūsų dvasinius priešus, suteikė dvasinį atilsį Jo tautai ir
paveldą atpirktiesiems (Ef 4, 8; Hbr 1, 4; Hbr 9, 15).
Ką reiškia atilsio galimybė dėka to, ką Kristus padarė dėl mūsų? Tai
yra, kaip galime būti tikri, kad Jėzus nugalėjo šėtoną mūsų labui?
V. JOZUĖ IR MES
- Jozuė kaip provaizdis nurodo toliau Jėzaus Kristaus tarnystės į
išsipildymą Bažnyčios, Kristaus kūno, gyvenime. Kokia prasme
Izraelio karai, kuriems vadovavo Jozuė, pranašauja dvasines Baž
nyčios kovas? Kuo jos skiriasi? 1 Tim 1, 18; 2 Tim 4, 7; Ef 6, 10–12; 2
Kor 10, 3–5; Apd 20, 32.
Rašiusieji Naująjį Testamentą pripažino Jozuės provaizdžio išsipil
dymą ankstyvosios Bažnyčios laikotarpiu. Kristaus kūno, Bažnyčios,
nariai dalyvauja dvasinėje kovoje su blogio jėgomis; nepaisant to, jie
mėgaujasi Dievo malone (Hbr 4, 9–11) ir dvasinio paveldo palaimini
mais.
- Ką šios eilutės sako apie galutinį Jozuės provaizdžio išsipildymą?
1 Pt 1, 4; Kol 3, 24; Apr 20, 9; Apr 21, 3.
Galutinis ir visiškas Jozuės provaizdžio išsipildymas įvyks Jėzaus
Kristaus antrojo atėjimo metu (paskutiniaisiais laikais).
Jozuės gyvenimas taip atspindėjo Dievo charakterį, kad tam tikros
jo gyvenimo pusės įgavo pranašišką pobūdį, numatant Mesijo veiklą
ir asmenį.
Mums šiandien Mesijas jau atėjo. Jo tarnystės nereikia numatyti iš
anksto, bet mums vis dar tenka garbė atspindėti Jo charakterį – šlovę,
kuria Kristus troško pasidalinti su savo mokiniais (Jn 17, 22) ir kuri gali
tapti mūsų, apmąstant Kristaus charakterį (2 Kor 3, 18). Kuo daugiau
mes apmąstome Jėzų, tuo labiau atspindime Jo charakterio grožį. Tai
labai svarbu tam, prie ko turėtų vesti mūsų kasdienis gyvenimas su
Kristumi. Štai kodėl kasdienis laikas, skirtas Žodžio tyrinėjimui, yra itin
svarbus. Štai kodėl mes turėtume skirti laiko Jėzaus gyvenimo, cha
rakterio ir mokymų apmąstymui. Taip, žvelgdami į Jį mes keičiamės.
Jozuė, provaizdis, klausė izraelitų: „Kiek ilgai delsite įžengti ir pavel
dėti kraštą, kurį VIEŠPATS, jūsų protėvių Dievas, yra jums atidavęs?“
(Joz 18, 3) Kaip Jėzus, tikrasis Jozuė, šiandien suformuluotų šį klausi
mą?
TOLESNIAM TYRINĖJIMUI:
„Kristaus misijos nesuprato to meto žmonės. […] Tradicijos, elgesio
taisyklės ir žmonių įstatymai užgožė pamokas, kurios Dievo suma
nymu turėjo juose glūdėti. Šios taisyklės ir tradicijos kliudė suprasti
bei įgyvendinti tikrąją religiją. Kai Kristaus asmenyje atėjo Tikrovė, jie
neatpažino visų jiems duotų pirmavaizdžių išsipildymo, visų ateičiai
numatytų šešėlių esmės. Jie atmetė tikrąjį pavyzdį ir prilipo prie vaiz
dinių ir nenaudingų ceremonijų. Pats Dievo Sūnus atėjo, bet jie vis
prašė ženklo. Į kvietimą: ‘Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus kara
lystė’ (Mt 3, 2), jie atsiliepė reikalavimu stebuklo. Kristaus Evangelija
jiems buvo suklupimo akmuo, nes jie reikalavo ženklų vietoje Gelbė
tojo. Jie tikėjo, kad Mesijas įrodys savo teises galingomis pergalėmis
ir įkurs savo imperiją ant žemės karalysčių griuvėsių. Tačiau į šį lūkestį
Kristus atsakė palyginimu apie sėjėją. Dievo karalystė įsiviešpataus
ne rankų jėga, ne žiauriu engimu, bet įdiegiant naujus principus į
žmonių širdis“ (E. Vait, Paslėpti lobiai, p. 19 ).
„Bažnyčiai reikia ištikimų Kalebų ir Jozujų, pasirengusių priim
ti amžinąjį gyvenimą su paprasta paklusnumo Dievui sąlyga. Mūsų
bendruomenės kenčia dėl darbininkų stokos. Pasaulis yra mūsų lau
kas. Misionierių reikia miestuose ir kaimuose, kurie yra labiau supan
čioti stabmeldystės nei Rytų pagonys, niekada nematę tiesos šviesos.
Tikroji misionieriška dvasia apleido bažnyčias, kurios itin išaukština
išpažinimą; jų širdys nebedega meile sieloms ir noru atvesti jas į Kris
taus kaimenę. Mums reikia nuoširdžių darbininkų. Argi nėra nė vieno,
kuris atsilieptų į šauksmą, sklindantį iš visų pusių: ‘Ateikite… ir padėki
te mums’?“ (E. Vait, Liudijimai Bažnyčiai, 4 t., 156 p.).
KLAUSIMAI APTARIMUI:
- Kaip bibliniai provaizdžiai padeda jums geriau suprasti Jėzaus
Kristaus tarnystę jūsų labui? - Kuo mūsų dvasinė kova panaši į Kanaano užėmimą ir kuo ji skiria
si? - Apmąstykite galutinį Jozuės provaizdžio išsipildymą. Kaip pasau
lio be skausmo, kančių ir mirties paveikslas suteikia mums tikros
vilties kasdienėse gyvenimo kovose? - Jozuė atspindėjo Dievo charakterį tiek, kiek jis atspindėjo Kristaus
tarnystę. Kaip praktiškai galite leisti Jėzui geriau atspindėti Jo cha
rakterį jumyse?