Lapkričio 23–29 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Jn 1, 4; Jn 10, 10; Jn 1, 12–13;
Jn 6, 61–68; Sk 13, 23–33; Mt 4, 1–4.
Įsimintina eilutė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina
pas Tėvą kitaip, kaip tik per Mane“ (Jn 14, 6).
Evangelijoje pagal Joną, paklaustas, kas Jis toks, Jėzus atsakė terminu,
apibūdinančiu dievybę. „AŠ ESU“ buvo neabejotina nuoroda į
patį Viešpatį, kuris apsireiškė Mozei degančiame krūme. „Aš esu, kuris
esu“, – sakė jis Mozei (Iš 3, 14). Tas pats Dievas, „AŠ ESU“, „tapo kūnu
ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio
Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14).
„AŠ ESU“ tema tęsiasi per visą evangeliją pagal Joną. Šios savaitės
įsimintina eilutė atspindi šią temą: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“
(Jn 14, 6). „AŠ ESU“ yra pasaulio šviesa, gyvybės duona, avių vartai,
gerasis ganytojas ir tikrasis vynmedis.
Šią savaitę toliau tyrinėsime Dievo apreiškimą, kaip pateikta evangelijoje
pagal Joną. Taip pat išsamiau tyrinėsime kitą pasakojimo
pusę, kada, nepaisant galingų Jėzaus kaip Mesijo įrodymų, kai kurie
Jį atmetė. Šią mintį tyrinėsime dėl dviejų priežasčių: siekdami išvengti
tos pačios klaidos, bet ir apsvarstyti, kaip galėtume ištiesti ranką
tiems, kuriems gresia padaryti tą pačią klaidą.
I. JAME BUVO GYVYBĖ
Jn 1, 1 apaštalas aiškiai teigia, kad Jėzus yra Dievas. Vadinasi, Jn 1,
4 – „Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa“ – žodis gyvybė
čia turi nusakyti dievišką gyvybę, amžiną būtį. Kadangi Jis turi
gyvybę savyje, Jis gali atiduoti savo gyvybę ir vėl ją pasiimti (Jn 10,
17). Kadangi Jis turi gyvybę savyje, Jis gali teikti gyvybę, kam panorėjęs
(Jn 5, 21; plg. Jn 14, 19).
Šis žodis „gyvybė“ (zoē) evangelijoje pagal Joną pavartotas 36 kartus,
apie 25 procentus viso pavartojimo Naujajame Testamente. Jn 1,
4–5 šis žodis ne tik nusako gyvybės šaltinį mūsų planetoje, bet ir yra
susijęs su išganymu. Visoje likusioje evangelijoje pagal Joną ši gyvybės
mintis (zoē) dažniausiai išreiškiama kaip amžinasis gyvenimas,
išganymo pažadas (žr. Jn 3, 15–16. 36; Jn 4, 14. 36; Jn 6, 27. 40. 47. 54.
68; Jn 10, 27–28). Taigi Tas, kuris suteikė gyvybę kurdamas, yra Tas
pats, kuris teikia išganymą, amžinąjį gyvenimą puolusiam pasauliui.
- Dėl ko Jėzus atėjo į šią žemę? Jn 1, 29; Jn 3, 16; Jn 6, 40; Jn 10, 10;
Jn 12, 27.
„Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus
Sūnus, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,
14–15).
Kaip varinis žaltys užėmė izraelitų, kuriems įgėlė žaltys, vietą, taip
Jėzus užėmė mūsų vietą, ištiktųjų nuodėmės. Jis prisiėmė mūsų bausmę,
kad turėtume Jo teikiamą gyvybę.
Kristus taip pat trokšta, kad mes turėtume gyvenimą ir jo turėtume
apsčiai (Jn 10, 10). „Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti
Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno
norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę“ (Jn 1, 12–13).
Kristus atėjo, kad apreikštų mums Tėvą. „Dievo niekas niekada
nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis,
mums Jį atskleidė“ (Jn 1, 18). Matydami Jėzaus charakterį, galime
pamatyti ir Tėvo charakterį.
Ko galime pasimokyti iš Jėzaus gyvenimo apie Tėvo charakterį? Kodėl
šis apreiškimas yra itin gera žinia?
II. AMŽINOJO GYVENIMO ŽODŽIAI
- Perskaitykite Jn 6, 61–68. Kai Jėzus paklausė mokinių, ar ir jie pasitrauks,
kokia buvo Petro atsakymo reikšmė?
Su amžinu gyvenimu susiję Petro žodžiai dera su visa evangelija
pagal Joną apimančia tema. Jono 6 yra su amžinuoju gyvenimu
susijusių žodžių sutelkimas, 5000 pamaitinimo kontekste (Jn 6, 27.
- 68). Jėzus sakė, kad Jis yra gyvybės duona (Jn 6, 35), o tai
reiškia, kad Jo gyvenimas, Jo mirtis ir prisikėlimas yra amžinojo išganymo
šaltinis.
Žodžiai amžinasis gyvenimas arba jų atitikmuo evangelijoje pagal
Joną pakartoti mažiausiai 17 kartų. Šis terminas nereiškia dvasinės
būties, tapimo amžinos būtybės dalimi ar kokios nors kitos nežemiškos
sąvokos. Atvirkščiai, jie reiškia tą gyvybę teikiančią galią, kuri atneša
išganymą ir prasmę mūsų būčiai dabar bei amžinam gyvenimui,
kai sugrįš mūsų Viešpats. Kaip Jėzus tapo kūnu, taip ir prisikėlimas,
apie kurį Jėzus kalbėjo, įvyksta laike ir erdvėje bei fiziniame kūne. Tai
prisikėlimas iš numirusių, gyvybės, kurią kadaise turėjo žmonės Edene,
atnaujinimas. - Kaip mums suteikiamas amžinasis gyvenimas? Jn 3, 15–16; Jn 5,
24; Jn 6, 40. 47; Jn 8, 31; Jn 12, 46; Jn 20, 31.
Tik tikėjimu kliaujamės, kad Jėzus Kristus atėjo gyventi ir mirti vardan
mūsų. Šis tikėjimas suteikiamas mums dovanai, tačiau turime sąmoningai
pasišvęsti Jėzui, atgailauti ir kliautis Jo krauju už nuodėmių
atleidimą bei apvalymą.
Jėzui paklausus Petro, ar jis taip pat ketina pasitraukti, Petro atsakymas:
„Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo
žodžius“ (Jn 6, 68), apibendrina išganymo esmę ir tai, kaip mums jis
suteikiamas. Išganymas ateina ne iš filosofijos, istorijos, mokslo – visų
žmogiškųjų disciplinų. Jis ateina iš Jėzaus, kuris, turėdamas savyje
amžinąjį gyvenimą, jį dovanai siūlo visiems, kurie, atsiliepdami į
Šventąją Dvasią, jį priims.
Kaip amžinojo gyvenimo pažadas veikia mūsų nusistatymą žemiško
gyvenimo atžvilgiu čia? Kaip šis pažadas turėtų paveikti mūsų nusistatymą?
III. TIKĖJIMAS IR ATGIMIMAS
- Perskaitykite Jn 1, 12–13. Kokie žingsniai čia aprašyti norint tapti
krikščioniu?
Jonas rašė evangeliją, kad tikėtume Jėzų ir kad tikėdami turėtume
amžinąjį „gyvenimą per Jo vardą“ (Jn 20, 31). Jn 1, 12–13 šis procesas
aprašytas dviem etapais. Pirma, mes Jį priimame, tai yra, tikime Juo.
Antra, Jis suteikia mums galią tapti Dievo vaikais, kurie 13 eilutėje
apibūdinti kaip „iš Dievo užgimę“. Taigi yra žmogiškoji ir dieviškoji
tapimo krikščioniu pusė. Turime veikti tikėdami, priimti Jį, būti atviri
šviesai, bet Jis yra Tas, kuris atnaujina širdį.
Tiesą sakant, pats tikėjimas yra Dievo dovana, gaunama išgirdus Jo
žodį (Rom 10, 17). „Kad turėtume tikrą ir nuolatinį tikėjimą Kristumi,
turime pažinti Jį tokį, koks Jis nusakytas Žodyje“ (E. Vait, „Fundamentals
of Christian Education“, 433 p.). „Dvasia, veikianti ir apšviečianti
žmogaus protą, suteikia tikėjimą Dievu“ (E. G. White Comments, The
Seventh-day Adventist Bible Commentary, 7 t., 940 p.).
Tie, kurie tiki arba priima Sūnų kaip Mesiją, gauna amžinąjį gyvenimą.
Jonas taip pat pabrėžė Jėzaus ištarto Žodžio priėmimą arba tikėjimą
(Jn 5, 24. 38. 47). Šventosios Dvasios vaidmuo yra įtikinti (Jn 16,
7–8; plg. Rom 8, 16).
- Perskaitykite Rom 8, 16. Koks išganymo Jėzuje principas užrašytas
čia?
Biblinis tikėjimas, pagrįstas Šventosios Dvasios darbu mūsų širdyje,
yra mūsų tikėjimo pagrindas. „Tikėjimas yra… didis palaiminimas –
akys, kurios mato, ausys, kurios girdi“ (E. Vait, „In Heavenly Places“,
104 p.). Humanistinis požiūris į tikėjimą teigia, kad turime rasti pagrindą,
tikėjimo kriterijus ir tada įtikėti. Priešingai, biblinis mokymas
teigia, kad tikėjimas yra pamatas, Dievo dovana (Ef 2, 8; 1 Kor 1, 17–
24; 1 Kor 2, 1–6). Pradedame tikėjimo pamatu, o tada augame supratimu
ir malone.
Jei kas nors jūsų paklaustų, kuo grindžiamas jūsų tikėjimas, ką atsakytumėte?
IV. GYVYBĖS ŠALTINIO ATMETIMAS
Vieni liūdniausių pasakojimų visame Šventajame Rašte yra evangelijoje
pagal Joną. „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. …
[Šviesa] buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsiradęs, bet pasaulis Jo nepažino.
Pas savuosius atėjo, o savieji Jo nepriėmė“ (Jn 1, 5. 10–11).
„AŠ ESU“ atstūmė didžioji dalis Jo tautos.
Nestebina, kad Paulius vėliau perspėjo: „Tad nepameskite savo
pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!“ (Hbr 10, 35) Kaip mes ne
kartą matėme, Kristus buvo atmestas, nes žmonės nepriėmė Jo Žodžio.
„Šiuolaikinis humanistinis mąstymo būdas prasideda abejonėmis.
Žmonės abejoja viskuo, kad išsiaiškintų, kas yra tiesa. Tai, kas atlaiko
patikrinimą, priimama kaip tvirtos žinios, kuriomis galima tikėti. Kai
kurie taiko tą patį metodą Biblijai, pasinaudodami mokslu, istorija,
psichologija, filosofija, archeologija ar geologija, kad nustatytų, kas
Biblijoje yra tiesa. Pats metodas paremtas abejonėmis Šventojo Rašto
patikimumu. Kristus klausė: ‘Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras
žemėje tikėjimą?’ (Lk 18, 8)“ (E. Edward Zinke and Roland Hegstad,
The Certainty of the Second Coming, (Hagerstown, MD: Review and
Herald Publishing Association, 2000) 96 p.).
- Perskaitykite Sk 13, 23–33. Kuo skyrėsi du žvalgų pasakojimai
apie Kanaaną?
Būdami Kadeše žydai nusidėjo abejodami Dievo Žodžiu. Dievas
liepė jiems užimti kraštą. Dvylika žvalgų buvo išsiųsti į Kanaaną išžvalgyti
krašto. Jie grįžo su dviem pasakojimais. Daugumos pasakojimas
buvo neigiamas. Krašte yra milžinų, įtvirtintų miestų, ginklų, kokių
dar nematėme, ir gerai apmokytų kariuomenių. Priešingai mums,
buvusiems vergams Egipte, su menka karine patirtimi. Dešimt žvalgų
pasisakė prieš, atsižvelgdami į gausius įrodymus iš žmogiškosios pusės.
Du žvalgai balsavo – už, atsižvelgdami į tikėjimą didžiule Dievo
Žodžio galia.
Kaip išvengti tos pačios klaidos, padarytos čia? Vis dėlto, kaip galima
išvengti perdėto pasitikėjimo savimi, darant ką nors kvailo, bet tikint,
kad vykdoma Dievo valia, neva negali nepasisekti?
V. PASMERKIMAS
„Kas Jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už
tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus. […] Kiekvienas nedorėlis neapkenčia
šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas
vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“
(Jn 3, 18–21; plg. Jn 1, 10).
- Kodėl žmonės yra teisiami? Jn 3, 18. 36; Jn 5, 24. 38; Jn 8, 24; Jn 12,
47.
Jėzaus Kristaus, pasaulio Šviesos, atmetimas palieka mus atvirus
abejonėms ir velnio pagundoms. Tai sukimasis nuo šviesos į tamsą.
Ievai buvo paaiškinta, kaip elgtis dėl medžio sodo viduryje. Šėtonas
gundė ją suabejoti šviesa. Ji išmėgino Dievo Žodį samprotaudama,
kad meilės Dievas nesunaikins savo kūrinių. Ji taip pat rėmėsi
savo pojūčiais. Žaltys valgė vaisių ir galėjo kalbėti. Galbūt jis teisus.
Jei valgysiu vaisių, gal tapsiu panaši į Dievą! Apgauta ji nusisuko nuo
šviesos. Ir jos vyras pasirinko tą patį kelią.
- Perskaitykite Mt 4, 1–4. Kokiais principais Kristus naudojosi gundomas
dykumoje, kovodamas su šėtono klasta?
Kristui buvo pasiekiamas tas pats humanistinis mąstymo įrankis,
kuriuo naudojosi Adomas ir Ieva, gyventojai iki tvano ir Izraelis Kadeše.
Jis galėjo klausti, kodėl mylintis Dievas palieka savo Sūnų dykumoje
40 dienų ir naktų be maisto ir apsaugos. Jis taip pat galėjo
ryžtis įrodyti savo Sūnystę – Aš paversiu šiuos akmenis duona! Vietoj
to Jis atsakė Dievo Žodžiu. Jis vadovavosi dangiškuoju lygmeniu, o
ne žemišku mąstymu. Jis galėjo lengvai įtikinti save priimti klaidingą
sprendimą, kaip dažnai daro itin daug žmonių, net tikinčių.
TOLESNIAM TYRINĖJIMUI:
E. Vait, Su meile iš Dangaus, 2011, p. 553–561.
„Nuolankiai priėmęs žmogiškumą, Kristus atskleidė priešingą
charakterį nei šėtono. Tačiau nusižeminimo kelyje Jis nusileido dar
žemiau. ‘Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; Jis nusižemino tapdamas
klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties’ (Fil 2, 8). Kaip vyriausiasis kunigas
padėdavo į šalį savo puošnius vyriausiojo kunigo drabužius ir
tarnaudavo baltu drobiniu paprasto kunigo apdaru, taip ir Kristus
priėmė tarno pavidalą ir atnašavo auką, pats būdamas ir kunigas, ir
auka. ‘Bet Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai
už mūsų kaltes. Bausmė ant Jo krito mūsų išganymui’ (Iz 53, 5).
Su Kristumi buvo pasielgta taip, kaip mes verti, kad su mumis galėtų
būti elgiamasi taip, kaip Jis vertas. Jis buvo pasmerktas už mūsų
nuodėmes, kurių Jis nepadarė, kad mes galėtume būti išteisinti per
Jo teisumą, kurio neturime. Jis iškentė mūsų mirtį, kad mes galėtume
gauti Jo gyvenimą. ‘Mes buvome išgydyti Jo žaizdomis’“ (E. Vait, Su
meile iš Dangaus, 2011, p. 19 ).
KLAUSIMAI APTARIMUI:
- Jėzus itin daug paaukojo, kad išgelbėtų pasaulį. Jūsų nuomone,
kokie yra geriausi būdai padėti kitiems pamatyti šią nuostabią tiesą
ir ateiti pas Jį su tikėjimu? - Kokie yra esminiai skirtumai priimant sprendimus žmogiškuoju,
pasauliniu lygmeniu, priešingai sprendimų priėmimui remiantis
dieviškuoju apreiškimu? - Kaip logika ir mąstymas dera su Dievo Žodžio supratimu? Kokių
loginių ir racionalių priežasčių turime tikėjimui priimti? Kaip, pavyzdžiui,
pranašysčių išsipildymas ar nuostabus sukurto pasaulio
grožis ir sudėtingumas logiškai bei racionaliai apreiškia Dievo buvimą
ir išganymo plano tiesą? - Klasėje aptarkite savo atsakymus į III dalies pabaigoje pateiktą
klausimą. Kuo pagrįstas jūsų tikėjimas? Jei kas nors jūsų paklaustų,
kodėl tikite Jėzumi ir Evangelijos teiginiais, ką atsakytumėte?