Kovo 8–14 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Jn 18, 37; Rom 3, 23–26; Rom 5,
8; Iz 5, 1–4; Mt 21, 33–39; Iz 53, 4; Rom 3, 1–4.
Įsimintina eilutė: Tuomet Pilotas Jį paklausė: ‘Vadinasi, Tu esi karalius?’
Jėzus atsakė: ‘Tu pasakei, kad Aš esu karalius. Aš tam esu gimęs
ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą,
klauso Mano balso’“ (Jn 18, 37).
Prieš keletą metų žurnale „Guide“ buvo išspausdintas įžvalgus
pasakojimas vaikams. Jis buvo apie našlaitį Denisą, viduramžiais globotą
kitos šeimos. Denisas itin nekentė savo krašto karaliaus, mat susirgus
jo tėvams, karaliaus kareiviai jį išsivežė ir jis daugiau nematė
savo tėvų. Tik vėliau jis sužinojo, kad karalius juos atskyrė, norėdamas
apsaugoti gyvuosius nuo visų Buboninio maro baisybių. Su karaliumi
susijusi tiesa išvaduoja Denisą iš neapykantos, kurią jis puoselėjo
beveik visą savo gyvenimą. Karalius visada ir visais atvejais veikė iš
meilės savo žmonėms.
Daugelis žmonių šiandien žiūri į Dievą panašiai kaip Denisas į karalių.
Blogis, kurį jie matė ar patyrė, verčia juos neapkęsti arba atmesti
Dievą. Kur yra Dievas, kai yra kančios? Jei Dievas yra geras, kodėl
tiek daug blogio? Kosminė kova atskleidžia šį esminį klausimą, tačiau
daug ko nežinome. Visgi, kai visi mūsų bandymai rasti atsakymus nepatenkina,
galime žvelgti į Jėzų ant kryžiaus ir pamatyti Jame, kad
Dievu galima pasitikėti, net esant visiems kol kas neatsakytiems klausimams.
I. KRISTUS NUGALĖTOJAS
Nors veikia priešas, kurį pats Kristus vadina (uzurpuojančiu) šio pasaulio
kunigaikščiu, tikrasis visatos karalius yra Jėzus Kristus. Jėzus laimi
mums pergalę, o Jame mes galime pasiekti pergalę net sunkumų
ir kentėjimų apsuptyje. Iš tiesų, Kristaus darbas atremia priešą kiekviename
žingsnyje.
- Tyrinėjome, kad Šventasis Raštas velnią apibūdina taip:
(1) suvedžiodavo visą pasaulį nuo pat pradžios (Apr 12, 9; Mt 4, 3;
Jn 8, 44; 2 Kor 11, 3; 1 Jn 3, 8).
(2) Dievo ir Jo tautos šmeižikas bei kaltintojas danguje (Apr 12, 10;
Apr 13, 6; Jobo 1–2; Zch 3, 1–2; Judo 9).
(3) uzurpuojantis šio pasaulio kunigaikštis (Jn 12, 31; Jn 14, 30;
Jn 16, 11; Apd 26, 18; 2 Kor 4, 4; Ef 2, 2; 1 Jn 5, 19). - Perskaitykite Jn 18, 37. Ką ši eilutės mums pasako apie Kristaus
darbą kovojant su priešo apgavyste? Ką reiškia, kad Jėzus yra Karalius?
Nors Šventasis Raštas moko, kad šėtonas yra pagrindinis šio pasaulio
suvedžiotojas, šmeižėjas, kaltintojas ir užgrobėjas, Raštas taip
pat moko, kad Jėzus visais atžvilgiais yra šėtono nugalėtojas.
(1) Jėzus atėjo į pasaulį liudyti tiesą (Jn 18, 37)
(2) Per kryžių Jėzus įrodė tobulą Dievo teisumą ir meilę (Rom 3,
25–26; Rom 5, 8), taip paneigdamas šmeižikiškus velnio kaltinimus
(Apr 12, 10–11)
(3) Jėzus pagaliau sunaikins velnio karalystę, kuris žino „mažai beturįs
laiko“ (Apr 12, 12; plg. Rom 16, 20), o Kristus „karaliaus per amžių
amžius!“ (Apr 11, 15)
Galų gale, kad ir ką šėtonas bedarytų, jis jau yra nugalėtas priešas,
o svarbiausia mums yra kiekvieną dieną, akimirką po akimirkos laikytis
Kristaus pergalės ir melsti kryžiaus dėka mums suteiktų pažadų
įvykdymo.
Mes žinome, kuri pusė didžiojoje kovoje laimi. Kaip mūsų kasdieniai
sprendimai veikia, kurioje pusėje galiausiai atsidursime? Kaip galime
užtikrinti, kad net ir dabar esame nugalėtojų pusėje?
II. TEISIEJI IR NUTEISINANTYSIS
Kiekviename žingsnyje Kristaus darbas griauna velnio darbą. Pasak
1 Jn 3, 8, Jėzus atėjo tam, „kad velnio darbus sugriautų“ (1 Jn 3, 8)
ir „sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią“ (Hbr 2, 14).
Tačiau visiškas priešo valdžios sunaikinimas vyksta dviem etapais.
Pirma, Kryžiaus darbu Kristus paneigė šėtono šmeižikiškus kaltinimus.
Vėliau šėtonas ir jo karalystė bus sunaikinti.
- Perskaitykite Rom 3, 23–26 ir Rom 5, 8. Ką šios eilutės atskleidžia
apie tai, kaip Kristus sugriauna velnio kaltinimus?
Tyrinėjome, jog priešas tvirtina, kad Dievas nėra visiškai teisus
ir mylintis. Tačiau Kristuje Dievas pateikė galutinę Dievo teisumo ir
meilės apraišką, ir Jis tai padarė per kryžių.
Po Jėzaus mirties „šėtonas suprato, kad jo kaukė nuplėšta. Nenusidėję
angelai ir dangiškoji Visata perprato jo kėslus. Jis pasirodė esąs
žudikas. Praliejęs Dievo Sūnaus kraują jis neteko dangiškųjų būtybių
palankumo“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus, 2011, p. 708).
- Perskaitykite Apr 12, 10–12, atsižvelgdami į Pr 3, 15. Kaip šios
eilutės atskleidžia Kristaus kosminės pergalės ant kryžiaus reikšmę?
Atpirkimo pasakojimas suteikia daug įrodymų, leidžiančių mums
būti tikriems, jog Dievas visada darbuojasi tam, kad galų gale padarytų
tai, kas gera visiems. Šventojo Rašto Dievas visada daro tai, kas
gera ir pageidautina, atsižvelgiant į Jam prieinamas galimybes di
džiojoje kovoje (Įst 32, 4; 1 Sam 3, 18; Ps 145, 17; Dan 4, 34; Hbr 1, 13;
Apr 15, 3; Pr 18, 25).
Kodėl Dievo teisumo ir meilės parodymas kosminėje kovoje itin
svarbus? Apmąsčius kryžių ir visus Dievo darbus, atpirkimo planą,
kaip Dievo darbai suteikia pasitikėjimo Dievo meile net išmėginimų
ir kentėjimų apsuptyje?
III. GIESMĖ MANO MYLIMAJAM
Nuostabiais būdais Dievas parodė savo meilę ir teisumą vykstant
kosminei kovai. Tačiau kai kurie gali klausti: ar Dievas turėjo padaryti
daugiau, nei padarė, kad užkirstų kelią blogiui ir (arba) jį pašalintų?
Tyrinėjome kosminės kovos struktūrą, kuri rodo, kad Dievas veikė
siekdamas gerbti laisvą valią, būtiną, kad meilės santykiai tarp Jo ir
žmonijos maksimaliai klestėtų. Be to, akivaizdu, kad Jis veikė neperžengdamas
moralinių apribojimų arba kosminės kovos dėl Jo charakterio
taisyklių, kovos, kurią galima užbaigti tik rodant meilę.
- Perskaitykite Iz 5, 1–4. Kas kalba šiose eilutėse? Apie ką Izaijas kalba?
Ką simbolizuoja vynuogynas ir vynuogyno savininkas? Kuo
reikšmingi savininko darbai vardan vynuogyno? Koks rezultatas?
Šiose eilutėse Izaijas gieda savo mylimajam, vynuogynui. Vynuogyno
savininkas yra pats Dievas, o vynuogynas simbolizuoja Dievo
tautą (pvz., Iz 1, 8; Jer 2, 21). Tačiau prasmę čia taip pat galima išplėsti,
lyginant su platesniu Dievo darbu šiame pasaulyje. Pasak šių eilučių,
vynuogyno savininkas (Dievas) padarė viską, ko buvo galima pagrįstai
tikėtis, užtikrinant vynuogyno klestėjimą. Vynuogyne turėjo augti
geros vynuogės, tačiau jame augo tik rūgštuogės, kurios kituose vertimuose
vadinamos „bevertėmis“. Iš tiesų hebrajiškas tekstas čia pažodžiui
galėtų būti išverstas – dvokiantis vaisius. Dievo vynuogynas
vedė supuvusias vynuoges.
Iz 5, 3 kalbama apie patį Dievą, kviečiantį tautą „spręsti“ Jo ir Jo
vynuogyno bylą. Iz 5, 4 pats Dievas iškėlė labai svarbų klausimą: „Ką
dar reikėjo padaryti Mano vynuogynui, ko Aš jame nepadariau? Kodėl
jis priaugino rūgštuogių?“ Ką dar Jis galėjo padaryti? Žavi tai, kad
Jis netgi prašė kitų spręsti, ką Jis padarė.
Žiūrint į kryžių, ant kurio Dievas paaukojo save už visas mūsų nuodėmes,
kaip Jo žodžiai: „Ką dar reikėjo padaryti Mano vynuogynui, ko
Aš jame nepadariau?“, nuostabiai nušviečia čia išreikštą mintį?
IV. KRISTAUS PALYGINIMAS APIE VYNUOGYNĄ
Mato 21 palyginime apie vynuogyno šeimininką Jėzus tęsė tuo,
kuo baigiasi Izaijo 5, nušviesdamas vynuogyno šeimininko charakterį
ir darbus Jo vynuogyno labui.
- Perskaitykite Mt 21, 33–39, ypač turėdami omenyje Iz 5, 4 klausimą.
Ką dar Jis galėjo padaryti?
Pirmoje Kristaus palyginimo dalyje cituojama Izaijo 5 giesmė apie
vynuogyno šeimininką ir Jo vynuogyną. Tada Jėzus pridūrė, kad vynuogyno
šeimininkas „išnuomojo“ vynuogyną „ir iškeliavo į svetimą
šalį“ (Mt 21, 33). Tačiau, kai vynuogyno šeimininkas du kartus siuntė
savo tarnus (pranašus) atsiimti vaisių dalies, vynuogyno nuomininkai
sumušė ir nužudė Jo tarnus (Mt 21, 34–36). Galiausiai Jis siuntė
savo Sūnų (Jėzų), sakydamas: „Jie drovėsis Mano Sūnaus“ (Mt 21, 37).
Bet jie nužudė ir Jo Sūnų, sakydami: „Tai įpėdinis. Eime, užmuškime
Jį ir turėsime palikimą. Nutvėrę jie išmetė Jį iš vynuogyno ir užmušė“
(Mt 21, 38–39).
Ką dar Jis galėjo padaryti? Tėvas mus taip myli, kad atidavė savo
mylimą Sūnų (Jn 3, 16). Jei kosminė kova yra tokia, kaip čia pateikta,
jos neįmanoma išspręsti pasitelkus dieviškąją galią, bet pirmiausia
reikia viešai parodyti Dievo charakterį. Šis parodymas galiausiai buvo
išdėstytas Kristaus darbe (Rom 3, 25–26; Rom 5, 8). Ko dar galėtume
prašyti, Dievui (Kristuje) pasiaukojus, mirus už mus, kad mus nuteisintų,
nepakenkdamas savo teisingumui ir tobulai meilei?
Kryžius parodo, jog Dievas padarė viską, ką galėjo, kad sumažintų
ir pašalintų blogį, nesunaikinant galimybės klestėti tikrai meilei. Jei
Dievui būtų buvęs koks nors priimtinesnis kelias, argi Jis nebūtų jo
pasirinkęs? Nors žmonės labai kenčia šioje kosminėje kovoje, labiausiai
kenčia pats Dievas. Žvelgdami į kryžių iš tiesų galime pamatyti,
kokius kentėjimus ir skausmą nuodėmė atnešė pačiam Dievui. Tačiau
meilei būdinga laisvė buvo tokia šventa, kad Kristus buvo pasiruošęs
kentėti dėl mūsų.
Perskaitykite Iz 53, 4. Kieno „negalias“ ir „skausmus“ Kristus užnešė
ant kryžiaus? Ką tai turėtų mums pasakyti apie visa, ką Dievas padarė
dėl mūsų ir kiek Jam kainavo išgelbėjimas?
V. DIEVO VARDO IŠTEISINIMAS
Galiausiai Dievo vardas bus visais atžvilgiais išteisintas. Per Tėvo,
Sūnaus ir Šventosios Dvasios darbą atpirkimo planui tobulas teisumas
ir Dievo meilė pasireiškia be jokių pagrįstų abejonių (žr. Rom 3,
25–26; Rom 5, 8).
- Perskaitykite Rom 3, 1–4, atsižvelgdami į Iz 5, 3–4. Ko šios eilutės
moko apie paties Dievo išteisinimą kosminėje kovoje?
Romiečiams 3 ir Izaijo 5 matome, kad Dievas (tam tikra ribota
prasme) kviečia kūrinius teisti Jo charakterį, nors mes neturime tam
teisės. Galų gale, kai bus atverstos visos „knygos“, pamatysime įrodymus,
kad Dievas yra visiškai teisus. Dievas išteisins save visos mąstančios
kūrinijos akivaizdoje.
- Perskaitykite Apr 15, 3 ir Apr 19, 1–6. Ko šios eilutės moko apie Dievo
vardo išteisinimą?
Visame Šventajame Rašte Dievui rūpi Jo vardas. Kodėl? Neįmanoma
užmegzti gilių meilės santykių su asmeniu, kurio charakterio nekenčiate
ar kuriuo nepasitikite. Jei kas nors jūsų esamam ar būsimam
sutuoktiniui siaubingai apšmeižtų jūsų charakterį, darytumėte viską,
ką galite, kad atremtumėte bet kokius tokius teiginius, nes jei tokiais
teiginiais kažkas patikėtų, jie sugriautų jūsų meilės santykius.
Galų gale Dievas yra išteisintas ant kryžiaus ir dėka viso atpirkimo
plano. Teisme iki Kristaus atėjimo Dievas yra išteisintas stebinčios visatos
akivaizdoje.
Tada po teismo, kurio metu atpirktieji net teis angelus (1 Kor 6,
2–3), Dievas yra išteisintas, nes atpirktiesiems bus suteikta galimybė
peržiūrėti įrašus ir patiems įsitikinti, kodėl Dievas elgėsi būtent taip ir
kad visi Dievo sprendimai visada buvo tobulai teisingi ir pagrįsti meile.
Kas iš mūsų neturi daug klausimų, reikalaujančių atsakymų? Prieš
viskam pasibaigiant, turėsime atsakymus į šiuos klausimus (žr. 1 Kor
4, 5).
Pagaliau kiekvienas kelis priklaups ir kiekvienos lūpos išpažins,
kad Jėzus yra Viešpats (Fil 2, 10–11). Visa tai yra Dievo charakterio
išteisinimo dalis.
TOLESNIAM TYRINĖJIMUI: E. Vait, „Testimonies for the Church“,
9 t., 285–288 p.
„Viskas, kas mus glumino dėl Dievo apvaizdos, ateinančiame pasaulyje
bus išaiškinta. Tada sunkiai suprantami klausimai bus paaiškinti.
Prieš mus atsiskleis malonės slėpiniai. Ten, kur mūsų ribotas
protas įžvelgė tik sumaištį ir netesėtus pažadus, pamatysime tobuliausią
ir gražiausią darną. Sužinosime, kad begalinė meilė leido patirti
tai, kas atrodė sunkiausia. Suvokę švelnų rūpestį To, kuris viską
daro mūsų labui, būsime kupini neapsakomo ir šlovingo džiaugsmo“
(E. Vait, „Testimonies for the Church“, 9 t., 286 p.).
KLAUSIMAI APTARIMUI:
- Ar buvote suglumę bandydami suprasti Dievo apvaizdą? Kaip jus
guodžia žinojimas, kad visa galiausiai išaiškės? - Pagalvokite, ko Kristus atsisakė, kad taptų žmogumi ir mirtų už šį
pasaulį. Toliau apmąstykite, ką tai mums sako apie Dievo meilę ir
ar galima Dievu pasitikėti. Ką dar Jis galėjo padaryti? - Kuo toks svarbus Dievo „vardas“? Kokią reikšmę tai turi tiems iš
mūsų, kurie save vadina krikščionimis? Kaip krikščionys kartais
Kristaus vardui užtraukia nešlovę ir ką galime padaryti savo vietinėse
bendruomenėse, kad parodytume žmonėms, kaip sekimas
Kristumi atrodo praktiškai? - Galų gale net mūsų geriausi „atsakymai“, susiję su blogio klausimu,
kol kas yra neišsamūs. Ką galime padaryti praktiškai, kad būtume
artimesni kenčiantiesiems ir palengvintume kentėjimus šiame
pasaulyje, laukdami galutinio sprendimo blogiui, sprendimo,
kurį gali pateikti tik Dievas? - Įsigilinkite į Iz 53, 4, kad Kristus „prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė
mūsų skausmus“. Kas įvyko ant kryžiaus, kas padeda suprasti
išganymo planą ir kiek Dievui kainavo mus išgelbėti?