GANYTOJO IŠMĖGINIMAS

Pirma tema
Birželio 25 – liepos 1 d.

Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ps 23; Rom 12, 18–21.

Įsimintina eilutė: „Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera Jo vardui.“ (Ps 23, 3)

Sofi atsirėmė į savo miegamojo duris ir sukniubo ant grindų. Ašaros tryško ir po akimirkos ji jau raudojo. „Kaip jis galėjo? Kaip jis galėjo!“ Sofi ką tik sužinojo naujieną, kuri sudaužė jos širdį. Kažkas, ką ji laikė draugu, tas, kurį ji gerbė ir kuriuo pasitikėjo, skleidė baisias apkalbas apie ją, kad sugadintų jos reputaciją ir pakenktų jos atliekamam darbui. Paėmusi nuo lovos Šventąjį Raštą, ji staiga suprato, kad skaito gerai žinomus žodžius: „Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera Jo vardui. Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes Tu su manimi. Tavo Ganytojo lazda ir vėzdas apgins mane“ (Ps 23, 3–4).

– Tikrai taip negali būti! – pratarė ji sau. Tačiau logika atrodė neišvengiama. Ganytojas psalmėje vedė savo avis teisumo takais, tačiau pastarieji taip pat atrodė vingiuojantys per tamsiausią slėnį. Ar gali būti, kad net ir šią skausmingą draugo išdavystę, šį tamsiausią slėnį Dievas galėtų panaudoti mokydamas ją teisumo?

Savaitės santrauka: Kokiu metu jūs dvasiškai augote – lengvais ar sunkiais laikais?

I. KELIONĖS VADOVAS – GANYTOJAS

„Viešpats – mano Ganytojas, man nieko netrūksta“ (Ps 23, 1).

Vaikų buvo paprašyta nupiešti Dievą. Be jokių išimčių kiekvienas nupiešė paveikslėlį, kuriame kažkur buvo širdis. Paklausti kodėl, jie vieningai pareiškė, kad Dievas yra meilė. Tai buvo taip paprasta.

Lengva turėti gerą nuomonę apie Dievą ir Jo tikslus, kai viskas klostosi gerai. Tačiau kai mes senstame ir gyvenimas tampa vis sunkesnis ir sudėtingesnis, mūsų požiūris į Dievą dažnai keičiasi. Dievas, žinoma, nesikeičia (Hbr 13, 8; Jok 1, 17); bet mes keičiamės.

Dėl Senojo Testamento laikų gyvulininkystės gyvenimo būdo Psalmė 23 pavartoti ganytojo simboliai, nusakant, kaip Dievas mumis rūpinasi. Ganytojo simbolis yra taikomas Dievui – tiek Senajame Testamente, tiek Naujajame Testamente. Tai nuostabus vaizdinys, kuris nesikeičia. Prieš pažvelgdami į Psalmę 23, apžvelkime, kaip skirtingi Šventojo Rašto knygų autoriai suprato Ganytojo darbą ir pobūdį.

1. Ką apie Ganytoją sako kiekviena iš šių eilučių?

Iz 40, 11                                                                     

Jer 23, 3–4                                                                 

Ez 34, 12                                                                    

Jn 10, 14–16                                                               

1 Pt 2, 25                                                                    

2. Dabar pereikite prie Psalmės 23. Ką Ganytojas daro, kad pasirūpintų savo avimis?

Ps 23, 2                                                                      

Ps 23, 3                                                                      

Ps 23, 4                                                                      

Ps 23, 5                                                                      

Ps 23, 6                                                                      

Ką jums reiškia žinojimas, kad yra kažkas, kas jumis rūpinasi? Kaip galėtumėte pasinaudoti šiuo vaizdiniu padrąsinant žmogų, kurio Dievo paveikslą aptemdė jo paties kovos, kad ir kokios jos būtų?

II. VIETOS KELIONĖJE

„Veda teisumo takais, kaip dera Jo vardui“ (Ps 23, 3).

Įsivaizduokite teisumo takus (Ps 23, 3), besidriekiančius prieš jus ir į tolį. Jūs nematote pabaigos, bet žinote, kad kelionės pabaigoje yra namai, Dievo namai. Kai dėmesį labiau sutelkiate į save, ar matote, kur veda takai? Kai kurias vietas įžvelgiate aiškiai, tačiau kitoms kelią pastoja didelės ar pavojingos kliūtys. Kartais kelias dingsta už kalno. Kai kuriomis kelio dalimis eiti lengva; kitomis sunku. Taip buvo ir Izraeliui keliaujant iš Egipto į Pažadėtą kraštą, kaip aprašyta šioje psalmėje.

3. Išvardinkite Psalmėje 23 vietas, per kurias Dovydas mato teisumo takais einančias avis, joms einant į Viešpaties namus.

Bet kodėl šie takai pavadinti „teisumo“ arba teisingais takais? Štai keturios svarbios priežastys. Pirma, jie yra teisumo takai, nes veda į deramą vietą – Ganytojo namus. Antra, šie takai yra teisumo, nes išlaiko mus darnoje su tinkamu asmeniu – pačiu Ganytoju. Trečia, jie yra teisumo takai, nes moko mus būti tinkamais žmonėmis, kaip Ganytojas. Ketvirta, jie yra teisumo takai, nes teikia mums teisingą liudijimą – mums tampant deramais žmonėmis, mes šloviname Viešpatį. Šie takai yra „teisumo“ arba teisingi, ar eiti lengva, ar sunku.

Svarbu suvokti, kad kai Dievas mus veda, tai susiję ne tik su mūsų atvedimu į tikslą. Tai daug daugiau nei tik vedimas ir apsauga. Kaip ir daugelis Rašto pavyzdžių, kuriuose Dievas veda savo tautą (nesvarbu, ar jis veda Abraomą savo pažadais, ar Izraelį veda ugnies ir debesies stulpu), kai Dievas veda, tai visada susiję su Jo tautos mokymu teisumo.

Ar suvokiate, kad teisumas yra Ganytojo prioritetas jūsų gyvenime? Kaip išbandymai gali pakeisti jūsų gyvenimą, kad geriau atspindėtumėte Kristaus charakterį?

III. NETIKĖTAS APLINKKELIS 1. SLĖNIS

„Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes Tu su manimi. Tavo Ganytojo lazda ir vėzdas apgins mane“ (Ps 23, 4).

Būtų malonu, jei teisumo takai vingiuotų tik palei veja apaugusius gaivinančių upelių krantus. Bet Dovydas rašė ne taip. Šalia šių takų yra ir tamsiausias slėnis – ne ta vieta, kurią norėtųsi aplankyti! Tam tikru laiku Izraelyje aptinkamos sezoniškai išdžiūstančios upių vagos ir daubos kartais netikėtai užtvinsta ir gali atrodyti neįveikiamos. Šios vietos dažnai yra siauros, su stačiais šlaitais, pro kuriuos neprasiskverbia šviesa. Taigi tamsiausias slėnis reiškia „gilią tamsą“.

4. Pagalvokite apie tuos laikus, kai buvote savo „tamsiausiame slėnyje“. Koks jis buvo? Ar bijojote, nors žinojote, kad Ganytojas yra šalia? Kurios Rašto eilutės jums tuo metu buvo brangiausios ir kodėl?

5. Jūsų manymu, kaip avys atsidūrė slėnyje? Ar manote, kad avys ten nukeliavo pačios, ar Ganytojas pats vedė avis tokiu taku? Pagrįskite savo atsakymą.

___________________________________________________

Elizabetė Eliot rašo: „Avis, atsidūrusi tamsiausiame slėnyje, gali padaryti išvadą, kad ji buvo blogai vedama. Jai reikėjo pereiti šią tamsą, kad išmoktų nebijoti. Ganytojas vis dar yra su ja.“ (Elisabeth Elliot, „Quest for Love“ („Grand Rapids“, MI: „Revell Books“, 1996), p. 218)

Ar kada nors jautėtės, kad buvote įvesti į slėnį? Kaip per šį laiką reagavote į Dievą? Kodėl, jūsų manymu, Ganytojas gali rizikuoti būti nesuprastas, leisdamas mums patekti į tamsiausią slėnį?

IV. NETIKĖTAS APLINKKELIS 2. PRIEŠŲ APSUPTAS STALAS

„Tu padengi man stalą mano priešų matomoje vietoje, patepi dosniai mano galvą aliejumi; sklidina mano taurė!“ (Ps 23, 5)

6. Gyvenime neišvengiamai susidursime su tam tikrais priešais. Kaip su jais elgtis? Ar kada teko bemiegę naktį vartytis ir galvoti, kaip atkeršyti tiems, kurie bando pakenkti jums ar jūsų darbui? Krikščionims gali būti sunku suprasti, kaip elgtis su priešais.

7. Kokių priešų turėjote savo gyvenime? Kaip reagavote į tuos, kurie bandė pakenkti jums ar tiems, kurie jums rūpi? Kaip laikėtės Kristaus žodžių Mt 5, 44 ar Pauliaus – Rom 12, 18–21?

Ps 23, 5 Dovydas parodo mums įdomų kovos su priešais būdą. Jis nustelbia jų buvimą žiūrėdamas į tai, ką Dievas daro jo labui. Ir Dievas ruošia jam pokylį.

Dovydo laikų kultūroje, kai garbingas svečias atvykdavo į vaišes, šeimininkas patepdavo jo galvą aliejumi, svečiui ruošiantis įžengti į pokylių salę. Aliejus būdavo pagamintas iš alyvuogių aliejaus ir kvepalų mišinio. Tada svečias atsisėsdavo prie gausaus stalo, o maisto būdavo tiek, kad jo viso buvo neįmanoma suvalgyti.

8. Kaip trys dalykai (stalas, aliejus, taurė) Ps 23, 5 galėtų mums priminti tai, kaip Dievas pasirūpina, net kai esame slėnyje?

Paulius mums primena: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Ef 6, 12). Mūsų priešas yra ir matomas, ir nematomas. Norime to ar ne, bet esame apsupti. Vis dėlto, kai esame su Ganytoju, joks priešas, matomas ar nematomas, negali pavogti to, ką Jis mums parūpino.

Pagalvokite, kaip Ganytojas elgėsi su jumis, kai buvote apsuptas priešų. Ką galite įžvelgi tokiu laiku, dėl ko galėtumėte dėkoti net sunkmečiu?

V. TAM TIKRAS PAŽADAS KELIONEI

„Tik gerumas ir ištikimoji meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš visados gyvensiu Viešpaties Namuose“ (Ps 23, 6).

Kai esame slėnyje ar apsupti priešų, kartais kyla pagunda manyti, kad likome vieni. Ne visada atrodo, kad Dievas daug daro; manome, kad jei Jis būtų padėjęs, mūsų apskritai neištiktų tokios aplinkybės. Tačiau akivaizdu, kad Dovydo supratimas kitoks.

9. Nepaisant dviejų išbandymų, kokius du dalykus Dovydas sako Ps 23, 6, dėl kurių jis yra užtikrintas? (Taip pat žr. Ef 1, 4; 2 Pt 1, 10; Hbr 11, 13–15)

Kai kuriuose vertimuose sakoma, kad gerumas ir ištikimoji meilė (Dievo pasišventimas sandorai) „lydės“ mane per visas mano gyvenimo dienas. Tačiau pirminis veiksmažodis yra daug stipresnis, o eilutėje turėtų būti parašyta, kad gerumas ir ištikimoji meilė „persekios“ mane per visas mano gyvenimo dienas. (Tiesą sakant, tai tas pats hebrajų kalbos veiksmažodis, vartojamas Pr 14, 14; Joz 10, 19 ir 1 Sam 25, 29, kur „persekiojimo“ mintis yra akivaizdi.)

10. Ką įsivaizduojate galvodami, kad gerumas ir ištikimoji meilė jus „persekioja“? Kaip manote, ką Dovydas norėjo pasakyti mums apie Dievą, taip apibūdindamas Jo rūpinimąsi mumis?

Nesvarbu, koks bebūtų tamsus slėnis ar kokie atkaklūs priešai, Dievo gerumas ir ištikima meilė bei Jo vedimas iki pat mūsų kelionės pabaigos yra užtikrintas. Jei šios mintys išlaikė Jėzų Golgotoje, mes taip pat turėtume išlikti drąsūs.

Tačiau kartais mums rūpimiems žmonėms kyla daug klausimų. Kaip ir Dovydui, geriausias būdas spręsti tokioms problemoms – ne teologinis išdėstymas, ką Dievas gali padaryti. Veikiau, kaip Dovydas mums parodo Ps 23, 6, verčiau pastiprinti, pasidalyti asmeniniu įsitikinimu dėl su mūsų Dievu susijusia tiesa.

Kokie įrodymai iš jūsų pačių pažinimo Dievo gali užtikrinti, kad Jo gerumas ir ištikima meilė persekioja mus? Kokių įrodymų galėtumėte pridurti iš Rašto? Kaip galėtumėte jais pasidalyti su tais, kurie galbūt abejoja Dievo globos tikrumu? Kuo kryžius yra didžiausias šio „persekiojimo“ pavyzdys?

Tolesniam tyrinėjimui: E. Vait, „Testimonies for the Church“, 4 t., 143 p.; Su meile iš Dangaus, 2011, p. 443–449.

„Tie, kurie pagaliau nugalės, savo religiniame gyvenime patirs siaubingo sumišimo ir išbandymų; tačiau jie neturėtų liautis kliovęsi, nes tai yra jų drausminimo dalis Kristaus mokykloje ir tai yra būtina, kad visas šlakas išsivalytų. Dievo tarnas turi ištverti priešo išpuolius, jo žiaurias patyčias ir įveikti kliūtis, kurias šėtonas jam paspęs. … Bet jei jūs nuolat žiūrėsite aukštyn, o ne žemyn į savo sunkumus, nenusilpsite kelyje, greitai pamatysite Jėzų, tiesiantį savo ranką, kad jums padėtų, ir jums beliks tik duoti Jam savo ranką ir leisti Jam jus vesti. Tapę patiklūs, tapsite viltingi. … Radę pagalbą Kristuje, išugdysite tvirtą, simetrišką, gražų charakterį. Šėtonas niekaip negali padaryti tokio charakterio šviesos neveiksnios. … Dievas davė mums savo geriausią dovaną, netgi savo vienatinį Sūnų, kad pakeltų, pakylėtų ir padėtų mums apsivilkti Jo charakterio tobulumu, namams Jo karalystėje.“ (E. Vait, „Messages to Young People“, p. 63)

Klausimai aptarimui:

1. Kiek jums žinoma, kad į jūsų gyvenimą ateinantis siaubingas sumišimas ir išbandymai yra jūsų drausminimo dalis „Kristaus mokykloje“?

2. Kaip mūsų pagalba, paguoda ir padrąsinimas tiems, kurie yra slėnyje, gali būti Ganytojo būdas padėti žmonėms išgyventi krizes? Ką jūs, kaip bažnyčia, galite daryti, kad Viešpats geriau panaudotų pagalbą tiems, kuriems jos reikia?

3. Klasėje paprašykite kiekvieno žmogaus papasakoti, kaip gerumas ir gailestingumas juos „persekiojo“. Ko galite pasimokyti iš vienas kito patyrimo?

4. Pagalvokite apie paskutines Kristaus gyvenimo valandas, kai Jis įėjo į išmėginimą. Ką galite pasakyti iš Rašto ar E. Vait knygų („Su meile iš Dangaus“ yra puikus šaltinis), kaip Jėzus, būdamas žmogumi, sugebėjo ištverti? Ko galime pasimokyti iš Jo pavyzdžio, kai patys susiduriame su mums tenkančiais išmėginimais?