Pirmojo Persijos įlankos karo metu (1991 m.) žinomas protestantų rašytojas buvo įsitikinęs, kad Apreiškimo knyga numatė šį konfliktą. Jo argumentas buvo pagrįstas tuo, kad kai kurie sraigtasparniai kare atrodė kaip skėriai, nusakyti Apreiškimo 9. „Ji atidarė bedugnės šulinį, ir išsiveržė dūmai iš šulinio, tartum iš milžiniškos krosnies. Ir aptemo saulė ir oras nuo šulinio dūmų, o iš dūmų pasipylė žemėn skėriai, ir jiems buvo duota galia, kaip turi galią žemės skorpionai“ (Apr 9, 2–3).
Ne geriausias būdas aiškinti Biblijos pranašystes, ar ne? Tačiau tokie aiškinimai yra ganėtinai dažni. Tiesą sakant, dešimtmečiais daugybėje knygų, straipsnių, vaizdo įrašų ir internetinių svetainių, skirtų pranašystėms, buvo pateikiama daugybė prognozių, įskaitant datų nustatymą, susijusių su paskutiniaisiais įvykiais, dažniausiai susijusiais su karais ar suirute Artimuosiuose Rytuose.
Visais atvejais, tarsi tai būtų staigmena, šios prognozės nepasitvirtindavo.
Septintosios dienos adventistai laikosi kitokio nusistatymo, orientuoto į Kristų, kai pranašysčių dėmesys nėra sutelktas į vieną geografinę vietą Artimuosiuose Rytuose ir šiaip karinius konfliktus, kurie ten vyksta. Vietoj to, mes žiūrime į pranašystes per didžiosios Kristaus ir šėtono kovos kontekstą – pasaulinę dvasinę kovą, kuri pasieks kulminaciją, kai Dievo tauta, žydai ir pagonys (žr. Apr. 12, 17; Apr 14, 12) susitiks galutinei krizei, kurios centras – Kūrėjo garbinimas (žr. Apr 14, 7), priešingai žvėriui ir jo atvaizdui.
Svarbiausias šių paskutinių dienų pranašysčių supratimo elementas yra Danieliaus 2, kuriame yra ne tik istorinis pranašysčių kontūras, bet ir jų aiškinimui būtinos priemonės, padedančios atskleisti pranašysčių reikšmę.
Danieliaus 2 nusakytos keturios pasaulio imperijos – Babilonas, Medų-Persija, Graikija, Roma – po jų Dievas įkuria savo amžinąją karalystę, „kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Dan 2, 44). Danieliaus 7 ir 8 pranašystėse 7 pateikiamas tas pats kontūras – šių pasaulietinių imperijų atsiradimas ir išnykimas, kol Dievo karalystė bus įsteigta amžiams.
Danieliaus 7 angelas mums viską paaiškina: „Šie keturi galingi žvėrys – tai keturi karaliai, kurie iškils žemėje. Bet Aukščiausiojo šventieji gaus karalystę ir paveldės karalystę amžinai ir per amžių amžius“ (Dan 7, 17–18).
Keturios pasaulinės imperijos (Babilonas, Medų-Persija, Graikija ir Roma) minimos nenutrūkstama seka per visą istoriją, kol po Jėzaus antrojo atėjimo Dievas įkuria savo amžinąją karalystę.
Žinoma, mes vis dar esame čia, Romos, ketvirtos ir paskutinės žemiškosios karalystės, laikotarpyje prieš Kristaus sugrįžimą.
Turėdami šią istorinę perspektyvą pranašysčių supratimo pagrindui, šį ketvirtį tyrinėsime, kaip aiškinti Biblijos pranašystes, ypač kai kurias užuominas, pasakojimus, vaizdinius ir metaforas, kurios atskleidžia pranašišką tiesą ir paskutiniuosius įvykius.
Pradėsime Pradžios knygos pasakojimu apie pasaulio sukūrimą, kuris yra svarbus ne tik pranašysčių supratimui, bet ir tolesniems įvykiams, ypač kryžiui ir Jėzaus atpirkimo darbui, iki Babelės bokšto, tarnystės Šventykloje, Psalmių ir net kai kurių Senojo Testamento santuokų. Visuose šiuose ir dar daugiau įvykių galime rasti vaizdinių, simbolių ir metaforų, kurios, su malda ir nuolankia dvasia (jei atsiverčiate Bibliją maištaujančia širdimi, švaistote savo laiką), padės paskutiniųjų laikų pranašystėms, ypač Apreiškimo knygoje, atgyti.
Trijų mėnesių tikrai neužtenka net norint pradėti tyrinėti visus pasakojimus ir vaizdinius, kurie padeda atskleisti pranašišką tiesą. Kas žino, mums gali prireikti amžinybės. Iki tol, Dievo padedami, tyrinėsime, ką galime.
Shawn Boonstra (Šonas Bunstra) yra tarnystės „Voice of Prophecy“ (Pranašystės balsas) vedėjas / vadovas. Jo laidos ir knygos buvo įkvėpimo šaltinis visame pasaulyje, o bėgant metams jo evangelizaciniai renginiai buvo vedami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.