Vienuolikta tema
Birželio 8-14 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 14, 7. 9. 12; Apr 4, 11; Apr
13, 1–2; Apr 12, 3–5. 17; Apr 13, 11–18.
Įsimintina eilutė: „Pašventink juos tiesa! Tavo Žodis yra tiesa“ (Jn 17,
17).
Yra palyginti naujas medicininis prietaisas, vadinamas „biočipu“
arba „veričipu“, maždaug ryžio grūdo dydžio, kurį galima implantuoti
pacientui. Bioshemoje yra informacija apie paciento ligos istoriją, kurią
vėliau galima gauti išorinio skaitytuvo pagalba, pastarąjį pridėjus
prie tos vietos, kurioje yra implantuotas „biočipas“ arba „veričipas“.
Kai kurie krikščionys tai laiko sąmokslo, kuriuo siekiama priversti pasidaryti
žvėries ženklą, dalimi. Kitiems žvėries ženklas yra susijęs su
brūkšniniais kodais ant maisto pakuočių arba paslaptingu skaičiumi
ant dolerio banknotų, kuris tariamai sudaro 666. Dar kitiems žvėries
ženklas yra susijęs su masonų ordinu, iliuminatais, juodais JT sraigtasparniais
ir Jungtinėmis Tautomis.
Šios savaitės temos tikslas – atskleisti artėjančią priešpriešą, susijusią
su garbinimu. Šėtonas ginčys Dievo valdžią, mėgindamas paminti
Dievo Įstatymą. Konkrečiai, sabata taps pasaulinės priešpriešos dėl
garbinimo centru. Šėtonas nekenčia sabatos, nes nekenčia Kūrėjo. Jis
naudos prievartą, spaudimą ir jėgą, kad palaužtų mūsų pasišventimą
Kristui. Dėl tikros ir klaidingos garbinimo dienos susikirs įsitikinimai.
Paskutinis Dievo raginimas yra susijęs su ištikimybe Kristui, nepaisant
persekiojimo, ekonominio boikoto, įkalinimo ir mirties bausmės. Šią
savaitę pabrėšime Jėzaus stiprybę, kuri padės galutiniame žemės
konflikte.
I. GALUTINĖ APREIŠKIMO KNYGOS KOVA
Apreiškimo knygos žinia yra daug daugiau nei paslaptingi simboliai,
keisti žvėrys ir vaizdiniai. Joje kalbama apie amžinąsias tiesas,
kurias mylintis Dievas davė paskutiniųjų laikų kartai. Kova tarp Kristaus
ir šėtono prasidėjo danguje dėl garbinimo ir ji pasieks galutinę
kulminaciją dėl garbinimo.
- Palyginkite Apr 14, 7. 9 su Apr 4, 11. Kokia yra visa apimanti Apreiškimo
knygos tema šioje kosminėje gėrio ir blogio kovoje?
Visoje Apreiškimo knygoje garbinimas ir pasaulio sukūrimas yra
neatskiriamai susiję. Apr 14, 7 ragina mus garbinti visos kūrinijos
Viešpatį. Evoliucijos, kuri per pastaruosius du šimtmečius audringai
užvaldė pasaulį, fone sabata yra amžinas mūsų tapatybės priminimas.
Ji nuolat patvirtina, kad esame sukurti, o mūsų Kūrėjas yra vertas
mūsų ištikimybės ir garbinimo. Tai viena iš priežasčių, kodėl velnias
itin nekenčia sabatos.
- Perskaitykite Apr 12, 17 ir Apr 14, 12. Kaip Kūrėjo garbinimas įgyja
galutinę išraišką?
Kūrėjo garbinimas, laikantis Dievo įsakymų, yra tiesioginis prieštaravimas
žvėries garbinimui. Paskutiniaisiais laikais Dievas turės Jam
ištikimą tautą, nepaisant didžiausio pasipriešinimo ir aršiausių persekiojimų
per visą istoriją.
„Tuo tarpu, kai švenčiant netikrąją šabo dieną pagal valstybės įstatymą,
priešingą ketvirtajam įsakymui, bus pripažįstama ištikimybė
jėgai, kuri yra priešiška Dievui, tikrosios šabo dienos šventimas, paklūstant
Dievo Įstatymui, bus ištikimybės Kūrėjui įrodymas“ (E. Vait,
Didžioji kova, 2017, p. 525).
Apr 14, 12 moko, kad šie ištikimi Gelbėtojo sekėjai turės Jėzaus
tikėjimą. Jėzaus tikėjimas yra toks gilus, kada pasitikima nematant,
ištveriama nesuprantant. Tai Jėzaus dovana, kurią gauname tikėjimu
ir ji ves mus artėjančios kovos laikotarpiu.
Septintoji diena – sabata yra toks pamatinis Dievo kaip Kūrėjo simbolis,
kad jis siekia patį Edeną. Pastangos jį savintis, kaip tai padarė
Roma (žr. Dan 7, 25), reiškia siekį pasisavinti Dievo valdžią pačiu pamatiniu
lygmeniu. Kaip ši tiesa padeda mums suprasti, kodėl paskutinėmis
dienomis ji lems itin didelę priešpriešą?
II. ARTĖJANTI KRIZĖ
Žvėries ženklo pranašystė Apreiškimo 13 pasakoja apie nuožmiausią
ir blogiausią šėtono kovos prieš Dievą etapą. Nuo tada, kai Jėzus
mirė ant kryžiaus, priešas žinojo, kad jis buvo nugalėtas, tačiau jis yra
pasiryžęs pražudyti su savimi kuo daugiau žmonių. Jo pirmoji strategija
šioje kampanijoje yra apgaulė. Kai apgaulė nepadeda, jis griebiasi
prievartos. Jis galiausiai paskelbs nuosprendį, kad kiekvienas, kuris
atsisako garbinti žvėrį ar priimti jo ženklą, būtų nubaustas mirtimi.
Religinis persekiojimas, žinoma, nėra naujiena. Jis egzistuoja nuo
tada, kai Kainas nužudė Abelį už paklusnumą Dievo įsakymui. Jėzus
sakė, kad taip nutiks net tarp tikinčiųjų.
- Perskaitykite Jn 16, 2; Mt 10, 22; 2 Tim 3, 12 ir 1 Pt 4, 12. Ką patyrė
Naujojo Testamento Bažnyčia ir kaip tai taikytina Kristaus Bažnyčiai
paskutiniaisiais laikais?
Per visą krikščionišką istoriją persekiojimas buvo įprastas. Jis vyko
pagoniškoje Romoje, bet tai buvo ypač akivaizdu, kai viduramžių
bažnyčia žiauriai persekiojo Biblija tikinčius krikščionis. Žvėries ženklas
yra tik paskutinė šios pragariškos grandinės dalis. Kaip ir ankstesni
persekiojimai, ji skirta priversti visus laikytis tam tikrų įsitikinimų ir
patvirtintos garbinimo sistemos.
Pranašystė moko, kad persekiojimas prasidės ekonominėmis
sankcijomis – niekas negalės pirkti ar parduoti, jei neturi ženklo. Kiek
vienas, kuris atsisakys priimti šį ženklą, galiausiai bus nubaustas mirtimi
(Apr 13, 15. 17).
Velnias jau ruošia išpažįstančiuosius krikščionybę priimti žvėries
ženklą, kai ateis paskutinis išmėginimas, skatindamas juos pasiduoti
kompromisui. Kai atrodo, kad visas pasaulis stebėdamasis nusekė
paskui žvėrį (Apr 13, 3), staiga vaizdas pasikeičia, dėmesys sutelkiamas
į Dievo tautą. Apr 14, 12 pateikia mums tokį vaizdą. „Čia pasirodo
ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo!“
Dievo tauta gyvena paklusnumu Dievui. Jo malone jie tvirtai laikosi,
kai aplinkui viskas griūva. Kol pasaulis seka žvėrį, Dievo tauta „lydi
Avinėlį, kur tik Jis eina“ (Apr 14, 4). Kristaus galia jie įveikia prieš juos
suburtas pragaro galias.
9 temoje tyrinėjome, jog pagrindinė gėrio ir blogio kova yra susijusi
su garbinimu. Žvėris naudoja apgaulę, o kai nepavyksta – jėgą ir
prievartą.
Kaip greitai dabar leidžiate, jei leidžiate, ekonominiams sumetimams
paveikti sabatos laikymąsi?
III. ŽVĖRIES ĮVARDIJIMAS. 1 dalis
- Perskaitykite Apr 13, 1–2. Iš kur šis žvėris išnyra ir kas jam suteikia
valdžią?
Apreiškimo knygoje slibinas pirmiausia įvardijamas kaip šėtonas.
Apr 12, 3–5 parašyta, kad slibinas bandė praryti vos gimusį kūdikį,
kuris vėliau buvo „paimtas pas Dievą, prie Jo sosto“. Tai buvo velnias,
veikęs per pagonišką Romą ir bandęs pražudyti Kristų (žr. Mt 2, 16–
18). Dievo ir žmogaus priešas veikia per politines ir religines institucijas,
kad įgyvendintų savo tikslus.
Apie šį žvėrį parašyta: „Slibinas atidavė jam savo galybę, savo sostą
ir didelę valdžią“ (Apr 13, 2). Ši pranašystė tiksliai išsipildė po šimtų
metų, kai Romos imperatorius Konstantinas perkėlė savo sostinę iš
Romos į vadinamąjį Konstantinopolį, šiuolaikinėje Turkijoje. Taip at-
sirado galios vakuumas buvusiame Cezarių soste, imperatoriškame
Romos mieste. Taigi pagoniškoji Roma suteikė žvėriui buveinę arba
sostinę.
Izaokas Bakus (Isaac Backus) teigė: „Perkeldamas imperijos būstinę
į Konstantinopolį, […] Konstantinas leido Romos vyskupui išaukštinti
save aukščiau visų žmonių žemėje ir aukščiau dangaus Dievo“
(cit. Le Roy Edwin Froom, The Prophetic Faith of Our Fathers, t. 3, 213
p.). Pasak Tomo Habso (Thomas Hobbes), „popiežiaus valdžia yra ne
kas kita, kaip sugriuvusios Romos imperijos vaiduoklis, sėdintis karūnuotas
ant jos kapo“ (Leviathan (New York: Oxford University Press,
1996), 386 p.). Kruopštus tyrinėjimas atskleidžia, kad Apreiškimo 13
minimas žvėris iš jūros yra atsimetusi religinė galia, kuri kyla iš Romos
ir tampa pasauline garbinimo sistema (Apr 13, 3–4). Šis žvėris nėra
asmuo; tai religinė organizacija, Dievo Žodžio tiesą pakeitusi žmonių
potvarkiais.
- Perskaitykite Apr 13, 1. 6. Koks esminis žodis vartojamas nusakant
žvėries galią?
Jn 10, 33 ir Lk 5, 21 piktžodžiavimas apibrėžiamas dviem pavyzdžiais:
(1) žmogumi, kuris dedasi Dievu arba teigia esąs Dievas, ir (2)
žmogumi, kuris teigia turįs galią atleisti nuodėmes. Šie kaltinimai
buvo nepagrįsti, nes Jėzus tikrai yra Dievas ir todėl turi galią atleisti
nuodėmes. Romos popiežija turi dvi išskirtines doktrinas, kurias Raštas
vadina piktžodžiavimu: jos tvirtinimą, kad jos kunigai turi galią
atleisti nuodėmes ir kad popiežiui tenka išimtinės Dievo teisės žemėje.
IV. ŽVĖRIES ĮVARDIJIMAS. 2 dalis
Užuot garbinusi žvėrį, Dievo tauta jaučia didžiausią džiaugsmą ir
didžiausią malonumą garbindama Dievą. Jų paklusnumas kyla iš jų
mylinčios širdies. Jie yra pasišventę Jam, nes žino, koks Jis yra įsipareigojęs
jiems.
- Perskaitykite Apr 13, 5. Užrašykite šią įvardintą savybę.
Prisiminkite 4 temą, kad Dievas leidžia mums suprasti pranašišką
laiką – viena pranašiška diena prilygsta vieneriems metams (Sk 14, 34;
Ez 4, 6). Apr 13, 5 minimas 42 mėnesių laikotarpis apskaičiuojamas
atsižvelgiant į tai, kad 30 hebrajų mėnesio dienų prilygsta 1260 pranašiškų
dienų arba metų.
Popiežiaus valdžia darė didelę įtaką nuo 538 m. po Kristaus iki
1798 m. po Kristaus. Tačiau kai Napoleono generolas Bertje 1798 m.
paėmė popiežių į nelaisvę, pranašiškas popiežiaus viršenybės laikotarpis
baigėsi ir išsipildė Apreiškimo pranašystė: „Jei kas skirtas nelaisvei,
į nelaisvę ir eina“ (Apr 13, 10). Smūgis popiežiui buvo itin rimtas,
bet ne mirtinas. Pasak Apr 13, 12 mirštama žaizda užgis. Popiežiaus
įtaka vėl bus jaučiama visame pasaulyje.
Šiandien pasaulio lyderiai pasitinka pontifiką kaip Romos bažnyčios
ambasadorių ir reguliariai lanko jį Vatikane. Beprecedenčio nestabilumo
pasaulyje ruošiamasi, kad Romos pontifikas taps pripažintu
moraliniu pasaulio lyderiu, galinčiu suburti žmones. Savo kalboje
2012 m. birželio 6 d., daugiau nei penkiolikai tūkstančių žmonių, susirinkusių
Šv. Petro aikštėje Romoje, popiežius Benediktas XVI pareiškė:
„Sekmadienis yra Viešpaties, vyrų ir moterų diena, kurią kiekvienas
privalo turėti galimybę būti laisvas, laisvas šeimai ir laisvas Dievui.
Gindami sekmadienį, mes giname žmogaus laisvę“ (https://www.
vatican.va/content/benedict-xvi/en/audiences/2012/documents/
hf_ben-xvi_aud_20120 606.html.). Didžioji kova aiškiai atskleidžia,
kur šis judėjimas vieną dieną galiausiai nuves: „Tie, kurie gerbia biblinę
šabo dieną, bus apšaukti įstatymo ir tvarkos priešais, laužančiais
visuomenės moralės normas, keliančiais anarchiją, nešančiais pagedimą,
užtraukiančiais žemei Dievo bausmes. […] Juos kaltins nelojalumu
vyriausybei. Dvasininkai, kurie neigia, jog Dievo Įstatymas yra
privalomas, iš sakyklų skelbs apie pareigą paklusti civilinei valdžiai,
kaip Dievo nustatytai. Įstatymų leidėjai ir teismai apšmeiš, pasmerks
ir nuteis žmones, kurie laikosi Dievo įsakymų“ (E. Vait, Didžioji kova,
2017, p. 512).
Kad ir kaip sunku dabar įžvelgti kažką panašaus, pažiūrėkite, kaip
greitai gali pasikeisti mūsų pasaulis. Ką šie pokyčiai turėtų mums pasakyti
apie tai, kaip greitai mus gali užklupti paskutiniųjų laikų įvykiai?
V. ŽVĖRIS NUO SAUSUMOS
- Perskaitykite Apr 13, 11–18. Kuo šis antrasis žvėris skiriasi nuo Apreiškimo
13 pirmojo žvėries?
Pirmasis žvėris išniro iš jūros; antrasis žvėris atslenka „nuo sausumos“
(Apr 13, 11). Jūra simbolizuoja žmones, minias, tautas ir kalbas
(Apr 17, 15). Taigi sausuma yra retai apgyvendinta pasaulio sritis. Šis
antrasis žvėris atslenka pranašiškam laikotarpiui, per kurį pirmasis
žvėris naudojasi galia, artėjant į pabaigą (Apr 13, 5). Tai reiškia, kad jo
žinomumas pasiekia viršūnę maždaug 1798 m.
Jungtinės Valstijos tiksliai atitinka šį aprašymą. 1776 m. jos paskelbė
savo nepriklausomybę, 1789 m. priėmė konstituciją ir XIX amžiaus
pabaigoje buvo pripažinta pasaulio galia.
Jonas tęsia: „Jis turėjo du ragus, panašius į Avinėlio, bet kalbėjo
kaip slibinas“ (Apr 13, 11). Ragai Rašto pranašystėse simbolizuoja
galią. Skirtingai nuo pirmojo žvėries, šio žvėries ragai be diademų,
reiškiant, kad tai nėra monarchija. Du ragai atspindi du pagrindinius
valdymo principus, kurie yra Jungtinių Valstijų galios ir sėkmės šaltinis
– politinę ir religinę laisvę.
- Perskaitykite Apr 13, 11–12. Kokius matote šio žvėries skirtingumus
ir kaip jis kalba?
Ši švelni, panaši į Avinėlį tauta galiausiai kalba kaip slibinas. Ji
„naudojasi visa pirmojo žvėries galybe“ (Apr 13, 12) ir atsisako religinės
laisvės principų, todėl žemė bei jos gyventojai garbina „pirmąjį
žvėrį“ (Apr 13, 12). Jungtinės Valstijos, pripažindamos dvasinę ir pasaulietinę
popiežiaus valdžią, reikalaus visų žemės gyventojų garbinti
pirmąjį žvėrį. Remiantis šia pranašyste, Jungtinės Valstijos sudaro
žvėries atvaizdą – bažnyčios ir valstybės sąjungą – ir visi turės garbinti
šį atvaizdą.
Įspūdį daro tai, kad tuo metu, kai pirmą kartą buvo įvardijama ši
žvėriška galia, Jungtinės Valstijos nė iš tolo neprilygo didžiulei karinei
ir ekonominei pabaisai, kuria turėjo tapti ir kuria išlieka dabar.
Pagalvokite apie politinį Amerikos nestabilumą šiandien. Kaip tai
vieną dieną gali privesti prie šios pranašystės išsipildymo?
TOLESNIAM TYRINĖJIMUI:
Žvėries ir jo atvaizdo garbinimas primena Danieliaus 3, kur Šadrachui,
Mešachui ir Abed Negui Babilono karalius įsakė nusilenkti aukso
statulai arba būti įmestiems į ugnimi plieskiančią krosnį. Senovės Babilonas,
šiuolaikinis Babilonas – klausimas susijęs su garbinimu. Tikras
garbinimas kyla iš proto, kuris mokosi Dievo Žodžio, sielos, pakeistos
Jo meilės, ir širdies, kupinos Jo Dvasios. Tada mes nebūsime panašūs į
šį pasaulį, bet gyvensime laikydamiesi Dievo valios, apreikštos Jo Žodyje.
Tai vienintelis mūsų saugumas!
„Dievas niekada nedaro spaudimo žmogaus valiai ir sąžinei, tačiau
šėtonas nuolat tikisi prievarta ir žiaurumu užvaldyti tuos, kurių negali
kitaip suvedžioti. Panaudodamas gąsdinimus ir prievartą, jis stengiasi
užvaldyti žmogaus sąžinę ir užsitarnauti sau pagarbą. Siekdamas
savo tikslų, jis naudojasi religine ir pasaulietine valdžia, skatindamas
leisti žmonių įstatymus, priešingus Dievo Įstatymui“ (E. Vait, Didžioji
kova, 2017, p. 512).
„Kad ištvertų būsimus išbandymus, jie turi suprasti Dievo valią,
atskleistą Jo Žodyje. Jie gerbia Dievą, nes teisingai suvokia Jo charakterį,
valdymą bei tikslus, vadovaujasi jais gyvenime. Paskutinėje
didžiojoje kovoje išliks tik tie, kurie yra praturtinę savo mąstymą Biblijos
tiesomis“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, p. 515).
„Tačiau Dievas žemėje turi tautą, kuri remsis Biblija ir vien tik ja
viena kaip vieninteliu visų mokymų ir reformų pagrindu. Jokia išsi-
lavinusių žmonių nuomonė, jokios mokslinės išvados, joks tikėjimo
išpažinimas, jokie gausūs ir prieštaringi įvairių Bažnyčių susirinkimų
nutarimai, joks daugumos balsas, – nei pavieniui, nei kartu negali būti
laikomi kokio nors religinio klausimo įrodymu. Prieš pripažindami bet
kokį mokymą ar priesaką, mes turime reikalauti aiškaus patvirtinimo:
‘Taip sako Viešpats’“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, p. 516).
KLAUSIMAI APTARIMUI:
- Kaip galime gyventi laukdami Kristaus atėjimo ir dalytis šia viltimi
netampant nerimą keliančiais žmonėmis? - Apmąstykite garbinimo klausimą. Ką mūsų kasdienybė pasako
apie tai, ką garbiname? - Kaip galime padėti sau ir kitiems su pasitikėjimu, o ne su baime
žvelgti į ateitį? - Kokį praktinį skirtumą mūsų gyvenime šiandien lemia paskutiniųjų
dienų įvykių supratimas?