Vienuolikta tema
Kovo 9–15 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ps 84; Apr 21, 3; Ps 122; Ps 87; Gal 3, 28–29; Mt 28, 18–20; Ps 46; Ps 125.
Įsimintina eilutė: „Trokštu ir ilgiuosi VIEŠPATIES Šventyklos kiemų; mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui“ (Ps 84, 3).
Siono giesmės yra džiaugsmingos giesmės, aukštinančios Siono grožį ir Viešpaties, kuris karaliauja nuo savo šventojo kalno, aukščiausią valdžią. Šios psalmės dažnai šlovina Viešpaties namų nuopelnus ir išreiškia meilę Šventyklai, kuri minima ir kitose psalmėse. Daugelį šių psalmių sukūrė Koracho sūnūs, kurie patys patyrė Viešpaties Namų palaiminimą kaip Šventyklos muzikantai (1 Met 6, 16–23) ir Šventyklos vartų sargai (1 Met 9, 19).
Kas daro Sioną vilties ir džiaugsmo šaltiniu? Sionas simbolizavo gyvą Dievo Artumą tarp Jo žmonių. Kaip Izraelio tauta yra Dievo išrinktoji tauta (Įst 7, 6), taip Sionas yra Dievo išrinktasis kalnas (Ps 78, 68; Ps 87, 2). Dievas karaliauja iš Siono (Ps 99, 1–2) ir savo šventyklą įkūrė Sione (Ps 87, 1). Taigi Sionas yra dieviškų palaiminimų ir prieglobsčio vieta. Sionas dažnai minimas lygiagrečiai ar net pakaitomis su Jeruzale ir šventykla, Dievo išgelbėjimo darbo senovės pasaulyje centru.
Siono palaiminimai siekia žemės pakraščius, nes Viešpaties Asmuo ir malonė viršija bet kurios šventos vietos ribas. Sionas yra visos žemės džiaugsmas (Ps 48, 3), patvirtinant, kad visa žemė priklauso Dievui.
I. DIENA TAVO KIEMUOSE VERTESNĖ UŽ TŪKSTANTĮ KITUR
1. Perskaitykite Ps 84, 2–5. Kodėl psalmininkas trokšta pasilikti Šventykloje?
Psalmininkas trokšta ir ilgisi paversti Šventyklą savo nuolatine buveine, kad amžinai būtų šalia Dievo (Ps 84, 2–3). Gyvojo Dievo Artumas (Ps 84, 2) padaro Šventyklą išskirtine vieta. Šventykloje garbintojai gali „gėrėtis VIEŠPATIES žavumu“ (Ps 27, 4; taip pat žr. Ps 63, 3) ir sotintis „Tavo Namų palaima“ (Ps 65, 5). Psalmėje 84 neprilygstama laimė pasiekiama santykiais su Dievu, kuriuos sudaro Jo šlovinimas (Ps 84, 5), stiprybės radimas Jame (Ps 84, 6) ir pasitikėjimas Juo (Ps 84, 13). Šventykla yra vieta, kur tokie santykiai puoselėjami per garbinimą ir bendravimą su tikinčiaisiais. Gyvojo Dievo Artumas Šventykloje leidžia garbintojams pažvelgti į šlovingą Dievo karalystę ir patirti amžinojo gyvenimo skonį.
2. Perskaitykite Ps 84, 5–12. Kas dar gali būti palaimintas dėl Šventyklos?
Dievo palaiminimai sklinda iš Šventyklos ir pirmiausia tenka tiems, kurie tarnauja Šventykloje (Ps 84, 5), paskui – maldininkams, keliaujantiems į Šventyklą (Ps 84, 6–11), ir galiausiai pasiekia žemės pakraščius. Viltis sutikti Dievą Šventykloje stiprina piligrimų tikėjimą (Ps 84, 8). Paprasto keliautojo jėgos silpnėja dėl varginančios kelionės, tačiau keliaujančiųjų į Šventyklą jėgos auga, juo arčiau jie yra Šventyklos.
Net fiziškai pašalinti iš Šventyklos, Dievo vaikai ir toliau nešioja Dievo Šventyklos antspaudą, gyvendami dorai (Ps 84, 11), nusakant teisiuosius, kurie gyvena Viešpaties Šventykloje (Ps 15, 1–2). Viešpats vadinamas saule, parodant, kad Šventyklos palaiminimai, kaip saulės spinduliai, siekia žemės pakraščius (Ps 84, 12). Taigi tiems, kurie pasilieka su Dievu tikėjimu, tenka Jo malonė, nepaisant esamos jų vietos.
Perskaitykite Apr 21, 3. Kokia žemiškoje Šventykloje atsispindinti viltis čia atsiskleidžia mums? Kaip mes dabar įsivaizduojame, koks bus šis patyrimas?
II. MELSKITĖS UŽ JERUZALĖS GEROVĘ
3. Perskaitykite Ps 122, 1–5. Kokius jausmus jaučia maldininkai atvykę į Jeruzalę? Ką jie tikisi rasti Jeruzalėje?
Psalmė 122 išreiškia piligrimų džiaugsmą ir jaudulį jiems atvykus į Jeruzalę. Piligriminės kelionės į Jeruzalę buvo džiugios progos, kai Dievo tauta tris kartus per metus susitikdavo prisiminti Dievo gerumą praeityje ir dabar (Įst 16, 16). Jeruzalė buvo tautos gyvenimo centras, nes joje buvo Šventykla (Ps 122, 4) ir teismo sostai (Ps 122, 5). Šventykla kartais buvo vadinama „Sandoros Padangte“ (Sk 1, 50), kurioje buvo „Sandoros Skrynia“ (Iš 25, 22). Teismo sostai simbolizuoja teismų sistemą Jeruzalėje (2 Sam 8, 15). Taigi piligrimystė buvo laikas, kai buvo galima ieškoti ir sulaukti teisingumo. Ištikimybė Dievui ir teisingumo vykdymas tautai niekada negalėjo būti atskirti.
4. Perskaitykite Ps 122, 6–9. Kokia yra pagrindinė Dievo tautos malda?
Meldžiantis už Jeruzalės gerovę tikimasi Dievo palaiminimų miestui ir jo gyventojams, taip maldininkai susivienija, tarp jų plinta ramybė (Ps 122, 8). Jeruzalė gali būti ramybės miestas tik tuo atveju, jei ramybė bus tarp Dievo ir Jo tautos bei tarp pačių Dievo vaikų. Taigi malda už Jeruzalės gerovę perteikia raginimą Dievo tautai gyventi susitaikius su Dievu ir vieni su kitais. Jeruzalės ramybė užtikrina žmonėms gerovę (Ps 147, 12–14).
Ši psalmė moko, kad malda už tikėjimo bendruomenės gerovę turėtų būti pagrindinė Dievo vaikų maldų tema, nes tik stipri ir vieninga Dievo tauta gali skelbti pasauliui gerąją žinią apie Dievo ramybę ir išganymą (Jn 13, 34–35).
Melstis už Jeruzalės gerovę vis dar yra tikinčiųjų privilegija ir pareiga, nes taip palaikoma viltis, kad paskutiniais laikais ateis Dievo ramybės karalystė, kuri apims ne tik Jeruzalės miestą, bet ir visą pasaulį (Iz 52, 7; Iz 66, 12–13; Apr 21–22).
Kaip dabar praktiškai galime siekti darnos tarp mūsų kaip tautos?
III. SIONAS – VISŲ TAUTŲ NAMAI
5. Perskaitykite Ps 87, 1–2. Kodėl Sionas yra tokia gerbiama vieta?
Psalmė 87– tai giesmė, aukštinanti Sioną kaip Dievo pasirinktą ir mylimą miestą. Dievo Šventyklos pamatai yra ant Siono kalno (Ps 2, 6; Ps 15, 1). Paskutiniaisiais laikais Sionas iškils virš visų kalnų, reiškiant Viešpaties suverenią viršenybę visame pasaulyje (Ps 99, 2; Iz 2, 2; Mch 4, 1). Psalmėje 133 Sionas vadinamas kalnais, kad pabrėžtų jo didybę (Ps 133, 3). Dievas „myli Siono vartus labiau už visas kitas Jokūbo žemės buveines“ (Ps 87, 2), išreiškiant Siono pranašumą prieš visas kitas Izraelio vietas, kurios praeityje buvo ypatingos Dievo tautos susibūrimo vietos, pvz. Šilojus ir Betelis. Taigi ši psalmė patvirtina, kad tikras Dievo garbinimas vyksta Jo pasirinktoje vietoje ir Jo nurodytu būdu.
6. Perskaitykite Ps 87, 3–7. Kaip yra šlovinamas Sionas?
Siono šlovė traukia visas tautas prie Dievo, todėl Dievo karalystės ribos išplečiamos, kad apimtų visą pasaulį. Atkreipkite dėmesį, kad Dievas kitų tautų nelaiko antrarūšiais piliečiais, net jei Sionas nusakomas kaip visų tautų, kurios priima Viešpatį kaip savo Gelbėtoją, dvasinė gimtinė.
Asmenys buvo registruojami pagal jų gimimo vietą (Neh 7, 5; Lk 2, 1–3). Tris kartus šioje psalmėje teigiama, kad tautos gimsta Sione, o tai reiškia, kad Viešpats suteikia joms naują tapatybę ir visas teisėtai gimusių Siono vaikų privilegijas (Ps 87, 4–6).
Psalmė 87 nusako tiek hebrajų, tiek pagonių išganymą ir jų susijungimą vienoje Bažnyčioje per Kristaus atperkančią tarnystę (Rom 3, 22; Rom 10, 12; Gal 3, 28–29; Kol 3, 11). Šioje psalmėje nusakytas Siono klestėjimas primena Danieliaus regėjimą, kada Dievo karalystė tampa didžiuliu kalnu, pripildančiu visą žemę (Dan 2, 34–35. 44–45), ir Jėzaus palyginimą apie Dievo karalystės išaugimą į didžiulį medį, kuriame apsigyvena padangių sparnuočiai (Mt 13, 32).
Kaip Siono pasirengimas priimti visus žmones išsipildo didžioje užduotyje Bažnyčiai skelbti Evangeliją visoms tautoms (Mt 28, 18–20)? Kaip ši mintis dera su mūsų pašaukimu skelbti trijų angelų žinią?
IV. SIONO SAUGUMAS IR RAMYBĖ
7. Perskaitykite Ps 46, 2–8. Kaip čia poetiškai nusakytas pasaulis?
Ši psalmė vaizdingai nusako pasaulį, kuriame vyksta neramumai, ir pastarieji pasižymi dar nematytais stichinių nelaimių vaizdais (Ps 46, 3–4). Šėlstančių vandenų simbolis dažnai reiškia maištaujančias tautas ir įvairias bėdas, kurias pasaulyje sukelia nedorėliai (Ps 93, 3–4; Ps 124, 2–5). Taip pat Psalmėje 46 stichinių nelaimių simboliai vaizduoja tokį pasaulį, kurį valdo kariaujančios tautos (Ps 46, 6).
Akivaizdu, kad tai Dievo nepažinęs pasaulis, nes Dievas yra su savo tauta, o ten, kur Dievas gyvena, vyrauja ramybė (Ps 46, 4–5). Tačiau, nors pasaulis Jį atmeta, Dievas pasaulio neapleidžia. Dievas yra pasaulyje būdamas su savo tauta. Kitaip tariant, kad ir kaip blogai viskas atrodytų, Dievas yra čia, pasaulyje, ir mes galime asmeniškai pasisemti vilties ir padrąsinimo, žinodami šią pamatinę tiesą.
Viešpats, kuris yra tobula priebėga, yra Siono ilgalaikės ramybės ir saugumo Šaltinis. Ps 46, 3 Siono saugumą pabrėžia žodis – „nors“. Nors pasaulyje yra suirutė, Dievo tauta yra saugi. Tai rodo, kad ramybė yra ne visiško išmėginimų nebuvimo rezultatas, o Dievo dovana savo pasitikintiems vaikams. Besąlygiškas pasitikėjimas Dievu gali padaryti Dievo vaiką ramų ir saugų vidury audros (Mt 8, 23–27). Kyla klausimas, ar Dievas visam laikui paliks pasaulį pastarojo žalingiems sprendimams ir darbams?
8. Perskaitykite Ps 46, 6–11. Koks yra Dievo atsakas į smurtą ir naikinimą pasaulyje?
Dievas atsako tokia nepasitenkinimo jėga, kad Jo žodis, sukūręs žemę, dabar priverčia žemę apmirti (Ps 46, 7). Tačiau apmirimas nesibaigia sunaikinimu, bet – atsinaujinimu. Atkreipkite dėmesį, kad Dievas skleidžia savo ramybę nuo Siono iki žemės pakraščių. Dievas nutrauks karus ir sunaikins niokojimo įrankius, kuriais nedoros tautos engia pasaulį (Ps 46, 9). Tai yra didžiulė krikščionių viltis, kuri išsipildys Jėzaus antrojo atėjimo metu.
Kaip išmokti ramybės ir pasitikėjimo Dievu pasaulyje, kuriame iš tiesų itin daug neramumų?
V. NEPAJUDINAMI KAIP SIONO KALNAS
9. Perskaitykite Ps 125, 1–2. Kaip čia nusakyti tie, kurie pasitiki Dievu?
Tie, kurie pasitiki Viešpačiu, lyginami su Siono kalnu, tvirtumo ir stiprybės simboliu. Nuostabus Jeruzalės miestą supančių kalnų vaizdas įkvėpė psalmininką pripažinti dangaus apsaugą (Ps 5, 12; Ps 32, 7. 10). Skirtingai nei nedorėlių valdomi kalnai, kurie griūna į jūras (Ps 46, 3), įspūdingas kalno, ant kurio buvo pastatyta Jeruzalė, patvarumas įkvepia gilų pasitikėjimą. Pasitikėjimas Dievo apsauga išauga susidūrus su skaudžia tikrove, kada, regis, itin dažnai vyrauja blogis. Tačiau net ir esant šiam blogiui, Dievo tauta gali turėti viltį.
10. Perskaitykite Ps 125, 3–5. Kaip teisieji gundomi? Kokia čia pamoka mums?
Dievo vaikus gali gąsdinti nedorėlių sėkmė ir, galbūt, tai gali gundyti sekti jų keliais (Ps 73, 2–13; Ps 94, 3). Siono kalno stabilumas negali apsaugoti tų, kurie atsitraukia nuo Viešpaties. Tautai vis dar suteikiama laisvė tiesti „rankas nedorumui“ (Ps 125, 3) ir „eiti kreivais keliais“ (Ps 125, 5). Viešpats yra teisus ir teis tuos, kurie ir toliau maištauja kartu su kitais neatgailaujančiais nusidėjėliais.
Štai Dievo tauta raginama išlikti nepajudinama tikėjimu ir pasikliovimu Viešpačiu, kaip Siono kalnas yra jų nepajudinamas prieglobstis. Tai yra, Dievo gerumu galime pasitikėti net ir nesuprasdami aplinkybių.
„Žmogui sunku visiškai suvokti nuodėmės atsiradimą šiame pasaulyje, Kristaus įsikūnijimą, dvasinį atgimimą, prisikėlimą ir daug kitų Biblijos tiesų. Tai paslaptys, nesuvokiamos ribotu žmogaus protu. Mes neturime abejoti Dievo Žodžiu tik todėl, kad nesuprantame Jo Apvaizdos kelių. … Visur aplinkui mes matome stebuklus, kurių nesugebame paaiškinti. Taigi ar galime tada stebėtis, kad dvasiniame pasaulyje yra mums nesuvokiamų paslapčių? Visi neaiškumai kyla tik dėl žmogaus silpnumo ir riboto proto. Rašte Dievas pakankamai aiškiai parodo savo charakterį. Todėl mes neturėtume abejoti Jo Žodžiu, net negalėdami suvokti visų Jo apvaizdos paslapčių“ (E. Vait, Kelias pas Kristų, p.99).
Tolesniam tyrinėjimui: Apmąstykite Izaijo 40 ir Iz 51, 1–16 žinią.
Siono giesmėse absoliučiai pasišvenčiama nepamiršti Siono ir jo simbolizuojamos aukščiausios gyvojo Dievo valdžios vilties. Nors šiame gyvenime patiriama daug su Dievo Šventykla susijusių palaiminimų, viltis, susijusi su gyvenimo pilnatve ir džiaugsmu Sione, vis dar tenka ateičiai. Daugelis Dievo vaikų verkdami ilgisi dangiško Siono (Ps 137, 1). Prisiminti Sioną reiškia ne tik retkarčiais apie jį pamąstyti, bet apgalvotą dėmesingumą ir apsisprendimą gyventi laikantis šios gyvos atminties (Iš 13, 3; Iš 20, 8).
Todėl Siono giesmių giedojimas yra aistringas pasišventimas išlaikyti gyvą viltį atkuriant Dievo karalystę naujoje žemėje (Apr 21, 1–5). „Ten nemirtingi protai su negęstančiu susižavėjimu mąstys apie kūrybinės jėgos stebuklus ir atperkančios meilės paslaptis. Ten nebus žiauraus, apgaudinėjančio priešo, kuris gundytų pamiršti Dievą. Ten atsiskleis kiekvienas sugebėjimas, padidės visi gabumai. Įgytos žinios nevargins proto ir nesekins jėgų. Ten bus priimti patys didžiausi pasiūlymai, išpildyti didžiausi troškimai, įgyvendinti kilniausi tikslai. Ir vis dėlto dar atsiras naujų viršūnių, kurias reiktų įveikti, naujų stebuklų, kurie žavėtų mus, naujų tiesų, kurias reiktų suprasti, naujų tikslų, kurie išjudintų proto, sielos ir kūno jėgas“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, p.586).
Pasišventimas nepamiršti Siono yra numanomas Viešpaties piligrimų pažadas, kad jie niekada nelaikys šio pasaulio savo tėvyne, bet lauks naujo dangaus ir naujos žemės.
Taigi Siono psalmes gali giedoti visų kartų tikintieji, trokštantys gyventi Naujoje Jeruzalėje (Apr 3,12). Siono giesmės skatina mus su viltimi laukti ateities pasaulio, tačiau jos taip pat įpareigoja būti Dievo malonės įrankiais šiame dabartiniame pasaulyje.
Klausimai aptarimui:
1. Kaip suvokti dvasinius ir teologinius principus, kurių centre buvo Dievo tauta Sione, tikroje Jeruzalės vietoje, ir pritaikyti juos Bažnyčiai ir jos misijai pasauliui?
2. Kaip šiandien tikintieji gali pasilikti Dievo Šventykloje? (Jn 1, 14–18; Hbr 12, 22–24).
2. Kaip Sionas taps visų tautų miestu, kaip parašyta Psalmėje 87? (Rom 5, 10; Ef 2, 11–16; Kol 1, 19–23).
3. Ką atsakytumėte žmogui, kuris atkreipia dėmesį į realybę, kad nedorėliai klesti šiame pasaulyje, o daugelis „gerų“ žmonių kenčia? Ką pasakytumėte? Kodėl svarbu pripažinti, kad dabar čia neturime išsamių atsakymų į visus klausimus?