Jozuės knyga žymi perėjimą nuo Mozės vadovavimo prie Jozuės
vadovavimo. Ji prasideda pasakojimu apie Izraelio įėjimą į Pažadėtąjį
kraštą ir baigiasi tuo, kad jie apsigyveno šiame krašte.
Jozuei iš tikrųjų turėjo būti sunku. Tai yra, tęsti ten, kur Mozė bai
gė! Tačiau šis iššūkis buvo tik pradžia. Jozuė turėjo padaryti tai, ko
nepadarė Mozė – pervesti tautą po 40 metų dykumoje per Jordaną į
Kanaaną laikantis pažado, kurį Dievas davė prieš daugelį metų.
„Mano tarnas Mozė mirė. Tuoj pat pasiruošk pereiti Jordaną – tu
ir visi šie žmonės – į kraštą, kurį duodu jiems, izraelitams!“ (Joz 1, 2)
Viso pasakojimo esmė yra čia, Viešpaties žodžiuose Jozuei – jie ke
tino įeiti „į kraštą, kurį duodu jiems“.
Taip, Jozuė to nepadarys vienas, o tik Viešpaties galia ir Jam ve
dant, ir Jis būtų atvedęs tautą į šį kraštą anksčiau, jei jie būtų paklu
sę jiems tekusios Sandoros daliai. Deja, jie to nepadarė, todėl patyrė
savo elgesio padarinius.
Tiesa ta, kad per tuos 40 metų Izraelis susidūrė su neigiama Sando
ros puse. Dėl maištavimo prieš Dievą visa suaugusiųjų karta, patyrusi
Išėjimo stebuklus, išskyrus Kalebą ir Jozuę, žuvo dykumoje. Keturios
iš penkių Mozės knygų pasakoja apie tai, kas jiems nutiko, kai jie visą
tą laiką klajojo dykumoje. Dabar, vadovaujant Jozuei, antroji karta
buvo pasirengusi priimti iššūkius, susijusius su krašto užvaldymu.
„Tada Mozė pasišaukė Jozuę ir viso Izraelio akyse tarė jam: Būk
stip rus ir ryžtingas, nes eisi su šia tauta į kraštą, kurį jiems duoti VIEŠ
PATS yra prisiekęs jų tėvams. Tu turėsi jiems jį padalyti. Pats VIEŠPATS
eina pirma tavęs. Jis bus su tavimi, nepaliks tavęs vieno ir neapleis.
Nebijok ir neišsigąsk!“ (Įst 31,7–8)
Dievo pažadai, duoti patriarchams ir Mozei, netrukus turėjo išsipil
dyti. Tvyrojo laukimas ir jaudulys, nauja pradžia tautai, kuri ilgai buvo
benamė klajoklė. Dievas buvo ištikimas, išgelbėdamas juos iš vergi
jos, ir tikrai galima pasitikėti, kad Jis ištesės savo pažadus dėl krašto.
„Pagrindinis Jozuės knygos tikslas – aprašyti Izraelio įžengimą į
Pažadėtąjį kraštą, pastarojo užkariavimas ir jo padalijimas giminėms.
Šiuo tikslu grindžiama knygos žinia, t.y. Dievo ištikimybė įgyvendi
nant Abraomui duotą pažadą dėl šio krašto. Šioje knygoje pabrėžia
ma Dievo ištikimybė Jo Sandoros pažadams (Joz 21, 43–45)“ (Andrews
Bible Commentary (Andrews University Press, 2020), 365 p.).
Kartu išsiaiškinsime, kad nors Jozuės knyga buvo parašyta daugiau
nei prieš tris tūkstantmečius, pasaulis, kuriame gyvename šiandien,
savo dvasiniais iššūkiais nesiskiria nuo Jozuės pasaulio. Galime susi
durti su kitokio pobūdžio iššūkiais, tačiau vis dėlto yra iššūkių, ypač
dvasinių, kurie kelia grėsmę mūsų saugumui, tikėjimui ir Dievo tau
tai patikėtos misijos įvykdymui. Jozuės pavyzdys neabejotinai įkvėps
mus laikytis Dievo pažadų, susijusių su mūsų laikais, ir siekti sėkmės
Jo galia, kaip tai darė Jozuė.
Barna Magyarosi šiuo metu yra Trans-Europinės divizijos vyk
domasis sekretorius ir šios divizijos Biblijos tyrinėjimo komiteto
pirmininkas. Tarnystę bažnyčioje jis pradėjo eidamas pastoriaus
ir šios divizijos Pietų Transilvanijos konferencijoje, Rumunijoje, di
rektoriaus pareigas, paskui dėstė teologiją ir ėjo Adventus univer
siteto (Rumunijoje) prezidento pareigas