Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Jn 18, 33–19, 5; Jn 19, 17–22;
Jn 19, 25–27; Lk 2, 34–35; Jn 20, 1–18; 1 Kor 15, 12–20.
Įsimintina eilutė: „Tuomet Pilotas Jį paklausė: ‘Vadinasi, Tu esi karalius?’
Jėzus atsakė: ‘Tu pasakei, kad Aš esu karalius. Aš tam esu
gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą,
klauso Mano balso’“ (Jn 18, 37).
Jėzaus nukryžiavimas ir prisikėlimas yra evangelijos pagal Joną
kulminacija. Pirmieji dešimt skyrių apima maždaug trejus su puse
metų; 11–20 skyriai, priešingai, apima maždaug vieną ar dvi savaites.
Keturiose evangelijose Jėzaus mirtis pristatoma skirtingai. Nors
pasakojimai yra suderinami, kiekvienas rašęs pabrėžia esmę, ypač susijusią
su konkrečios evangelijos temomis. Matas pabrėžė Šventojo
Rašto išsipildymą; Morkus – Jėzaus krikštą ir kryžių; Lukas daugiausia
dėmesio skyrė kryžiui kaip išgydymui ir išganymui (pasakojimas apie
nusikaltėlį ant kryžiaus).
Tačiau Jonas pristatė kryžių kaip Jėzaus atsisėdimą į sostą, itin susijusį
su Jo valandos idėja, kuri daug kartų minima evangelijoje pagal
Joną (Jn 7, 30; Jn 8, 20; Jn 12, 27). Ši atsisėdimo soste idėja yra ironiška,
nes nukryžiavimas buvo pats bjauriausias ir gėdingiausias romėnų
naudotas būdas žudyti. Šis kontrastas parodo Jono pateiktą giliai
ironišką simboliką – Jėzus mirė gėdingai, bet, tuo pačiu metu, tai yra
šlovingas Jo, kaip Išgelbėtojo, atsisėdimas į sostą.
I. KAS YRA TIESA?
Jn 18, 28–32 Jėzaus teismas nėra išsamiai aprašytas. Dėmesys sutelktas
į Jėzų, atvestą pas Poncijų Pilotą.
- Perskaitykite Jn 18, 33–38. Apie ką kalbėjo Pilotas ir Jėzus?
Valdytojas klausė Jėzaus, ar Jis yra žydų karalius? (Jn 18, 33) Tai pirmas
šio titulo paminėjimas, bet ne paskutinis. Jėzus teiravosi Piloto, ar
jis pats to klausia, ar kiti taip sakė. Jo klausimas privertė valdytoją susimąstyti,
ar jis supranta, su kuo kalba. Skaitytojas jau žino, kad Jėzus
yra Karalius, o valdytojas?
Pilotas atsakė klausimu: „Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji
kunigai man Tave įskundė. Sakyk, ką esi padaręs!“ (Jn 18, 35) Tai buvo
išsisukinėjimas, kurį lėmė susierzinimas dėl taiklaus Jėzaus klausimo.
Tai buvo pirmasis valdytojo žingsnis šalinantis tiesos, leidžiant išankstiniam
nusistatymui užtemdyti nuovoką.
Jėzus atsakė, kad Jo karalystė ne iš šio pasaulio (Jn 18, 36). Tada
Pilotas įžvalgiai darė išvadą, kad Jėzus iš tikrųjų teigia esąs karalius
(Jn 18, 37). Tai vedė prie svarbaus Jėzaus paaiškinimo, kad Jis gimė
tam, jog liudytų tiesą ir kad kiekvienas žmogus, kuris „brangina tiesą“,
klauso Jo balso (Jn 18, 37).
Tada Pilotas klausė: „O kas yra tiesa?!“ (Jn 18, 38) Bet jis nelaukė atsakymo.
Vietoj to jis išėjo į lauką bandydamas išgelbėti Jėzų nuo minios.
Tiesa – tai evangelijos pagal Joną tema. Kaip amžinasis Žodis (logos,
Jn 1, 1–5), Jėzus yra Šviesa ir Tiesa. Visa tai priešinga tamsai ir klaidamoksliams.
Jis pilnas „malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14). Malonė ir tiesa
atėjo per Jį (Jn 1, 17). Jonas Krikštytojas paliudijo tiesą (Jn 5, 33). Jėzus
patvirtino, kad Jo Tėvas yra „tiesakalbis“ (Jn 7, 28). Pats Jėzus išgirdo
tiesą iš savo Tėvo (Jn 8, 40). Jėzus yra „kelias, ti`esa ir gyvenimas“ (Jn 14,
6). Dievo Žodis yra „tiesa“ (Jn 17, 17). Nepaisant klausimo, Pilotas praleido
galimybę sužinoti tiesą dėl savo išankstinio nusistatymo, ankstesnių
sprendimų ir spaudimo.
Kaip jūs suprantate Jėzaus kaip Tiesos idėją?
II. ŠTAI ŽMOGUS
- Perskaitykite Jn 18, 38–19, 5. Kaip Pilotas bandė įtikinti minią prašyti
Jėzaus paleidimo?
Pilotas nelaukė Jėzaus atsakymo apie tiesą. Vietoj to jis grįžo bandydamas
įtikinti minią. Kalbėdamas su jais, užuot tiesiog paleisdamas
Jėzų į laisvę, Pilotas atsidūrė nepalankioje padėtyje. Religiniai vadovai
suprato galintys manipuliuoti valdytoju per minią.
Pilotas kalbėjo apie paprotį paleisti kalinį į laisvę Paschos šventės
metu ir klausė, ar minia nori, kad jis paleistų „žydų karalių“. Keista ir
gana ironiška, kad žmonės prašė paleisti plėšiką, vardu Barabas, o ne
nekaltąjį Jėzų.
Dabar prasidėjo pasityčiojimas iš Jėzaus ir Jo gėdinimas. Romos
kareiviai nupynė erškėčių vainiką, apgaubė Jį purpurine skraiste ir
atėję vis pašaipiai sveikino Jį kaip žydų karalių. Toks pasveikinimas
panašus į tą, kaip jie sveikino imperatorių, bet čia jie tyčiojosi.
Naudodamasis minios gailesčiu, Pilotas, atrodo, ieškojo būdo
Jėzų paleisti. Jis išvedė Jėzų su erškėčių vainiku ir apgaubtą purpurine
skraiste. Scenoje, kurios Jonas nekomentavo, Jėzus, tyčiojantis,
apgaubtas karališka skraiste, o valdytojas kreipėsi į minią: „Štai žmogus!“
(Jn 19, 5) Tai skaitytojui primena Jono Krikštytojo žodžius Jn 1,
29: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ Ironiška,
kad valdytojas pagonis pristatė Mesiją apgaubtą karališka skraiste Izraelio
akivaizdoje.
Tačiau, kaip moko Jn 19, 6–16, minia reikalavo nukryžiuoti Jėzų,
atsižvelgdama į Jo teiginį, kad jis yra Dievo Sūnus. Tai gąsdino Pilotą,
kuris dar labiau siekė užtikrinti Jėzaus paleidimą. Tačiau vadovai
užantspaudavo Jėzaus likimą teigdami, kad Jo paleidimas reikštų pasipriešinimą
ciesoriui. Jie žinojo, jog Piloto ištikimybė ciesoriui reiškė,
kad jis negali paleisti žmogaus, pretenduojančio į ciesoriaus vaidmenį.
Vadovai sakė neturintys karaliaus, išskyrus ciesorių. Taigi jų gili
neapykanta Jėzui buvo didesnė už nacionalinius siekius. Norėdami
atsikratyti šio Jėzaus, jie buvo pasirengę paaukoti su nacionaline autonomija
susijusius siekius.
Baisu, valdytojas pagonis norėjo paleisti Jėzų, o tautos dvasiniai vadovai,
turėję Jį pažinti, norėjo, jog Jis būtų nukryžiuotas! Kokias pamokas
čia galime įžvelgti?
III. „ATLIKTA!“
Jn 19, 17–22 parašyta, kad Pilotas lotynų, graikų ir hebrajų kalbomis
padarė užrašą: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“ (Jn 19, 19). Religiniai
vadovai norėjo, kad užrašas būtų pakeistas. Pilotas nesileido į
kalbas ir užrašas liko – nebylus tiesos liudijimas ir vienas iš ženklų, kad
nukryžiuotas Jėzus yra karaliaus soste. Štai Jėzus, tikrasis jų karalius,
žydų karalius, prikaltas prie kryžiaus kaip nusikaltėlis.
„Aukštesnė galia nei Pilotas ar žydai pasirūpino, kad tasai užrašas
būtų prikaltas Jėzui virš galvos. Per Dievo apvaizdą jis turėjo skatinti
mąstyti ir tyrinėti Raštus“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus, 2011, p. 694).
- Perskaitykite Jn 19, 25–27. Koks čia užrašytas jaudinantis su Jėzaus
motina susijęs įvykis prie kryžiaus?
Tarp tų, kurie tądien stovėjo prie kryžiaus, buvo Jonas, mylimasis
mokinys, Marija, Jėzaus motina ir kiti. Prieš daugelį metų Simeonas
išpranašavo šį patyrimą, kai Juozapas ir Marija atnešė Jėzų į šventyklą
palaiminimui (plg. Lk 2, 34–35). Dabar mirties akimirkomis Jėzus
kalbėjo savo motinai: „Moterie, štai tavo sūnus! Paskui tarė mokiniui:
Štai tavo motina!“ (Jn 19, 26–27)
- Perskaitykite Jn 19, 28–30. Kokią reikšmę turi mirštančio Jėzaus
žodis: „Atlikta!“
Graikų kalbos veiksmažodis teleō (baigti, įvykdyti, atlikti) 28 eilutėje
(„viskas įvykdyta“) yra tas pats veiksmažodis, kaip ir 30 eilutėje (atlikta).
Be to, susijęs žodis teleioō (užbaigti, išpildyti) taip pat užrašytas 28
eilutėje, parodant Rašto išsipildymą („išsipildytų Raštas“). Kad ir kokie
siaubingi būtų šie vaizdai, viskas buvo išpildyta, atlikta, įvykdyta.
Jėzui pasakius: „Atlikta!, Jis užbaigė, įvykdė darbą, kurį Tėvas Jam
pavedė atlikti.
Ką kiekvienam iš mūsų reiškia Jėzaus ištartas žodis „atlikta“? Kas
buvo atlikta ir kaip tai taikytina mūsų gyvenimui?
IV. TUŠČIAS KAPAS
- Perskaitykite Jn 20, 1–7. Kuo mums svarbu tai, kas parašyta šiose
eilutėse?
Jėzus mirė vėlyvą penktadienio popietę ir prisikėlė anksti sekmadienį.
Kadangi artinosi sabata, kai Jis buvo palaidotas (Jn 19, 42), laidojimo
procesas buvo atliktas skubotai ir nebaigtas. Kad ir kaip mylėjo
Jėzų, Jo sekėjai laikėsi sabatos ir nėjo prie kapo (plg. Mk 16, 1; Lk 23,
56). Po sabatos keletas moterų nupirko kvepalų, kuriuos sekmadienio
rytą atsinešė prie kapo. Jų nuostabai akmuo buvo nuritintas, o kapas
buvo tuščias.
Marija Magdalena buvo viena iš tų, kuri anksti atėjo prie kapo. Ji
nubėgo pasakyti Petrui ir Jonui, ką matė. Ten nubėgo du vyrai. Jonas
aplenkė Petrą ir atbėgo pirmas. Pasilenkęs, jis pažvelgė į vidų ir pamatė
drobules, į kurias Jėzus buvo įvyniotas. Bet jis nėjo į kapą.
Tačiau Petras įėjo į vidų ir pamatė drobules. Jis taip pat matė skarą,
buvusią ant Jėzaus galvos, bet ji buvo padėta atskirai. Ji buvo suvyniota
ir palikta atskirai.
- Perskaitykite Jn 20, 8–10. Ką reiškė suvyniota galvos skara?
Petrui įėjus į kapą, po jo įėjo ir Jonas. Jn 20, 8 parašyta, kad jis įėjo,
pamatė ir įtikėjo. Kodėl pamatęs ten gulinčias drobules ir atskirai pa
dėtą galvos skarą, suvyniotą, Jonas įtikėjo, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių?
Norint atsakyti į šį klausimą, reikia pagalvoti, kodėl kapas apskritai
buvo tuščias. Paprasčiausias atsakymas būtų – kapų plėšikai. Tačiau
šis paaiškinimas negalimas dėl trijų priežasčių. Pirma, Matas pasakoja,
kad kapas buvo saugomas (Mt 27, 62–66), todėl kapo apiplėšimas
yra mažai tikėtinas. Antra, kapų plėšikai paprastai vagia vertybes, o
ne įrančius kūnus. Trečia, kapų plėšikai skuba ir nesuvynioja skarų.
Todėl nestebina tai, kad Jonas, pamatęs suvyniotą galvos skarą, įtikėjo,
jog Jėzus prisikėlė iš numirusių.
V. JĖZUS IR MARIJA
- Perskaitykite Jn 20, 11–13. Kas čia įvyko, kas parodo, kodėl Marija
Magdalena vis dar nesuprato tuščio kapo reikšmės?
Prieš šią eilutę Marija tekste paskutinį kartą paminėta pasakojanti
Petrui ir Jonui apie tuščią kapą (Jn 20, 2). Jie nubėgo prie kapo, o ji ten
grįžo kiek vėliau. Petrui ir Jonui apžiūrėjus kapą, jie tiesiog išėjo. Tačiau
Marija grįžo ir verkdama ten užtruko. Neabejotina, kad tomis dienomis
ji daug verkė. O dabar dar ir tai? Pasilenkusi ji pažvelgė į vidų.
Jos nuostabai kape buvo du baltai apsirengę angelai, sėdintys ten,
kur gulėjo Jėzaus kūnas. Jie jos klausė: „Moterie, ko verki?“ (Jn 20, 13)
Ji sielvartaudama atsakė, kad jie paėmė jos Viešpatį, ir ji nežinojo, kur
Jį padėjo.
- Perskaitykite Jn 20, 14–18. Kas Marijai pakeitė aplinkybes?
Ašarotomis akimis Marija pasisuko ir pamatė, kad kažkas stovi už
jos. Žodžiais, panašiais į angelų žodžius, Nepažįstamasis klausė: „Moterie,
ko verki? Ko ieškai?“ (Jn 20, 15) Ji manė, kad kalbėjosi su sodininku
ir prašė jo pagalbos surandant Jėzaus kūną.
Nepažįstamasis ištarė vieną žodį: „Marija!“ Tai buvo vieno žodžio
apreiškimas, pakeitęs pasaulį. Staiga nustebusi Marija atpažino, kad
su ja kalbėjosi prisikėlęs Jėzus, ir pažino Jį. Jėzus primygtinai reikalavo,
kad ji Jo nelaikytų (neliestų), nes Jis turi užžengti pas savo Tėvą.
Jos užduotis – eiti ir pasakyti mokiniams, kad Jis žengia „pas savo
Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“ (Jn 20, 17). Marija
įvykdė šią misiją. Ji papasakojo mokiniams, kad matė Viešpatį, taip
pat papasakojo visas kitas detales, kuriomis Jis pasidalijo su ja (Jn 20,
18).
Perskaitykite 1 Kor 15, 12–20. Pasak Pauliaus, kokia nauda iš mūsų
krikščioniškojo tikėjimo, jei Kristus nebūtų prikeltas iš numirusių?
TOLESNIAM TYRINĖJIMUI:
E. Vait, Su meile iš Dangaus, 2011, p. 705–712; 724–730; 731–736.
Clifford Goldstein, „Risen: Finding Hope in the Empty Tomb“ (Nampa,
ID: Pacific Press, 2020).
„Pilotas troško išvaduoti Jėzų. Bet jis matė, jog negalės to padaryti
išsaugodamas savo paties postą bei garbę. Užuot praradęs pasaulietišką
valdžią, jis nusprendė paaukoti nekaltojo gyvybę. Kaip daugelis,
kad išvengtų netekčių ar kančių, aukoja principus! Sąžinė ir pareiga
liepa daryti viena, bet savi interesai – ką kita. Galinga srovė nuneša
neteisinga linkme, ir tas, kuris eina į kompromisą su blogiu, panardinamas
į juodžiausią kaltės tamsą“ (E. Vait, Su meile iš Dangaus, 2011,
p. 686).
„Kristus neatidavė gyvybės, kol neatliko darbo, kuriam buvo siųstas,
tad išleisdamas kvapą Jis sušuko: ‘Atlikta!’ (Jn 19, 30) Mūšis buvo
laimėtas. Jo dešinioji ranka, Jo šventa ranka laimėjo Jam pergalę. Kaip
Užkariautojas Jis iškėlė savo vėliavą amžinosiose aukštybėse. Argi nesidžiaugė
angelai? Visas dangus triumfavo Gelbėtojui negalėjus. Šėtonas
buvo sutriuškintas ir žinojo, kad jo karalystė žlugo.
Angelams ir nenusidėjusiems pasauliams šūksnis ‘Atlikta!’ buvo
labai reikšmingas. Didysis atpirkimo darbas buvo atliktas ne tik dėl
mūsų, bet ir dėl jų. Jie kartu su mumis dalijasi Kristaus pergalės vaisiais“
(E. Vait, Su meile iš Dangaus, 2011, p. 705).
KLAUSIMAI APTARIMUI:
- Kokie sprendimų priėmimo procesai gali padėti jums nepadaryti
tos klaidos, kurią padarė Pilotas? - Kodėl Jėzus turėjo mirti vietoj mūsų? Kodėl Jis turėjo užimti mūsų
vietą? Kodėl Jo mirtis buvo būtina, jei norime būti išgelbėti? Kokios
Šventojo Rašto eilutės patvirtina jūsų atsakymą? - Koks yra Šventojo Rašto įrodymų ir istorinių įrodymų santykis, kai
kalbama apie tikėjimą Jėzaus prisikėlimu? Tai yra, kokie istoriniai
įrodymai stipriai patvirtina Jėzaus prisikėlimą? - Pagalvokite apie 1 Kor 15, 12–20. Kaip suprasti mintį, kad be Kristaus
prisikėlimo „užmigusieji Kristuje yra žuvę“ (1 Kor 15, 18), jei
„užmigusieji Kristuje“ nedelsiant patenka į dangų? Kaip Pauliaus
žodžiai patvirtina tiesą, kad mirusieji miega iki prisikėlimo Kristaus
sugrįžimo metu?