Vienuolikta tema
Kovo 11–17 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: 2 Met 20, 1–22; 1 Met 21, 1–14; 2 Pt 3, 3–12; 1 Jn 2, 15–17; Apr 13, 11–17.
Įsimintina eilutė: „Atnašauk Dievui bendravimo auką ir vykdyk savo įžadus Aukščiausiajam. Šaukis Manęs vargo dieną; išgelbėsiu tave, ir tu Mane šlovinsi“ (Ps 50, 14–15).
Kartais atrodo, kad mūsų pasaulis nebevaldomas – karai, kraujo praliejimas, nusikalstamumas, amoralumas, stichinės nelaimės, pandemijos, ekonominis neužtikrintumas, politinė korupcija ir kt. Asmenys ir šeimos raginami pirmiausia galvoti apie savo išlikimą. Atitinkamai daug galvojama apie saugumo užtikrinimą šiais neapibrėžtais laikais, ir tai suprantama.
Gyvenimo vargai reikalauja didelės dalies kasdienio mūsų dėmesio. Skolų apmokėjimas, vaikų auginimas, turto išlaikymas reikalauja laiko ir apmąstymo. Žinoma, mums reikia ir drabužių, maisto bei pastogės. Kalno pamoksle Jėzus aptarė šiuos elementariausius poreikius ir pasakė: „Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6, 32–33).
Sunkmečiu, kai tenka labiau nei bet kada pasikliauti Viešpačiu, yra konkretūs žingsniai, pagrįsti bibliniais principais.
I. PIRMENYBĖ DIEVUI
1. Perskaitykite 2 Met 20, 1–22. Kokių svarbių dvasinių principų šiame pasakojime galime įžvelgti sau, kad ir kokius sunkumus patirtume?
Juozapato karaliavimo pabaigoje Judas buvo užpultas. Juozapatas buvo drąsus ir narsus žmogus. Daugelį metų jis stiprino savo kariuomenę ir įtvirtino miestus. Jis buvo gerai pasiruošęs sutikti beveik bet kokį priešą; tačiau šioje krizėje jis pasitikėjo ne savo jėgomis, o Dievo galia. Jis ėmėsi ieškoti Viešpaties ir paskelbė pasninką visame Jude. Visi žmonės susirinko į šventyklos kiemą, kaip pavojaus atveju to meldė Saliamonas. Visi Judo vyrai su savo žmonomis ir vaikais stovėjo Viešpaties akivaizdoje. Jie meldė, kad Dievas suklaidintų priešas, kad būtų pašlovintas Jo vardas. Tada karalius meldėsi: „Mūsų Dieve, argi Tu jų nenubausi? Juk mes bejėgiai prieš šią pulti ateinančią didžiulę kariauną! Mes nežinome, ką daryti, bet mūsų akys žvelgia į Tave“ (2 Met 20, 12).
Po to, kai jie taip pasišventė Dievui, Viešpaties Dvasia nužengė ant Dievo vyro, kuris tarė: „Nebijokite ir nedrebėkite dėl šios didžiulės kariaunos, nes šis mūšis Dievo, o ne jūsų. […] Ne jums kovoti šiame mūšyje! Būkite pasiruošę, laukite ir liudykite pergalę Viešpaties!“ (2 Met 20, 15.17)
Taigi ankstų kitos dienos rytą karalius subūrė žmones su levitų choru priekyje Dievui šlovinti. Tada jis kreipėsi į juos: „Pasitikėkite Viešpačiu, savo Dievu, ir būsite tvirti! Pasitikėkite Jo pranašais, ir sėkmė jus lydės!“ (2 Met 20, 20) Tada choras pradėjo giedoti, o jų priešai naikino vienas kitą ir „nė vienas neišsigelbėjo“ (2 Met 20, 24). Judo vyrams prireikė trijų dienų, kad surinktų mūšio grobį, o ketvirtą dieną jie grįžo į Jeruzalę giedodami.
Žinoma, juos išgelbėjęs Dievas yra tas pats, kurį mes mylime ir garbiname, o Jo galia šiandien tokia pat didelė kaip ir anuomet. Iššūkis mums yra pasitikėti Juo ir Jo vedimu.
Perskaitykite 2 Met 20, 20. Kokią ypatingą reikšmę ši eilutė turėtų turėti septintosios dienos adventistams?
II. PASITIKĖK DIEVU, O NE SAVO IŠTEKLIAIS
Karalius Dovydas turėjo elgtis deramai. Iš savo geriausio draugo Jehonatano patirties jis turėjo žinoti, kad kai esi sudaręs sandorą su Dievu, nesvarbu, ar turi kelis vyrus, ar daug; Dievas gali suteikti tau pergalę. 1 Sam 14, 1–23 parašyta, kaip Sauliaus sūnus Jehonatanas ir jo ginklanešys Dievo padedami nugalėjo visą filistinų įgulą. Tačiau nepaisant šio ir daugelio kitų Dievo tautos istorijos atvejų, kai karaliui Dovydui atėjo sunkūs laikai, jis leido šėtonui gundyti jį pasikliauti savo jėgomis ir išradingumu.
2. Perskaitykite 1 Met 21, 1–14. Kodėl Dovydas nusprendė surašyti Izraelio žmones arba savo karius? Kodėl Joabas tam nepritarė?
Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuoti karius pakurstė šėtonas. Jis gundė Dovydą pasikliauti savo jėgomis, o ne Dievo apvaizda gynybai. Joabas, Izraelio kariuomenės vadas, bandė įtikinti Dovydą neskaičiuoti Izraelio žmonių, nes matė, kaip Dievas veikia Izraelio labui, bet Dovydas pareikalavo, kad surašymas būtų tęsiamas. Jo darbai atnešė nelaimę tautai, kaip atskleidžia tekstas.
Pasitikėjimas Dievu niekada nebūna bergždžias. Kai kovojate už Viešpatį, pasiruoškite. Ir gerai pasiruoškite. Šie žodžiai priskiriami britų valdovui Oliveriui Kromveliui (1599–1658), kuris prieš mūšį savo kariuomenei pasakė: „Pasitikėkite Dievu, mano vaikinai, ir išlaikykite paraką sausą! Kitaip tariant, darykite viską, ką galite, kad pasisektų, bet galiausiai supraskite, kad tik Dievas gali suteikti pergalę.
Mūsų kontekste labai vilioja pasitikėti valdžios galia ar savo banko sąskaitomis, tačiau kiekvienoje Rašte minimoje krizėje, kai žmonės pasikliovė Dievu, Jis gerbė jų sprendimą ir pasirūpindavo jais.
Turėtume išnaudoti dabartinį laiką, kad susitaikytume su Dievu, išbristume iš skolų ir dosniai aukotume tai, kas mums suteikta. Senosios giesmės žodžiais tariant: „Jei mums kada ir reikėjo Viešpaties, tai mums tikrai Jo reikia dabar“.
Kaip mes galime užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp to, ką galime, pavyzdžiui, būti finansiškai saugūs, ir tuo pat metu visiškai pasikliauti Viešpačiu?
III. LAIKAS GYVENTI PAPRASČIAU?
Ką turėtų daryti septintosios dienos adventistai sunkiu metu? Ar apsisprendžiame laikytis išgyvenimo režimu? Ne, iš tikrųjų yra atvirkščiai. Kadangi žinome, jog pasaulio pabaiga ir Kristaus antrasis atėjimas arti, norime panaudoti savo išteklius, kad praneštume kitiems gerąją Evangelijos naujieną ir tai, ką Dievas paruošė Jį mylintiems. Suprantame, kad greitai viskas šioje žemėje sudegs.
3. Perskaitykite 2 Pt 3, 3–12. Ką Petras mums sako šiais žodžiais?
Dievo Žodis moko, kad Jis nesiųs sunkvežimių, jog nugabentų mūsų daiktus į dangų. Visa sudegs paskutiniame gaisre, kai visos nuodėmės ir blogio pėdsakai, išskyrus randus ant Kristaus rankų, bus amžiams sunaikinti.
Taigi ką turėtume daryti su savo turtu? „Dabar mūsų broliai turėtų mažinti savo nuosavybę, o ne didinti. Mes ketiname persikelti į geresnį kraštą, į dangų. Todėl nebūkime žemės gyventojai, bet sutalpinkime daiktus kuo kompaktiškiau“ (E. Vait, „Counsels on Stewardship“, p. 59).
Žinoma, ji šiuos žodžius parašė daugiau nei prieš šimtmetį! Bet vis tiek išlieka principas: laiko visada nedaug, nes mūsų gyvenimas visada trumpas. Ką reiškia tie 60, 80 ar 100 metų (jei jūsų geri genai ir sveikai gyvenate) palyginus su amžinybe? Jūsų gyvenimas gali baigtis neperskaičius šios savaitės temos, o kitą jūsų sąmoningą akimirką gali būti Jėzaus antrasis atėjimas. (Greitai, ar ne?)
Kaip septintosios dienos adventistai, mes visada turime gyventi amžinybės šviesoje. Taip, žinoma, privalome sunkiai dirbti, kad aprūpintume save ir šeimą; ir jei buvome palaiminti turtu, galime juo džiaugtis dabar, jei netapsime godūs, bet būsime dosnūs stokojantiems. Tačiau visada turime prisiminti, kad visa, ką čia kaupiame, yra trumpalaikis, neišliekantis turtas ir, jei nebūsime atsargūs, jis gali mus sugadinti.
Jei žinotumėte, kad Jėzus ateis po dešimties metų, kaip pakeistumėte savo gyvenimą? Arba po penkerių metų? Arba – trejų?
IV. PRIORITETAI
Jėzaus palyginimai ir mokymai, pasakojimai apie Rašto asmenybes ir E. Vait patarimai aiškiai rodo, kad negalime pusiau pasišvęsti Kristui. Arba esame, arba nesame Viešpaties pusėje.
Rašto aiškintojui paklausus, kuris įsakymas yra didžiausias, Jėzus atsakė: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (Mk 12, 30). Kai pavedame viską Kristui, kitam šeimininkui nieko nelieka. Taip jau yra. Taip ir turi būti.
4. Perskaitykite Mt 6, 24. Koks buvo jūsų patyrimas, susijęs su šių žodžių tikrumu?
Atkreipkite dėmesį, Jėzus nesakė, kad sunku tarnauti Dievui ir pinigams arba kad reikia būti atsargiems tarnaujant abiem. Vietoj to Jis pasakė, kad to daryti neįmanoma. Taškas. Ši mintis turėtų pažadinti mūsų sieloje šiokią tokią baimę ir drebėjimą (Fil 2, 12).
5. Perskaitykite 1 Jn 2, 15–17. Kaip šie trys dalykai pasireiškia mūsų pasaulyje ir kodėl jų keliamas pavojus kartais yra subtilesnis nei mes suvokiame?
Nestebina, kad Paulius rašė: „Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 2). Žinoma, tą lengviau pasakyti nei padaryti, nes pasaulietiški dalykai kiekvieną dieną yra čia, prieš mus. „Visa, kas pasaulyje“ stipriai vilioja; tiesioginio pasitenkinimo trauka visada yra šalia, šnabžda į ausį arba traukia mus už rankovės, arba ir viena, ir kita. Ar net ištikimiausias krikščionis nejautė meilės tam, „kas yra pasaulyje“? Net ir žinodami, kad vieną dieną visa baigsis, vis tiek jaučiame trauką, ar ne? Tačiau gera žinia ta, jog mums nereikia leisti, kad tai atitrauktų mus nuo Viešpaties.
Perskaitykite 2 Pt 3, 10–14. Kaip tai, ką Petras čia sako, turėtų paveikti mūsų gyvenimą, įskaitant tai, ką darome su savo ištekliais?
V. KAI NIEKAS NEGALĖS NEI PIRKTI, NEI PARDUOTI
Raštas nusako gąsdinantį pasaulio vaizdą prieš Jėzaus antrąjį atėjimą. Danielius kalba apie metą „tokių vargų, kokių dar niekada nėra buvę nuo to laiko, kai atsirado tautos“ (Dan 12, 1). Atsižvelgiant į kai kuriuos praeities vargus, metas, apie kurį jis čia kalba, turės būti blogas.
Apreiškimo knyga taip pat įvardija nerimą keliančius laikus prieš Kristaus sugrįžimą.
6. Perskaitykite Apr 13, 11–17. Kaip finansiniai reikalai dera su paskutiniųjų laikų persekiojimais?
Negalėtų nei pirkti, nei parduoti? Kiek mūsų gyvenimo šiandien susieta su pirkimu ir pardavimu? Mūsų darbas tam tikra prasme yra mūsų laiko, įgūdžių ir žinių pardavimas tiems, kurie nori jų įsigyti. Negalėjimas nei pirkti, nei parduoti reiškia nesugebėjimą sąveikauti visuomenėje. Tuomet spaudimas tiems, kurie lieka ištikimi, bus didžiulis. Be to, kuo daugiau pinigų turėsite, tuo daugiau turėsite turto šiame pasaulyje, bent jau medžiaginio turto, taigi, be abejo, spaudimas prisitaikyti bus dar didesnis.
Kaip tam ruoštis? Mes ruošiamės dabar, Dievo malone užtikrinti, kad nesame savo pinigų, to, kas pasaulyje, vergai. Jei nesame su jais susieti dabar, nebūsime susieti ir tada, kai, norint būti ištikimiems, teks jų atsisakyti.
7. Perskaitykite Įst 14, 22 ir paskutinę 23 eilutės dalį. Ką Dievo tauta turėjo daryti su prieaugiu ar derliaus gausa kiekvienais metais? Kodėl Dievas liepė tai daryti?
Dievas per Mozę paaiškino, kad viena iš priežasčių, kodėl Jis sumanė dešimtinės sistemą – „kad išmoktumei visad pagarbiai bijoti Viešpaties, savo Dievo“ (Įst 14, 23). Ps 31, 20 poetine kalba matome, kad baimė yra pasitikėjimo sinonimas.
„Koks nuostabus Tavo gerumas, sukauptas tiems, kurie Tavęs pagarbiai bijo, ir teikiamas tiems, kurie ieško Tavo užuovėjos“.
Šis lygiagretumas rodo, kad bijoti Viešpaties reiškia pasitikėti Juo. Todėl suprantame, jog Dievas sumanė dešimtinės sistemą, kad apsaugotų mus nuo savanaudiškumo ir skatintų pasitikėti, jog Jis mumis pasirūpins. Nors ištikimybė atnešant dešimtinę tikrai negarantuoja, kad žmonės galiausiai išliks ištikimi, tie, kurie nėra ištikimi dešimtinės atveju, neabejotinai patys save ruošia bėdai.
Tolesniam tyrinėjimui: Nors Raštas neįspėja dėl turtų, Biblija taip pat nesako, kad turtas didina dvasinį pasišventimą. Tiesą sakant, yra priešingas pavojus. „Meile pinigams ir turto siekimu jie tarsi auksine grandine prisirišę prie šėtono“ (E. Vait, Kelias pas Kristų, p. 46).
Tiesą sakant, nuo pat krikščionybės pradžios jokia Bažnyčia niekada nesinaudojo tokiais turtais ir patogumais, kokius šiandien naudoja Bažnyčia daugelyje pasaulio šalių. Klausimas, kokia kaina? Toks turtas neabejotinai daro įtaką mūsų dvasingumui – ir ne į gerą. O kaip kitaip? Nuo kada turtai ir medžiaginė gausa išugdė krikščioniškąsias savęs išsižadėjimo ir pasiaukojimo dorybes? Ar grįžtant namo prie šaldytuvų, prikimštų daugiau maisto nei galime suvalgyti, turint vieną ar du automobilius, kasmet atostogaujant, apsiperkant internetu, turint naujausius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, bus lengviau nemylėti pasaulio ar to, kas pasaulyje? Nors daugelis mūsų Bažnyčios narių neturi tokios prabangos, daug turi – ir tai kelia pavojų jų sielai. Nekalbame apie tuos „turtinguosius“, kurie yra milijonieriai ar dar turtingesni. Jie bent jau žino, kad yra turtingi, ir gali paisyti (jei taip nusprendžia) jiems tenkančių biblinių įspėjimų. Mes kalbame apie daugelį viduriniosios klasės žmonių, kurie – su išmaniaisiais telefonais, „iMac“, oro kondicionieriais ir visureigiais – yra pakankamai lengvabūdiški manydami, kad jie yra viso labo „viduriniosios klasės“ atstovai, todėl jiems neva negresia pavojus dvasiškai „užsimarinuoti“ savo gerovėje. Štai kodėl dešimtinė gali būti galinga dvasinė priemonė turto keliamam pavojui, net ir tiems, kurie nėra ypač „turtingi“.
Klausimai aptarimui:
1. Net jei nesame turtingi atsižvelgiant į pasaulio matą, kodėl visi turime būti atsargūs dėl savo požiūrio į pinigus ir turtus?
2. Ką praktiškai, be dešimtinės, galime daryti, kas gali padėti mums įsitikinti, jog nesame pernelyg įsitraukę į šio pasaulio reikalus?
3. Kas nutiktų jums, jei staiga negalėtumėte nei nusipirkti, nei parduoti, nes esate iš tų, „kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus liudijimo“ (Apr 14, 12)? Kaip sektųsi jūsų tikėjimui?