Pagalvokite apie sunkiausią jums tekusį darbą. Kas jį apsunkino? Ar lūkesčiai, ar darbui skirtas laikas, gal ir viena, ir kita? Galbūt jūsų nusistatymas užduoties atžvilgiu? Galbūt žmonės, su kuriais bendradarbiavote? Gal tiesiog atrodė, kad nepavyks?
Pagalvokite apie išganymo plano tikslą – sujungti dangų ir žemę. Atrodo neįmanoma? Žmogiškai kalbant – taip. Nepaisant to, prieš pat įžengdamas į dangų, Jėzus apaštalams davė, atrodė, neįmanomą užduotį: „Tad eikite ir padarykite Mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28, 19–20). Jėzus siuntė Paulių pas pagonis atlikti šią, atrodė, neįmanomą užduotį: „Kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono galybės – į Dievą ir, tikėdami Mane, gautų nuodėmių atleidimą bei dalį su pašventintaisiais“ (Apd 26, 18).
Kai kurie gali nuleisti rankas, gavę tokią užduotį. Tačiau neturėtume pamiršti Jėzaus pažadų, duotų abiems šiems atvejams. Apaštalams Jis pridūrė: „Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). O Pauliui Jėzus pasakė: „Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu“ (Apd 26, 16).
Trumpai tariant, Jėzus paveda žmogiškai neįmanomas užduotis, kad jas vykdydami pasikliautume Juo, o ne savimi. Jis neskiria mums darbo nesuteikdamas jėgų jam atlikti. „Kai žmogaus valia bendradarbiauja su Dievo valia, ji tampa visagalė. Viskas, kas turi būti padaryta Jo įsakymu, gali būti įvykdyta Jo jėga. Visi Jo paliepimai yra įgalinimai“ (E. Vait, Paslėpti lobiai, p. 333).
Nuostabu tai, kad iki to laiko, kai Paulius parašė Laišką kolosiečiams, Evangelija jau buvo „paskelbta visai Kūrinijai po dangumi“ (Kol 1, 23). Žinoma, ne visi ją priėmė. Tačiau atidžiai pažvelgus į Jo pavedimus apaštalams (Mt 28, 18–20), ir apaštalui Pauliui, Jėzus niekada nežadėjo, kad visi taps mokiniais ar visi atsivers. Evangelija turi būti paskelbta „visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mt 24, 14). Kaip atrodo šis paliudijimas? Kaip tiksliai jis turi būti įvykdytas?
Šį ketvirtį tyrinėsime Pauliaus Laišką filipiečiams ir Laišką kolosiečiams. Jie turi svarbių panašumų. Svarbiausia, kad jie atskleidžia Kristų, vienintelį, galintį sujungti dangų ir žemę. Jis yra Jokūbo matyti laiptai nuo žemės iki dangaus (Pr 28, 12; Jn 1, 51). Kaip Žmogaus Sūnus ir Dievo Sūnus Jis atperka mus iš nuodėmės ir užtaria mus.
Tyrinėdami šiuos laiškus pamatysime abi šias Jėzaus puses. Apsvarstysime kai kuriuos iš kilniausių teiginių apie Kristaus dieviškumą ir kaip Jis viską paaukojo, kad mus išgelbėtų. Pamatysime įkalintą Paulių, kovojusį su problemomis vienoje bendruomenėje, kurią jis įkūrė (Filipuose), ir kitoje, kurioje jis pats niekada nesilankė (Kolosuose). Pauliaus užmegzti ryšiai to meto „pasaulinėje Bažnyčioje“ leido jam, net ir iš Romos kalėjimo, reaguoti į iššūkius. Jis žinojo, kad jo laikas trumpas, ir jis darė viską, ką galėjo, kad priartintų Bažnyčią prie dangaus, o narius – vieną prie kito. Taip jis parodė mums, kaip Dievo Bažnyčia šiandien gali susivienyti su dangumi, kad įvykdytų Apreiškimo 14 paskutiniųjų dienų pavedimą, kurį mes žinome kaip trijų angelų žinią.
Mokslų daktaras Klintonas Valenas (Clintonas Wahlen) yra Generalinės konferencijos Biblijos tyrinėjimo instituto direktoriaus pavaduotojas. Jo specializacija – Naujasis Testamentas, hermeneutika ir adventistų istorija. Jis gyveno ir dirbo Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Filipinuose. Jis ir jo žmona Gina turi du suaugusius vaikus, marčią ir du anūkus.