Dešimta tema
Kovo 2–8 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ps 78; Ps 105; Gal 3, 29; Ps 106; Ps 80; Sk 6, 22–27; Ps 135.
Įsimintina eilutė: „Dalykus, kuriuos girdėjome ir žinojome, apie kuriuos mums pasakojo mūsų tėvai. Neslėpsime jų nuo savo vaikų, bet pasakosime būsimajai kartai apie VIEŠPATIES galybę ir Jo šlovingus darbus bei padarytus stebuklus“ (Ps 78, 3–4).
Daugelyje psalmių šlovinimas yra pasakojimas apie galingus Viešpaties išganymo darbus. Šios psalmės dažnai vadinamos „išganymo istorijos psalmėmis“ arba „istorinėmis psalmėmis“. Kai kurios ragina Dievo tautą mokytis iš savo istorijos, ypač iš savo ir savo protėvių klaidų. Kai kuriose istorinėse psalmėse vyrauja priegiesmis, pabrėžiantis nuostabius Dievo darbus praeityje Dievo tautos labui ir sustiprinantis jų pasitikėjimą Viešpačiu, kuris gali ir yra ištikimas, kad išvaduotų iš esamų sunkumų.
Istorinės psalmės ypač patrauklios tuo, kad jos padeda mums suvokti mūsų gyvenimą kaip Dievo tautos istorijos dalį ir teigti, kad ši praeitis yra mūsų. Kadangi per Kristų buvome priimti į istorinės Dievo tautos šeimą (Rom 8, 15; Rom 9, 24–26; Gal 4, 6–7), senovės Izraelio tautos istorinis paveldas yra iš tikrųjų mūsų dvasinių protėvių istorija. Todėl galime ir turime mokytis iš jų praeities, kuri taip pat yra mūsų.
Galutinis tikslas – suvokti, kad kiekviena Dievo tautos karta atlieka nedidelį, bet reikšmingą vaidmenį didingame istoriniame Dievo suverenių tikslų apsireiškime didžiojoje kovoje.
I. NESUSTABDOMA VIEŠPATIES IŠTIKIMYBĖ
1. Perskaitykite Psalmę 78. Kokios trys pagrindinės istorinės epochos išryškintos šioje psalmėje? Kokias pasikartojančias pamokas Asafas supranta iš kiekvieno laikotarpio?
Izraelio praeities apžvalga pabrėžia Dievo ištikimybę ir Izraelio neištikimybę. Ši apžvalga taip pat turėtų mokyti ateinančias kartas nekartoti protėvių klaidų, bet pasitikėti Dievu ir likti ištikimiems Jo Sandorai. Psalmininkas istoriją naudoja kaip palyginimą (Ps 78, 2), o tai reiškia, kad tauta turėtų giliai apmąstyti psalmės žinią ir patys ieškoti prasmės. Ps 78, 2 yra pranašiškas Jėzaus mokymo metodo palyginimais aprašymas (Mt 13, 34–35).
Šioje psalmėje taip pat apmąstomas Išėjimo laikas (Ps 78, 9–54), apsigyvenimas Kanaane (Ps 78, 55–64) ir Dovydo valdymo laikotarpis (Ps 78, 65–72). Tai parodo šlovingus Viešpaties darbus ir žmonių Sandoros su Dievu nesilaikymo padarinius. Izraelio istorija pasakoja apie daugybę tautos neištikimybės Dievui formų, ypač jų stabmeldystę (Ps 78, 58).
Tačiau psalmininkas pabrėžia Izraelio neištikimybės šaknis: jie pamiršo, ką Dievas dėl jų padarė, nepasitikėjo Dievu, gundė Dievą (Ps 78, 18. 41. 56), maištavo prieš Jį ir nesugebėjo laikytis Jo Įstatymo, Jo Sandoros ir Jo liudijimų (Ps 78, 10. 37. 56). Pabrėždamas šias konkrečias neištikimybės formas, psalmininkas nurodo, kad Izraelio atmetimas istorijoje įvyko dėl vienos pagrindinės nuodėmės, būtent dėl žmonių nepasitikėjimo Viešpačiu (Ps 78, 7–8).
Skaitant šią psalmę, akivaizdus nuolatinis tautos užsispyrimas ir dvasinis aklumas, priešingai beribei Viešpaties kantrybei ir maloningumui. Kaip kiekviena nauja karta buvo itin lėta suprasti?
Prieš pernelyg kritikuodami praeities kartas, turėtume pagalvoti apie save. Ar mes taip pat neužmirštame Dievo stebuklų praeityje ir nepaisome Jo Sandoros reikalavimų? Ši psalmė neskatina žmonių pasikliauti savo darbais. Vietoj to, Psalmė 78 parodo žmogaus valios beprasmiškumą, nebent ji grindžiama nuolatiniu Dievo ištikimybės suvokimu ir Jo malonės priėmimu. Nesėkmingos Dievo tautos kovos (Ps 78, 9. 62–64) paaiškina šios psalmės pamoką, kad žmogaus pastangos, išskyrus ištikimybę Dievui, yra pasmerktos nesėkmei.
Ko pasimokėte arba turėjote pasimokyti iš savo praeities klaidų?
II. ISTORIJOS PRISIMINIMAS IR DIEVO ŠLOVINIMAS
2. Perskaitykite Psalmę 105. Kokie istoriniai įvykiai ir jų pamokos pabrėžiami šioje psalmėje?
Psalmė 105 primena svarbiausius įvykius, kurie suformavo Sandorą tarp Viešpaties ir Jo tautos Izraelio. Šioje psalmėje dėmesys sutelkiamas į Dievo Sandorą su Abraomu duoti pažadėtą kraštą jam bei jo palikuonims ir kaip šis pažadas, patvirtintas Izaokui ir Jokūbui, buvo apvaizdos išpildytas per Juozapą, Mozę ir Aaroną bei Kanaano užkariavimo metu. Ši psalmė teikia viltį Dievo tautai per visas kartas, nes nuostabūs Dievo darbai praeityje garantuoja nekintančią Dievo meilę Jo tautai visais laikais (Ps 105, 1–5. 7–8).
Psalmė 105 primena Psalmę 78 (žr. praeitą dalį), pabrėždama Dievo ištikimybę savo tautai istorijoje, ir tai daroma siekiant šlovinti Dievą ir įkvėpti ištikimybę. Tačiau skirtingai nei Psalmė 78, Psalmė 105 nemini tautos praeities klaidų. Ši psalmė turi kitą tikslą.
Vietoj to, Psalmėje 105 istorija atpasakojama per didžiausių Izraelio patriarchų gyvenimus, parodydama Dievo apvaizdos vedimą ir kantrią patriarchų ištvermę sunkumuose. Už patriarchų ištvermę ir ištikimybę Dievas gausiai atlygino. Taigi Psalmė 105 ragina žmones sekti patriarchų tikėjimu ir pasikliauti sulaukiant Dievo išgelbėjimo.
Psalmė 105 turi savotišką priegiesmį (Ps 105, 1–7), parodantį, kad norint iš tikrųjų šlovinti Dievą, Dievo tauta turi žinoti savo istoriją. Istorija stiprina ir mūsų tikėjimą, ir teikia daugybę priežasčių Dievui šlovinti.
Į garbintojus kreipiamasi kaip į Abraomo palikuonis ir Jokūbo vaikus (Ps 105, 6), juos laikant Dievo pažado Abraomui įvykdytojais, kad iš jo bus padaryta didelė tauta (Pr 15, 3–6). Psalmininkas pabrėžia tęstinumą tarp patriarchų ir vėlesnių Dievo tautos kartų. Psalmininkas pabrėžia, kad „visoje žemėje vykdomi Jo įsakymai“ (Ps 105, 7), taip įspėdamas garbinančiuosius nepamiršti, jog „mūsų Dievas“ taip pat yra viso pasaulio Viešpats ir Jo meilė tenka visoms tautoms (Ps 96, 1; Ps 97, 1). Akivaizdu, kad tai raginimas kiekvienai tikinčiųjų kartai būti ištikimais.
Kaip mes, Septintosios dienos adventistai, turėtume matyti save šių žmonių kontekste, nuo Abraomo? (žr. Gal 3, 29.) Ko turėtume pasimokyti iš šios istorijos?
III. ISTORIJOS PRISIMINIMAS IR ATGAILA
3. Perskaitykite Psalmę 106. Kokie istoriniai įvykiai ir jų pamokos pabrėžiami šioje psalmėje?
Psalmė 106 taip pat primena svarbiausius Izraelio istorijos įvykius, įskaitant Išėjimą, kelionę dykumoje ir gyvenimą Kanaane. Šioje psalmėje pabrėžiamos baisios tėvų nuodėmės, kurių kulminacija tapo ištremta karta. Taigi ši psalmė beveik neabejotinai buvo parašyta, kai tauta buvo Babilone arba grįžo namo, o psalmininkas, įkvėptas Šventosios Dvasios, perpasakojo Dievo tautai šiuos istorinius įvykius ir pamokas, kurias tauta turėjo įsisavinti iš jų.
Ši psalmė, kaip ir kitos, rodo Dievo ištikimybę Jo malonės Sandorai, kuria Jis praeityje išgelbėjo savo tautą (Ps 106, 45). Ji išreiškia viltį, kad Dievas vėl parodys malonę savo atgailaujančiai tautai ir surinks juos iš tautų (Ps 106, 47). Prašymas dabartinio išvadavimo yra ne koks nors noras, o tikėjimo malda, pagrįsta praeities Dievo išgelbėjimu (Ps 106, 1–3) ir nepaliaujama Dievo ištikimybe Sandorai su savo tauta.
Izraelio istorinių nesėkmių prisiminimas Psalmėje 106 yra neatsiejama tautos nuodėmių išpažinimo ir pripažinimo, kad jie nėra geresni už savo protėvius, dalis. Dabartinė karta pripažįsta, kad ji yra dar blogesnė už savo protėvius, nes žinojo praeitų kartų nedorybių padarinius ir tai, kaip Dievas panaudojo savo didelę kantrybę ir malonę juos išgelbėdamas, nors praeityje jie sąmoningai ėjo nedorais keliais. Jei taip buvo jų atveju, pagalvokite, kiek labiau mūsų atveju šiandien, apreiškiančių Dievo charakterį ir išganingąją malonę, atskleistą Jėzuje ir kryžiuje.
Geroji Psalmės 106 žinia yra ta, kad ištikima Dievo meilė visada yra aukščiau žmonių nuodėmių (Ps 106, 8–10. 30. 43–46). Pagrindinis Mozės ir Finehaso vaidmuo nukreipiant Dievo rūstybę rodo tikinčiųjų Kristaus užtarimo svarbą. Tik asmeniškai patirta Dievo malonė gali paversti praeities istoriją mūsų istorija.
Ps 106, 13 parašyta: „Greitai jie užmiršo, ką Jis buvo padaręs, ir elgėsi, nelaukdami, kol supras Jo užmojį“. Kodėl itin lengva taip pasielgti ir mūsų gyvenime?
IV. PALYGINIMAS APIE VIEŠPATIES VYNMEDĮ
4. Perskaitykite Psalmę 80. Kaip šioje psalmėje nusakyta Dievo tauta ir kokios didelės vilties jie prašo?
Izraelis nusakytas kaip vynmedis, kurį Dievas perkėlė iš Egipto, priespaudos žemės, į pažadėtą gausybės kraštą. Vynmedžio simbolis perteikia tai, kad Dievas išsirinko Izraelį ir Jį globoja (taip pat skaitykite Pr 49, 11–12. 22; Įst 7, 7–11).
Tačiau Psalmėje 80 Dievo vynmedį ištiko Jo rūstybė (Ps 80, 13). Pranašai skelbia vynmedžio sunaikinimą kaip Dievo teismo ženklą, nes vynmedis sugedo (Iz 5, 1–7; Jer 2, 21).
Tačiau Psalmėje 80 neapmąstomos dieviškojo teismo priežastys. Atsižvelgdamas į Dievo malonės gelmes, psalmininkas yra suglumęs, kad Dievas gali itin ilgai būti nutolęs nuo savo tautos. Įtampa tarp Dievo rūstybės ir teismo, viena vertus, ir Dievo malonės bei atleidimo, kita vertus, verčia psalmininką baimintis, kad Dievo rūstybė gali nugalėti ir visiškai sunaikinti tautą (Ps 80, 16).
5. Perskaitykite Sk 6, 22–27. Kaip šis palaiminimas naudojamas Psalmėje 80?
Psalmės priegiesmis primena Aarono pažadą dėl amžino Dievo tautos laiminimo (Sk 6, 22–27) ir išryškina viltį, kad Dievo malonė nugalės tautos vargo priežastis: „O Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų! Tešviečia mums Tavo veidas, ir mes būsime išgelbėti!“ (Ps 80, 4; taip pat žr. Ps 80, 8. 20)
Hebrajiški žodžiai „pastatyk mus vėl ant kojų“ čia kyla iš bendro žodžio, reiškiančio „sugrįžimą“, ir jis nuolat vartojamas Rašte, kai Dievas ragina savo nuklydusią tautą grįžti pas Jį. Jis glaudžiai susijęs su atgailos, nusigręžimo nuo nuodėmės ir sugrįžimo pas Dievą idėja. „Aš duosiu jiems širdį, kad pripažintų, jog Aš esu VIEŠPATS. Jie bus Mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas, nes jie visa širdimi sugrįš pas Mane“ (Jer 24, 7).
Kaip jūs patys patyrėte atgailą kaip grįžimą pas Dievą?
V. VIEŠPATIES AUKŠČIAUSIOJI VALDŽIA ISTORIJOJE
6. Perskaitykite Psalmę 135. Kokie istoriniai įvykiai pabrėžiami šioje psalmėje? Ko iš jų pasimoko psalmininkas?
Psalmė 135 ragina Dievo tautą šlovinti Viešpatį už Jo gerumą ir ištikimybę, apreikštą kūrinijoje (Ps 135, 6–7), ir Izraelio išganymo istorijoje Išėjimo metu (Ps 135, 8–9), ir užkariaujant pažadėtą kraštą (Ps 135, 10–12).
Viešpats parodė savo malonę, išsirinkdamas Izraelio tautą savo brangiu turtu (Ps 135, 4). Žodžiai „brangų turtą“ perteikia išskirtinius Sandoros santykius tarp Viešpaties ir Jo tautos (Įst 7, 6–11; 1 Pt 2, 9–10). Izraelio išrinkimas buvo pagrįstas Viešpaties aukščiausia valia, todėl Izraelis neturi pagrindo jaustis pranašesnis už kitas tautas. Ps 135, 6–7 moko, kad Viešpaties aukščiausi tikslai pasauliui prasidėjo ne Izraeliu, o kūrimu. Todėl Izraelis turėtų nuolankiai atlikti jam paskirtą vaidmenį įgyvendinant Dievo išganymo tikslus dėl viso pasaulio.
Didžiųjų Dievo darbų Jo tautos labui vardinimas (Ps 135, 8–13) baigiasi pažadu, kad Dievas „gina“ savo tautą ir jos gailisi (Ps 135, 14). Teismas čia reiškia, kad Dievas išteisins engiamuosius ir skurstančiuosius (Ps 9, 5; Ps 7, 9; Ps 54, 3; Dan 7, 22). Pažadėta, kad Viešpats palaikys savo tautos bylą ir gins juos (Įst 32, 36). Taigi Psalme 135 siekiama įkvėpti Dievo tautą pasitikėti Viešpačiu ir likti ištikimiems Sandorai su Juo.
Viešpaties ištikimybė savo tautai verčia psalmininką patvirtinti stabų tuštybę ir nepakartojamą Viešpaties aukščiausią valdžią pasaulyje (Ps 135, 15–18). Pasitikėjimas stabais padaro jų garbintojus beviltiškus ir bejėgius, kaip ir jų stabus (Ps 135, 18). Ši psalmė parodo, kad Dievas turi būti šlovinamas kaip savo tautos Kūrėjas ir Gelbėtojas. Tai nuostabiai perteikta dvejuose viena kitą papildančiuose ketvirtojo iš Dešimties įsakymų variantuose (Iš 20, 8–11; Įst 5, 12–15). Kadangi Dievo galia kūrinijoje ir istorijoje yra neprilygstama pasaulyje, Dievo tauta visada turėtų pasikliauti Juo ir garbinti tik Jį. Kaip mūsų Kūrėjas ir Atpirkėjas, tik Jis turi būti garbinamas, o bet ko kito garbinimas yra stabmeldystė.
Kaip galime užtikrinti, kad mūsų gyvenime nebūtų stabų? Kodėl stabmeldystė gali pasireikšti lengviau, nei mes suvokiame?
Tolesniam tyrinėjimui: Perskaitykite Apaštalų darbų 7 ir Hebrajams 11. Pasak Naujojo Testamento, koks yra galutinis Dievo suverenaus tautos vedimo istorijoje tikslas?
Istorinės psalmės yra galingas Dievo ištikimybės savo tautai liudijimas. Kiekvienas Dievo tautos istorijos įvykis buvo apvaizdos žingsnis, vedantis į galutinį dieviškojo pažado dėl pasaulio Gelbėtojo įvykdymo Jėzaus iš Nazareto asmenyje. Net išmėginimai, kurie dažnai vargindavo Dievo tautą ir vertė manyti, kad Dievas juos apleido, buvo pavaldūs Dievui, jie buvo Jo apvaizdos dalis, nes Dievas yra aukščiausias istorijos Viešpats. Psalmininkas meistriškai pateikia tiesą, kad net tautos neištikimybė negali sutrukdyti Dievui išlaikyti tikėjimą savo tauta ir įvykdyti pažadus. Tačiau neatgailaujantys asmenys ir grupės neteko Sandoros palaiminimų, o liūdnai pagarsėjusi jų pabaiga yra ilgalaikis įspėjimas, kaip gyvenimas be Dievo ar maištavimas prieš Jį naikina žmones.
Psalmės skatina Dievo vaikus visais laikais pasikliauti Viešpačiu ir likti ištikimiems Jam. „Mums nereikia bijoti dėl ateities, nebent pamiršime, kaip Viešpats mus vedė, ir Jo mokymą mūsų praeityje“ (E. Vait, „Life Sketches of Ellen G. White“, 196 p.).
Kad Dievo tauta be baimės eitų į priekį, jie turi žinoti savo istoriją. E. Vait pataria tikintiesiems perskaityti Psalmę 105 ir Psalmę 106 „bent kartą per savaitę“ (Testimonies to Ministers and Gospel Workers, 98 p.).
Dievo tautos istorija rodo, kad joks pažadas, kurį Dievas davė savo Žodyje, neliks neįvykdytas. Tai apima dangaus pažadus dėl asmeninio pasirūpinimo dabar ir būsimus pažadus, susijusius su Kristaus antruoju atėjimu, kada bus įkurta Dievo teisingumo ir ramybės karalystė naujoje žemėje.
Klausimai aptarimui:
1. Kokie yra palaiminimai, susiję su atsiminimu, kaip ištikimai Dievas vedė savo tautą? Kokie yra praeities pamokų pamiršimo ar nepaisymo padariniai? Kaip mes galime taikyti tą patį principą mūsų atveju, kaip Bažnyčiai, pašauktai vykdyti tą patį, kam buvo pašauktas senovės Izraelis?
2. Kaip psalmės skatina mus atpažinti Dievo apvaizdą, rūpestingumą mūsų gyvenime ir būti kantriais bei pasitikėti aukščiausios Dievo valdžios metodais, net kai sunku suprasti, kodėl viskas vyksta būtent taip, kaip vyksta?
3. Kaip padaryti Dievo tautos istorijos tyrinėjimą svarbesniu mūsų asmeninėse ir bendruomeninėse pamaldose? Kaip galime tikslingiau pasakoti savo vaikams apie naujausią Dievo tautos istoriją?