Trečia tema
Sausio 13–19 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Ps 8; Ps 100; Ps 97; Ps 75; Ps 105, 7−10; Gal 3, 26–29; Ps 25, 10.
Įsimintina eilutė: „VIEŠPATS yra Karalius; Jis apsisiautęs didybe. VIEŠPATS apsisiautęs, Jis susijuosęs jėga. Pasaulis stovi tvirtai, jis negali būti pajudintas“ (Ps 93, 1).
Psalmės nepaliaujamai palaiko tikėjimą vienvaldžiu Dievo viešpatavimu. Jis sukūrė ir palaiko visa, kas sukurta. Jis yra viso pasaulio Karalius ir valdo pasaulį teisingai bei dorai. Jo įsakymai ir įsakai yra geri bei užtikrina gyvenimą tiems, kurie jų laikosi. Viešpats yra teisingas Teisėjas, užtikrinantis, kad pasaulis išliktų gerai sutvarkytas, ir Jis tai daro apdovanodamas teisiuosius ir bausdamas nedorėlius, bet savo, o ne mūsų laiku.
Dievo Sandora su Izraeliu atlieka ypatingą vaidmenį saugant pasaulį, nes Izraelis skelbia Viešpaties išgelbėjimą. Viešpats priėmė Izraelį savo brangia nuosavybe, iš visų tautų Izraelį padarydamas savo tauta. Viešpats yra ištikimas savo Sandorai ir toliau rūpinasi savo kaimene, nepaisant jos neištikimybės ir kartais akivaizdaus maišto.
Taip vienvaldis Dievo viešpatavimas daro pasaulį įtvirtintą ir saugų. Psalmininkai nori, kad skaitantieji suprastų šią pamatinę tiesą. Laikydamiesi tokios pasaulėžiūros kaip švyturio, psalmininkai siekė klestėti ir visiškai pasišventę tarnauti Dievui.
I. VIEŠPATS MUS SUKŪRĖ
1. Perskaitykite Psalmę 8 ir Psalmę 100. Kaip šiose psalmėse nusakomas Dievas ir žmonės? Ką šios psalmės atskleidžia apie Dievo charakterį?
Sukūrimas atlieka lemiamą vaidmenį psalmėse, įvardijant aukščiausiąją Dievo valdžią. Dangus, kuris yra „Jo rankų darbas“, skelbia Jo šlovę ir galią (Ps 19, 2–5; Ps 97, 6). Dievo vardas yra didingas visoje žemėje (Ps 8, 2. 10). Viešpats sukūrė visa; Jis neturi pradžios (Ps 93, 2) nei pabaigos (Ps 102, 26–28). Jis yra amžinas ir pranašesnis už tautų stabus, padarytus „žmonių rankomis“ (Ps 115, 4). Stabai „turi rankas, bet negali lytėti“ (Ps 115, 7); o Viešpats: „Jo rankose žemės gelmės“; Jo rankos sukūrė sausumą (Ps 95, 4–5).
Kelios psalmės nusako Dievo galią aukščiau gamtos reiškinių, kuriuos kitos tautos laikė dieviškais (pavyzdžiui, Psalmė 29; Psalmė 93; Psalmė 104). Šios psalmės dar kartą patvirtina, kad Dievas viešpatauja visai kūrinijai ir yra Aukščiausiasis galia bei orumu. Ps 100, 3 atkreipia dėmesį į vieną subtilią stabmeldystės formą – pasitikėjimą savimi, pabrėždama, kad Dievas „mus sukūrė“, o ne mes patys.
Kūrinija taip pat liudija Dievo meilę. Visa, kas gyva, sukurta Dievo ir Jis palaiko gyvybę (Ps 95, 7; Ps 147, 4–9). Atkreipkite dėmesį, kad Dievas ne tik suteikė žmonėms būtį, bet ir padarė senovės Izraelį savo tauta ir savo kaimenės avimis (Ps 100, 3). Sąvokos „Jo tauta“ ir „Jo kaimenės avys“ atskleidžia Dievo troškimą užmegzti artimus santykius su savo tauta.
Tik Kūrėjas turi galią laiminti ir gausinti savo tautą, taigi Jis vienintelis vertas jų garbinimo ir pasitikėjimo. Daugybė psalmių ragina visa, kas gyva, visą žemę, jūrą ir visa, kas jose, džiūgauti Viešpaties akivaizdoje.
Kūrinijoje matoma Dievo šlovė, netgi puolusioje žemiškoje kūrinijoje, o psalmės sako, kad tik Dievas yra vertas garbinimo.
„Kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Ps 8, 5) Kaip jūs reaguojate į Dievą kaip savo Kūrėją? Jei Dievas vadina žvaigždes vardais (Ps 147, 4), kiek daugiau, jūsų manymu, Dievui rūpite jūs?
II. „VIEŠPATS YRA KARALIUS“
Glaudžiai susieta, iš tikrųjų neatsiejama, su Viešpačiu kaip Kūrėju yra tai, jog Viešpats yra Karalius. Psalmė 93, 1; 96, 10; 97, 1 ir 99, 1 iškilmingai skelbia: „VIEŠPATS yra Karalius“, ir šie žodžiai aidi visose Psalmėse.
Viešpats yra apsisiautęs garbe, didybe ir jėga (Ps 93, 1; Ps 104, 1). „Jį gaubia debesys ir tamsa“ (Ps 97, 2), bet Jis taip pat „apsigaubęs šviesa lyg drabužiu“ (Ps 104, 2). Šie palyginimai išaukština Karaliaus galią ir spindesį, ir yra kruopščiai parinkti, išreiškiant žmogui nesuvokiamą nepakartojamą Dievo didybę.
2. Perskaitykite Psalmę 97. Kuo nusakomas Viešpaties karaliavimas? (Ps 97, 2. 10) Kas Jam pavaldu? (Ps 97, 1. 5. 9)
Viešpaties valdymas atsispindi sukūrime (Ps 96, 5), išganyme (Ps 98, 2) ir teismo darbuose (Ps 96, 10). Viešpats įtvirtina savo karalystę visame pasaulyje (Ps 47, 7–10). Dievo karalystė yra amžina, neprilygstama savo galia ir didybe (Ps 45, 7; Ps 93, 1–2; Ps 103, 19). Viešpaties karalystė pagrįsta gailestingumu, teisingumu ir teisumu, ji teikia tvarką ir stabilumą sukurtam pasauliui (Ps 98, 3; Ps 99, 4). Dievo karalystė suvienija ir dangiškuosius, ir žemiškuosius garbintojus Dievo šlovinimui (Ps 103, 20–22; Ps 148). Daugelis psalmių numato, kad visa žmonija pripažįsta aukščiausią Dievo valdžią (Ps 96, 10; Ps 97, 1; Ps 99, 1; Ps 145, 11–13).
Tačiau ne visi žmonės ar net žemės valdovai tai daro, bent jau kol kas. Viešpaties karaliavimą nuolat niekina nedorėliai, kurie neigia Viešpatį, tyčiojasi iš Jo ir engia Jo tautą (Ps 14, 1; Ps 74, 3–22). Nors psalmininkui yra iššūkis kai kurių nedorėlių klestėjimas ir Dievo pakantumas, jis pasitiki aukščiausia Dievo valdžia ir toliau klesti, užtikrintas teisingų Dievo sprendimų (Ps 68, 22; Ps 73, 17–20). Tikėjimu Dievo tauta džiaugiasi Dievo karalystės pradėjimu per atperkančią Kristaus tarnystę ir laukia karalystės užbaigimo Kristaus antrojo atėjimo metu (Mt 12, 26–28; 1 Kor 15, 20–28).
„VIEŠPATS myli tuos, kurie nekenčia pikto“ (Ps 97, 10). Kodėl mūsų meilė Dievui turėtų paskatinti mus neapkęsti blogio? Kaip šios dvi sąvokos susijusios?
III. DIEVAS YRA TEISĖJAS
3. Perskaitykite Psalmę 75. Kodėl nedorėliui bergždžia girtis?
Kaip Karalius, Viešpats taip pat yra Įstatymo leidėjas (Ps 99, 7) ir Teisėjas (Ps 98, 9; Ps 97, 2). Nedorėliai nuolat grasina teisėtai tvarkai, kurią Dievas sukūrė pasaulyje, bet Viešpats teis pasaulį ir padarys blogiui galą (Ps 75, 9–11; Ps 96, 13). Psalmėje 75 keliais simboliais nusakomas neišvengiamas nedorėlių sunaikinimas. Pykčio vyno taurės simbolis (Ps 75, 9) perteikia Dievo rūstybės mastą (Jer 25, 15; Apr 14, 10). Nedorėlių ragų nulaužimas simbolizuoja jų galios ir viešpatavimo pabaigą, „o teisiųjų ragai bus išaukštinti“ (Ps 75, 11). Dievas pasirenka tinkamą metą (Ps 75, 3) arba nustato laiką teismui. Šis vykdomasis teismas akivaizdžiai įvyks laikų pabaigoje (Ps 96, 13; 1 Kor 15, 23−26).
Žmonių širdžių ištyrimas yra Dievo teismo dalis. Perskaitykite Ps 14, 2. Tai primena Pr 6, 5. 8. Abu tekstai rodo, kad prieš Dievui nuteisiant pasaulį, Jis ištiria žmonių gyvenimą ir ieško, kuriuos gali išgelbėti. Šis teismas kartais vadinamas tiriamuoju, kai Dievas gina teisiuosius ir nusprendžia nedorėlių likimą.
Kaip tai vyksta?
Pirma, Dievas išgelbsti savo tautą iš nedorėlių rankų (Ps 97, 10; Ps 146, 9), o nuolankiuosius vainikuoja išganymu (Ps 149, 4). Antra, neatgailaujantys nedorėliai sunaikinami amžiams (Ps 97, 3). Kai kurios psalmės poetiškai nusako žmogaus ginklų bejėgiškumą prieš dangišką Teisėją (Ps 76, 4–7). Viešpats taip pat yra atlaidus Dievas, nors ir baudžia žmones už nusižengimus (Ps 99, 8). Dievo tauta, ne tik nedorėliai, duos apyskaitą Dievui (Ps 50, 4; Ps 135, 14).
Psalmės perteikia tą pačią mintį, kuri išreiškiama ir kitose Rašto eilutėse, kad Dievo teismas prasideda nuo Dievo tautos ir apima visą žemę (Įst 32,36; 1 Pt 4, 17). Psalmininkas šaukiasi Dievo, kad jį teistų, bet pasikliauja Dievo teisumu, kad jį apgintų (Ps 7, 9–12; Ps 139, 23–24).
Psalmės ragina mus džiaugtis laukiant Dievo teismo (Ps 67, 5; Ps 96, 10–13; Ps 98, 4–9). Kuo Dievo teismas yra gera žinia tiems, kurie nuplauti Kristaus krauju?
IV. VISADA ATMINTI JO SANDORĄ
4. Dievo teismo tema iškelia svarbų klausimą: kaip Dievo tauta gali patirti Dievo ramybę ir būti užtikrinta dėl išgelbėjimo teismo metu? Perskaitykite Ps 94, 14; Ps 105, 7–10; Dan 7, 22.
Dievo tauta yra saugi, nes Viešpats apsigyveno Sione (Ps 76, 2–3) ir su jais sudarė amžiną Sandorą kaip su savo brangiu turtu (Ps 94, 14; Ps 105, 8–10). Dievas ne tik pažada neatmesti savo Sandoros tautos; Jis stengiasi, kad jie būtų saugūs Jame. Jis atleidžia jų nuodėmes (Ps 103, 3); Jis moko, laimina ir stiprina savo tautą (Ps 25, 8–11; Ps 29, 11; Ps 105, 24). Dievo teismas yra skirtas kreipti tautos žvilgsnį į teisumą ir parodyti, kad Dievas jais rūpinasi (Ps 94, 8–15).
Psalmė 105 parodo Viešpaties ištikimybę savo Sandorai Izraelio istorijoje. Kas benutiko, tiek gero, tiek blogo, Dievas visada buvo šalia. Jis apvaizdingai nuvedė Juozapą į Egiptą ir per jį išgelbėjo savo tautą ir anos vietovės tautas, kai buvo badas (Ps 105, 16–24). Viešpats pašaukė Mozę, kad išvestų Jo tautą iš Egipto vergijos, tai padarydamas ženklais ir stebuklais dėl jų (Ps 105, 25–38).
Viešpats suteikė savo tautai Pažadėtą kraštą (Ps 105, 11. 44) ir savo nuolatinę apsaugą (Ps 105, 12–15). Jis juos padarė gausiais (Ps 105, 24), išlaisvino iš šeimininkų (Ps 105, 37–38) ir pasirūpino kasdieniais poreikiais (Ps 105, 39–41). Viešpats neabejotinai visiškai valdo visa, kas susiję su Jo tauta – tiesa, kurios, psalmininkų troškimu, Jo tauta niekada nepamirštų.
Dievui atmenant savo Sandorą, tai apima daugiau nei žinojimą ar atmintį, nes tai visada veda prie darbų (Pr 8, 1; 1 Sam 1, 19; Ps 98, 3; Ps 105, 42–44). Panašiai, kai tauta yra pašaukta prisiminti Dievo stebuklus ir teismą, tai reiškia, kad tauta turi gyventi taip, kad pagerbtų Dievą.
Šioje Sandoroje Izraeliui svarbiausia likti ištikimam Sandorai, laikantis Dievo įstatų (Ps 78, 5–7; Ps 105, 45). Dievo tauta taip pat pašaukta liudyti Dievą kitoms tautoms, nes Viešpats nori, kad visos tautos prisijungtų prie Jo tautos – Izraelio (Ps 105, 1–2). Taigi pasaulis yra saugus visagalio ir gailestingojo Dievo saugančioje Sandoroje (Ps 89, 29–35).
Ką mes turime Jėzuje, kas parodo, kodėl ir mes dabar galime tapti šių senovės Izraeliui duotų pažadų dalininkais? (žr. Gal 3, 26–29).
V. JO LIUDIJIMAS PATIKIMAS
5. Perskaitykite Ps 19, 8; Ps 93, 5; Ps 119, 165; Ps 1, 2. 6; Ps 18, 31; Ps 25, 10. Kas joms visoms bendra?
Viešpaties, kaip suverenaus Kūrėjo, Karaliaus ir Teisėjo, viršenybė pasaulyje turi teologinių padarinių Jo liudijimų patikimumui. Liudijimai (hebrajiškai – edut, „dekretas“, „įsakas“) nusako įstatų ir įsakų, kuriais Viešpats valdo savo tautos religinį ir visuomeninį gyvenimą, visumą (Iš 32, 15). Jie yra „amžini“ (Ps 93, 5), atspindintys Dievo sosto ir pasaulio, kurį Dievas sukūrė ir palaiko, pastovumą (Ps 93, 1–2). Hebrajiškas žodis, išverstas – „amžini“ (iš šio žodžio kilęs angliškas žodis amen), perteikia patikimumo, ištikimybės ir tvirtumo sąvoką (2 Sam 7, 16; 1 Met 17, 23). Dievo įsakai yra nekeičiami ir nesunaikinami.
Dievas garantuoja savo pažadų ir įsakų patikimumą. Dievo ištikimybė yra visapusiškai nuraminanti garantuojant nekintamą Jo karaliavimą ir reikalaujanti iš žmonių pasitikėjimo ir paklusnumo Dievui.
Tuo pačiu metu teisingumo stoka pasaulyje poetiškai apibūdinama kaip žemės pamatų virpėjimas (Ps 18, 7; Iz 24, 18–21). Dievo Įstatymas nurodo žmonėms gyventi teisumu, kuris gali atlaikyti Dievo teismą. Taigi teisieji nebus sukrėsti, nes jie yra tvirtai įsišakniję Dievo Įstatyme, kuris suteikia patvarumą ir saugumą, o jų širdys yra tvirtos (hebrajiškai kun, taip pat reiškiant „saugios“) Viešpatyje (Ps 112, 1. 6–7). Niekas neparklupdo tų, kurie laikosi Dievo Įstatymo (Ps 119, 165), o tai reiškia Dievo apsaugą ir vedimą gyvenime (Ps 1, 2–3. 6).
Dievo Žodis nusakomas kaip žibintas psalmininko žingsniams, todėl jis apsaugo jį nuo priešų žabangų (Ps 119, 105. 110). Didi ramybė, kuria mėgaujasi mylintieji Dievo Įstatymą (Ps 119, 165), akivaizdu, nereiškia visiško išmėginimų nebuvimo (Ps 119, 161). Šią ramybę veikiau lemia buvimas Dievo Artume ir sveiki santykiai su Juo.
Kaip praktiškai Dievo įsakų, taisyklių ir liudijimų laikymasis padėjo jums gyvenime? Kita vertus, kaip nukentėjote juos sulaužę?
Tolesniam tyrinėjimui: Ps 86, 5. 15; E. Vait, „Kelias pas Kristų“, p. 9–15. Kaip tiesa, kad Dievas yra meilė, padeda mums geriau suprasti įvairius Dievo ir Jo darbų aprašymus psalmėse?
Šią savaitę pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kai kuriems svarbiausiems Dievo ir Jo darbų aprašymams, nusakantiems pasaulio tvarką, kuri daro jį tvirtą bei saugų. Psalmininkai aprašė Dievą, kuris yra Kūrėjas, Karalius, Teisėjas, Sandoros Gelbėtojas ir Įstatymo davėjas. Dievo vaidmenys pasaulyje atsispindi įvairiuose kituose Dievo varduose ir tituluose, įskaitant – Ganytojas (Ps 23, 1; Ps 80, 2), Išganymo Uola (Ps 95, 1) ir Tėvas (Ps 68, 6; Ps 89, 27). Pasaulyje galime būti saugūs, net ir didžiojoje kovoje, nes Dievas yra vienvaldis ir ištikimas visais darbais ir žodžiais. Nors šios teologinės temos jokiu būdu nėra baigtinės, jos byloja apie įvairius būdus, kuriais Dievas apsireiškia psalmėse.
Toliau tyrinėjant psalmes, svarbu nepamiršti jas skaityti atsižvelgiant į Dievo meilės ir malonės charakterį bei Jo planą išgelbėti ir atkurti pasaulį. „Juo daugiau mes tyrinėjame Dieviškąjį charakterį Golgotos kryžiaus šviesoje, juo aiškiau matome Dievo gailestingumą, švelnumą ir atlaidumą, susijungusius su teisingumu, ir juo aiškiau mes pastebime beribės meilės ir užuojautos, didesnės už motinos gailestį suklydusiam sūnui, įrodymus“ (E. Vait, Kelias pas Kristų, p.15). Psalmėse, net kai žmonės susiduria su Dievo teismu dėl maišto, jie ir toliau šaukiasi Dievo, nes žino, kad Dievas lėtas supykti, bet Jo gailestingumas yra amžinas (Ps 103, 8).
Klausimai aptarimui:
1. Kodėl didžiosios kovos tikrovės ir vyravimo supratimas yra itin svarbus siekiant padėti mums suvokti, kad, nepaisant Dievo viešpatavimo ir aukščiausios valdžios, mūsų pasaulyje vis dar daug sumaišties ir kentėjimų? Kodėl didžiosios kovos motyvas mums itin naudingas?
2. Kaip tikėjimas Dievu Kūrėju turėtų formuoti mūsų supratimą, susijusį su savimi, ir santykiu su visa kūrinija? Kas atsitinka, kai žmonės nuklysta nuo šios tiesos (Ps 106, 35–42)?
3. Kodėl bibliniais laikais tautų stabai buvo nedorybė (Ps 115, 4–8)? O šiuolaikiniai stabai? Kodėl jie taip pat pavojingi mūsų ėjimui su Viešpačiu?
4. Kaip turėtų gyventi Dievo tauta, žinanti, kad Dievo teismas prasideda nuo Jo tautos? Kaip Dievas teisia savo tautą ir kokiu tikslu?