Liaukitės kalbėti ir pradėkite ką nors daryti!
Prieš daugelį metų viename iš adventistų leidinių buvo palyginimas apie baisią pelkę. Žmonėms keliaujant per šią pelkę vedančiu taku, jie dažnai į ją įkrisdavo. Jų riksmai buvo girdimi netoliese esančiame kaime. Tai buvo siaubinga.
Žmonės sukvietė kaimo tarybą. Tiesą sakant, tarybų vyko daug. Buvo pateiktos įvairios teorijos ir pasiūlymai, analizuojant priežastis, kartais net pristatant sprendimus. Tačiau nieko nebuvo daroma, išskyrus susitikimą ir kalbas. Bėgant metams diskusijos tęsėsi. Žmonės šia tema rašė disertacijas. Buvo atvežti kviestiniai lektoriai. Buvo išparduodami nenaudojami daiktai, siekiant surinkti pinigų, kad būtų galima pamaitinti tuos, kurie paaukojo itin daug valandų šiuose susirinkimuose. Galiausiai buvo surinkta pinigų garsui nepralaidžios posėdžių salės statybai, kad pasiklydusių ir mirštančių žmonių verksmas netrukdytų vykstančioms diskusijoms. Tačiau patekusiems į bėdą niekas niekuo nepadėjo. Ir niekas nieko nedarė, kad daugiau žmonių nepasiklystų pelkėje. Buvo tik kalbamasi.
Bažnyčia ir ypač Sabatos mokyklos mokiniai nenori būti kaip to kaimo žmonės. Mums patinka kartu melstis, mąstyti, dalytis ir diskutuoti. Bet mes trokštame daugiau, iš tikrųjų padaryti ką nors dėl aplinkinių ir su aplinkiniais. Mes norime pokyčių bendruomenėse ir visame pasaulyje. Mes norime užbaigti darbą, kad Jėzus sugrįžtų.
Šio ketvirčio Sabatos mokyklos pamokos yra skirtos dėmesio sutelkimui į konkrečių darbų atlikimą. Ištyrinėsime daug nuostabių Rašto pasakojimų. Skaitysime apie įdomius patyrimus ir iliustracijas. Sužinosime apie turimus išteklius, kurie padės mums laimėti kaimynus (ypač tuos, kurie nesusidūrė su krikščionybe). Bet tai tik priemonė iliustracijoms ir paskatai. Tikrasis kiekvienos temos dėmesys, esmė, teks kiekvienos savaitės V daliai – iššūkiui išeiti ir iš tikrųjų ką nors padaryti.
Pasidalinsime teologinėmis įžvalgomis ir pateiksime įrankius bei idėjas, kurios jums padės darbuojantis. Ir kiekvienos temos V dalyje bus pateikti iššūkiai. Pradėsime tuo, kas paprasta. Ketvirčiui bėgant, iššūkis bus subtilus (ir ne itin subtilus). Tikslas – kiekvienam iš mūsų priimti iššūkį, melstis, kad Šventoji Dvasia mus vestų, kad pritaikytume tai, ką išmokome, ir kiekvieną savaitę skyrę kelias minutes aptartume, kaip sekėsi. Tai turi būti ne gyrimosi, o dalijimosi metas – kas sekėsi gerai, o kas nesisekė. Dalijantis, grupė generuos idėjas. Maldų sąrašai plėsis (asmeniniai ir kolektyviniai).
Galiausiai norime, kad šis ketvirtis būtų prisimintas, bet ne dėl įsimintinų minčių, įtraukiančių pasakojimų ar gilios teologinės sampratos. Pastarųjų daug. Tačiau trokštame, kad visi į šį ketvirtį žiūrėtume kaip į laiką, kai Šventoji Dvasia priėmė mūsų kuklias pastangas ir darė stebuklus Jo vardo garbei ir šlovei.
Visuotiniai misijų centrai pirmą kartą buvo įsteigti Generalinės konferencijos 1980 m. Jie veikia vadovaujami Generalinės konferencijos Adventistų misijos skyriaus. Šiuo metu yra šeši tokie centrai. Jų tikslas – padėti bažnyčiai veiksmingiau įkurti naujas tikinčiųjų grupes pasaulyje nekrikščionių gretose.
Šių temų rašymo metu minėtų centrų vadovai (Petras Bahadur, Richard Elofer, Kleber Gonçalves, Clifmond Shameerudeen, Doug Venn, Greg Whitsett), padedant Adventistų misijos direktoriui Gary Kraus, išėjusiam į pensiją „Global“ direktoriui Homer Trecartin ir Pasaulinės misijos planavimo direktoriui Jeff Scoggins, bendrai sudarė šias pamokas. Daugiau informacijos – www.GlobalMissionCenters.org