#13 DIEVO MISIJOS PABAIGA

Trylikta tema
Gruodžio 23–29 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 1, 1–7; 1 Pt 2, 9; Apr 14, 6–12; Lk 11, 23; 1 Tim 2, 4; Apr 21, 1–4.

Įsimintina eilutė: „Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir stichijos sutirps iš karščio!“ (2 Pt 3, 11–12)

Apreiškimo knyga kupina pabaigos vaizdinių. Knygos epicentre kalbama apie kosminį konfliktą tarp Kristaus ir šėtono. Šėtonas prarado teisėtą valdžią žemėje ir dabar persekioja tuos, kurie lieka ištikimi Dievui. Knygos kulminacija baigiasi Jėzaus sugrįžimu išvaduoti savo vaikų – tiek gyvų teisiųjų, tiek ištikimų mirusiųjų po Adomo ir Ievos nuopuolio. Knyga mums taip pat parodo, kaip ugnimi bus sunaikintas šėtonas ir nedorėliai, o Jėzus įkurs savo amžinąją karalystę žemėje.

Entuziastingai tyrinėjantieji Apreiškimo knygą stengiasi atpažinti išpranašautus ženklus ir įvykius, žyminčius Bažnyčios istoriją nuo pirmojo mūsų eros amžiaus iki mūsų dienų paskutiniaisiais laikais. Ir jie tai daro pagrįstai.

Tačiau paskutinę šio ketvirčio temą pamatysime, kad Apreiškimo knyga yra misionieriška knyga, kurioje dėmesys skirtas misionieriškam Dievui, kviečiančiam mus būti misionieriška Bažnyčia. Mūsų pašaukimas skelbti pasauliui „turimą tiesą“ gyvuos tol, kol visi apsispręs – už ar prieš Dievą.

I. APREIŠKIMO KNYGA – DIEVO MISIJA PASKUTINĖMIS DIENOMIS

Pirmosios Apreiškimo knygos eilutės skaitytojui pasako, kad šios knygos dėmesys skirtas Dievo misijai.

1. Perskaitykite Apr 1, 1–7. Kokių pastebite įrodymų, kad Apreiškimo knygos dėmesys tenka Dievo misijai paskutinėmis dienomis?

Pirmosiose eilutėse atskleidus, kad Jėzus yra Apreiškimo knygos šaltinis ir dėmesio centras, Apr 1, 4–5 užsimenama apie visus tris Dievybės Asmenis, kurie vieningai dirba, kad išgelbėtų žmones. Tėvas yra Amžinasis, kuris buvo, yra ir bus. Įvardijama Šventoji Dvasia, galingai veikianti tarp pirmojo amžiaus bažnyčių. Tada Jonas primena Jėzaus Kristaus padėtį – „ištikimo liudytojo“, „mirusiųjų pirmagimio“ (Apr 1, 5), kuriam teisėtai priklauso ši planeta. Šėtono bandymas pasinaudoti šia žeme įkuriant savo karalystę yra sužlugdytas. Be Dievo pergalės prieš šėtoną, mūsų Kūrėjo kraujas nuplauna mūsų kaltę ir gėdą.

2. Perskaitykite Apr 1, 6 ir 1 Pt 2, 9. Ką šiose eilutėse reiškia atpirktųjų titulai?

Dievo misijos tikslas yra ne tik nugabenti žūstančius žmones į saugią vietą. Dievo išganymas suteikia naują ir garbingą padėtį, nes mumyse atkuriamas Dievo paveikslas. Atpirktieji tampa karalija, nes per Jėzaus pralietą kraują esame susiję su visatos Karaliumi. Dabar, kaip karališkosios šeimos nariai, prisijungiame prie karališkosios šeimos misijos gelbėti kitus žmones. Tai daro mus kunigais! Kristus savo Bažnyčią padarė karalija, o atskirus jos narius – kunigais. Būti karalijos nariu reiškia būti kunigu.

Apr 1, 7 pastebimas misijos skubumas – Jėzus ateina, ir giminės Jį apraudos, nes yra pražuvusios. Dievui rūpi tie, kurie nuo Jo nutolę. Taigi Apreiškimo knyga pradedama Dievo misija žmonėms.

Dievas mus ne tik sukūrė, bet ir atpirko, už stebinančiai didelę kainą. Kodėl ši tiesa turėtų suteikti mums itin daug vilties, nepaisant dabartinių aplinkybių?

II. TRIJŲ ANGELŲ ŽINIA IR MISIJA

Apreiškimo knygoje mums galingai ir vaizdingai pateikiama didžiosios kovos tema, kuri, ko gero, dramatiškiausiai aprašyta Apr 12, 12: „Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“. Sunku įsivaizduoti, kaip kas nors apskritai gali ką nors suprasti Šventajame Rašte, nesuprantant didžiosios kovos temos, kuri pasieks kulminaciją paskutinėmis dienomis.

3. Perskaitykite Apr 14, 6–12. Kas čia pavaizduota ir ką šios eilutės turi bendra su mūsų misija ir žinia?

Svarbiausia misijoje, Dievo misijoje, yra žinia, Dievo žinia – Evangelija. Žinia, tikrąja prasme, yra misija. Pasaulis turi būti įspėtas, kas jo laukia, ir kiekvienas žmogus bus priverstas rinktis – gyvenimą arba mirtį.

4. „Kas ne su Manimi, tas prieš Mane, ir kas nerenka su Manimi, tas barsto“ (Lk 11, 23). Ką Jėzus čia sako, kas tiesiogiai susiję su mūsų misija?

Apreiškimo 14 trijų angelų žinia sudaro šerdį, esmę to, ką mes, Septintosios dienos adventistai, buvome pašaukti skelbti pasauliui. Pagrindinės ir pamatinės šios žinios temos yra dvi – amžinoji Evangelija (Apr 14, 6) ir Kūrėjo garbinimas. Šios dvi temos išryškėja šiame šventųjų aprašyme: „Čia pasirodo ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo!“ (Apr 14, 12) Kad ir ką gera darytume padėdami žmonėms, niekada neturime pamiršti mūsų ypatingo pašaukimo ir misijos – skelbti žūstančiam pasauliui viltį, randamą amžinojoje Evangelijoje, taip pat perspėti pasaulį, kas vieną dieną jį ištiks.

„Kas ne su Manimi, tas prieš Mane“ (Lk 11, 23). Kaip jūs suprantate, ką Jėzus čia mums sako? Kodėl šie žodžiai turėtų priversti mus susimąstyti, kur iš tikrųjų yra mūsų širdis?

III. GALUTINĖ KRIZĖ

Jėzus pasakė savo mokiniams ir mums: „Tad eikite ir padarykite Mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 19–20). Tai yra didžioji užduotis, ir daugeliu atžvilgių trijų angelų žinios kvietimas skelbti „žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms“ (Apr 14, 6) yra tiesiog didžiosios užduoties išraiška turima tiesa (2 Pt 1, 12).

5. Perskaitykite 1 Jn 4, 8; 2 Pt 3, 9; 1 Tim 2, 4 ir Pr 12, 3. Kodėl Dievui svarbi kiekviena žmonių grupė?

Kristaus meilė skirta visai žmonijai, neatskiriant nė vienos žmonių grupės. Priešingai teologijai, kuri moko, kad Kristus mirė tik už iš anksto išrinktą elitą, Raštas aiškiai sako, kad Kristaus mirtis buvo skirta visiems žmonėms, nepaisant rasės, etninės kilmės ar bet kokio kito veiksnio. Jei esate žmogus, Kristus mirė už jus. Taškas. Vienintelis likęs klausimas yra toks – kaip jūs priimate Jo mirtį?

Kai Jėzus grįš, bus tik dvi stovyklos – tie, kurie pasidavė šėtono valdžiai per religines ir politines institucijas, kaip moko Apreiškimo 13 ir 17, ir tie, kurie visiškai pasišventė Jėzui Kristui, kurie išreiškia tikėjimą laikydamiesi „Dievo įsakymų“ (Apr 14, 12).

Nuo pat pradžių žmonės turėjo įrodymų, kas yra Dievas ir koks Jo teisumo bei meilės kelias (Rom 1, 18–21). Todėl visais amžiais gyvenę žmonės bus teisiami atsižvelgiant į tai, kaip jie bendradarbiavo su Dievu ir gyveno, nepaisant to, kiek jie suprato ar nesuprato (Rom 2, 11–16).

Tačiau šiuo baigmės laikotarpiu didėja pasidalinimas į dvi stovyklas ir nebebus gerbiama sąžinės laisvė. Žmonės bus spaudžiami susivienyti su šėtono puse. Būtina skubiai skelbti Evangeliją ir atskleisti su šėtono klastomis susijusią žinią. Būtent tai ir yra trijų angelų žinios ir mūsų misijos esmė.

Prisiminkite tai, kad Kristus mirė už jus asmeniškai. Kas galėtų priversti jus galvoti, kad kažkokie jūsų darbai, kad ir kokie blogi, negalėtų būti atpirkti Kristaus mirtimi ant kryžiaus?

IV. MISIJOS SĖKMĖ

Kas misijai yra sėkmė? Mums gali kilti pagunda manyti, kad tai yra daugybė krikštų, didelės bažnyčios ir spartus augimo tempas. Galime manyti, kad sėkmę sudaro tai, jog pas kiekvieną žemės gentį ir žmonių grupę ateina tiesa ir kad skelbimą galime pagreitinti naudodami radiją, internetą ir televiziją. Nors visa tai gali būti gerai, turime prisiminti, ką Paulius rašė tikėjimo bendruomenei Korinte: „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino“ (1 Kor 3, 6). Kitaip tariant, mes dėmesį turime sutelkti į procesą; Dievo dėmesys bus skirtas augimui.

Jau matėme, kad Dievo misijos tikslas yra gelbėti pražuvusius kiekvienoje žmonių grupėje žemėje, padarant juos ištikimais Jėzaus mokiniais, dalyvaujančiais Jo misijoje.

6. Perskaitykite pateiktas eilutes. Ką jos mums sako apie tų, kurie tampa Jėzaus sekėjais, charakterį?

2 Kor 11, 2                                                                                                                                                                                                                                                                      

Iz 30, 21; Jn 10, 27; Jn 16, 12–13                                                                                                                                                                                                             

2 Tes 2, 9–11; Hbr 3, 12–13; 1 Jn 1, 8                                                                                                                                                                                                      

1 Jn 1, 9; Apr 7, 14; Apr 19, 8                                                                                                                                                                                                                                        

Jėzaus mokiniai yra tyri, išlieka ištikimi Jėzui kaip skaisti nuotaka sužadėtiniui. Jie seka Jėzų, kai Jis juos veda tyliu Šventosios Dvasios balsu. Tai apima mūsų vedimą misionieriškam darbui dėl kitų. Šiuose mokiniuose nėra apgaulės. Jų neklaidina alinančios abejonės, klaidamoksliai ar amoralumas. Ir jie nesijaučia moraliai pranašesni už kitus. Jie pripažįsta, kad yra netobuli, jiems reikia Dievo apvalančios malonės ir gailestingumo. Tai suprasdami, jie taip pat yra pasirengę pasitaisymui ir nurodymams iš kitų tikinčiųjų. Sėkmė misijoje leidžia tapti tokiu mokiniu.

Ką reiškia būti skaisčia mergele Kristui (2 Kor 11, 2)? Kaip mes, nusidėjėliai, galime būti tokie prieš Dievą ir parodyti kitiems, kad jie taip pat taptų skaisčiomis mergelėmis Kristui?

V. MISIJA ĮVYKDYTA

7. Perskaitykite Apr 21, 1–4 ir Apr 21, 22–22, 5. Kas čia aprašyta?

Naujoji žemė bus rojus! Nebebus mirties ir nuodėmės, šėtonas ir nedorumas bus sunaikinti. Sutiksime mylintį Gelbėtoją ir vėl susitiksime su artimaisiais. Naujoji žemė bus apgyvendinta visų etninių grupių ir kalbų atstovais.

Generalinės konferencijos misijos komitetas patvirtino pasaulinės misijos metriką, pagal kurią galima nustatyti, ar žmonių grupė laimėta, ar nelaimėta. „Laimėta žmonių grupė“ yra ta, kuri turi pakankamą narystę ir išteklius, kad galėtų veiksmingai liudyti likusiai grupei, nereikalaujant pašalinės pagalbos; ji rengia pamaldas, turi galimybę skaityti Šventąjį Raštą ir kitą literatūrą gimtąja kalba; turi vietinių bendruomenės vadovų, kurie gali liudyti likusiai žmonių grupei be vertėjo.

„Nelaimėta žmonių grupė“ yra ta, kurioje nėra vietinės tikinčių adventistų bendruomenės, turinčios pakankamą narystę ir išteklių, kad galėtų veiksmingai liudyti savo grupei be išorinės pagalbos.

Kiekviena vietinė bendruomenė ir konferencija turi nustatyti savo bendruomenės žmonių grupes, kurias reikia laimėti. Atėjo laikas investuoti į Dievo misiją darant mokiniais visas žmonių grupes, spartinant mūsų Gelbėtojo sugrįžimą, kad galiausiai galėtume gyventi su jais naujame danguje ir naujoje žemėje, kuri mums pažadėta.

Iššūkis: Kaip jūs greitinate Kristaus sugrįžimą? Ar sėjate vilties sėklas širdyse, kurioms reikia išgirsti gerąją naujieną? Ar „laistote“ naujai įtikėjusius, padėdami jiems sužinoti, ką reiškia gyventi ištikimai paklūstant Kristui? Melskite galimybių papasakoti apie naujos žemės pažadą žmonėms jūsų kasdienės maldos sąraše.

Papildomas iššūkis: Kai kurie jūsų „mokiniai“ gali būti pasirengę priimti Kristų. Tai apima prisijungimą prie bažnyčios ar tikinčiųjų grupės. Įsivaizduokite save jų vietoje, tarsi pirmą kartą lankotės vietinėje bendruomenėje. Ką jis ar ji patirtų? Ar jūsų bendruomenė yra pasirengusi priimti ir mokyti naujus žmones? Ar esate pasirengę burti naujas tikinčiųjų grupes, o ne tik palaikyti esamą bendruomenę? Paruoškite strategiją, kurios dėmesys skirtas silpnoms vietoms. Pasidalykite mintimis su savo bendruomenės vadovais ir bendradarbiaukite su jais įgyvendindami planą, kaip tapti tikslingesne mokinių darymo Bažnyčia.

Tolesniam tyrinėjimui: „Sumanius didįjį atpirkimą Pasaulis visiškai grąžinamas į Dievo globą. Viskas, kas buvo prarasta per nuodėmę, atkuriama. Atperkamas ne vien žmogus, bet ir žemė, kad būtų amžina klusniųjų buveinė. Šešis tūkstančius metų šėtonas kovojo, stengdamasis išlaikyti žemę savo valdžioje. Dabar baigiamas įgyvendinti pradinis jos sukūrimo tikslas. Aukščiausiojo šventieji gaus karalystę ir paveldės karalystę amžinai ir per amžius“ (E. Vait, Patriarchai ir pranašai, p. 269).

Tačiau, kol tai taps tikrove, mūsų pareiga bendradarbiauti su Dievu Jo misijoje laimint pasaulį įspėjimo žinia, kad žmonės galėtų priimti Dievo duotą atkūrimo pažadą ir taptų jo dalimi.

„Aš trokštu matyti daug darbininkų, kurie tarnauja nežinantiems mūsų tikėjimo įrodymų. Daugelis gavo didelę šviesą išgirdę trijų angelų žinią, ir dabar jie turėtų skelbti šią žinią visose pasaulio vietose. Noriu iš savo pusės padaryti viską ir parodyti kitiems kelią, kad jie neštų tiesos šviesą. Tepadeda Viešpats mums apsiginkluoti. Tikintieji turi susivienyti didžiam darbui, įteikdami pasauliui paskutinę perspėjimo žinią“ (E. Vait, 390 laiškas, 1907 (nepublikuotas)).

Šį ketvirtį tyrinėjome įvairius su Dievo misija susijusius klausimus. Šią savaitę baigėme šį tyrinėjimą Apreiškimo knyga, padedančia suprasti, kaip atrodo atkurti santykiai su Dievu, o jos kulminacija baigiasi įvykdyta misija – žemės atkūrimu. Nors tiesa, kad nuodėmės ir kančios sunaikinimas bus baisiausios dienos žemės istorijoje, Dievas nukreipia mūsų žvilgsnį į tą laiką, kuris siekia anapus šio sunaikinimo, ir suteikia paguodą bei padrąsinimą, pažadėdamas, kad žemė bus atkurta.

Klausimai aptarimui:

1. Kas yra amžinoji Evangelija? Kodėl ji „amžina“? Ir kodėl tai, ko ji moko, turi būti mūsų misijos pagrindas?

2. Kodėl mes itin pabrėžiame trijų angelų žinią? Kaip reaguotumėte į argumentą, kad turime sutelkti dėmesį į Jėzų, o ne į kažką tokio tariamai „neigiamo“ kaip ši žinia, kurioje yra labai rimtų įspėjimų?

3. Kaip šio ketvirčio pamokos padėjo jums geriau suprasti ne tik misijos svarbą, bet ir tai, kaip jūs ir jūsų bendruomenė galite geriau joje dalyvauti, o tam mes esame pašaukti?