Vienuolikta tema
Birželio 3 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 14, 12; Ef 2, 8–10; Mt 27, 45–50; Apr 13, 15–17; Apr 14, 4; Lk 5, 18–26.
Įsimintina eilutė: „Ir išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį Gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems buvo leista kenkti žemei ir jūrai: ‚‘Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!‘“ (Apr 7, 2–3)
Mums tyrinėjant paskutiniųjų laikų įvykius, susijusius su žvėries ženklu, vienas esminis dalykas, kuris išryškėja, yra skirtumas tarp to, kaip veikia Dievas ir kaip veikia sielų priešas.
Tyrinėjome, jog esminės Kristaus ir šėtono kovos problemos yra susijusios su ištikimybe, valdžia ir garbinimu. Visos pranašystės, apibūdinančios žvėries galią Apreiškimo 13, mažąjį ragą Danieliaus 7 ir pražūties sūnų 2 Tesalonikiečiams 2, kalba apie galią, kuri savinasi Dievo valdžią, reikalauja ištikimybės ir įveda klaidinančią garbinimo sistemą. Ji tai daro naudodama jėgą, prievartą ir kartais kyšius bei atlygį – visa tai tam, kad priverstų garbinti.
Priešingai, Dievo karalystės varomoji jėga yra didžiulė meilė. Užuot garbinusi žvėrį, Dievo tauta jaučia didžiausią džiaugsmą ir didžiausią malonumą garbindama Jį. Jie yra pasišventę Jam, nes žino, koks Jis yra pasišventęs jiems. Tik vienas dalykas neleis niekam iš mūsų priimti žvėries ženklo paskutiniais laikais – itin gili meilė Jėzui, kurios niekas negali palaužyti ir dėl kurios mes niekada nepaleisime Jo rankos.
Šią savaitę toliau tyrinėsime šias temas.
I. IŠTVERMĖ
Apr 14, 7 Dievas kviečia visus žmones garbinti Kūrėją. Tai pirmojo angelo žinia. Apr 14, 8 Dievas įspėja žmones dėl Babelės, klaidingos religinės sistemos, kurios šaknys siekia senovės Babiloną. Tai antrojo angelo žinia.
Apr 14, 9–10 trečiasis angelas perspėja negarbinti žvėries. Angelas skardžiu balsu pareiškia: „Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo ženklą, tas turės gerti Dievo įniršio vyno“.
1. Perskaitykite Apr 14, 12. Kokias dvi ypatybes, susijusias su Dievo tauta paskutinėmis dienomis, atskleidžia šios eilutės? Kodėl abi jos svarbios?
Graikų kalboje žodis „ištvermė“ – hupomone. Paskutiniaisiais laikais bus Dievui ištikimų žmonių, kurie bus Jam ištikimi pasipriešinimo ir nuožmaus persekiojimo akivaizdoje. Jo malonės dėka jie laikysis ištvermingai, gyvens pasišventę Dievui ir Jam paklus.
Kūrėjo garbinimas (Apr 14, 7) prieštarauja žvėries garbinimui (Apr 14, 9) ir pasireiškia Dievo įsakymų laikymusi ir Jėzaus tikėjimu (Apr 14, 12). Ši galutinė kova dėl ištikimybės Kristui arba ištikimybės žvėries galiai bus susijusi su garbinimu, o šios didžios kovos tarp gėrio ir blogio esmė bus sabata.
2. Perskaitykite Rom 8, 1–4; Ef 2, 8–10 ir Kol 1, 29. Ko šie tekstai mus moko apie gyvenimo tikėjimu rezultatą?
Gyvendami tikėjimu, gauname Jo malonę ir mūsų gyvenimas pasikeičia. Pasišventę Gelbėtojo sekėjai ne tik tikės Jėzumi, bet turės Jėzaus tikėjimą. Paskutiniais laikais jiems bus būdingas Jėzaus tikėjimas, ir jie liks ištikimi net iki mirties, kaip Jėzus.
Kiek jūs ištikimi mažuose dalykuose? Ką tai gali pasakyti apie jus, kai ateis tikri išmėginimai? (žr. Lk 16, 10.)
II. KOSMINĖ KOVA
3. Perskaitykite Mt 27, 45–50. Ko šios eilutės mus moko apie tai, ką Kristus patyrė ant kryžiaus? Ką Jėzus norėjo pasakyti klausdamas Dievo, kodėl Jis Jį apleido, ir kaip šis vaizdas padeda mums suprasti, ką reiškia turėti Jėzaus tikėjimą?
Kabėdamas ant kryžiaus, apgaubtas tamsos, nešdamas kaltę, gėdą ir pasaulio nuodėmių pasmerkimą bei jausdamas atskyrimą nuo Tėvo meilės, Jėzus visą gyvenimą priklausė nuo santykių, kuriuos palaikė su Tėvu. Tai yra, per gyvenimą visiškai priklausydamas nuo Tėvo, net ir gerais laikais, Jėzus buvo ruošiamas blogiausiam laikui, net kryžiui. Gelbėtojas pasitikėjo, net kai aplinkybės vertė abejoti. Net tada, kai atrodė, kad Dievas Jį apleido, Jėzus nepasidavė.
„Siaubingoje tamsoje, tarsi Dievo apleistas, Kristus gėrė paskutinius žmogaus sielvarto taurės lašus. Tomis siaubingomis valandomis Jis rėmėsi įrodymais, kad Jo Tėvas Jį priėmė iki šiol. … Tikėjimu Kristus buvo nugalėtojas“ (E. Vait, „Christ Triumphant“, p. 277).
Jėzaus tikėjimas yra toks gilus, toks pasikliaunantis, toks atsidavęs, kad visi demonai kosmose ir visi išmėginimai žemėje negali jo pajudinti. Tai tikėjimas, kuris pasikliauna, kai nemato, kai nesupranta, laikosi, kai beveik nėra už ko laikytis. Pats Jėzaus tikėjimas yra dovana, kurią gauname tikėjimu, ir jis ves mus per ateinančią krizę. Mūsų širdyse gyvenantis Jėzaus tikėjimas įgalina mus garbinti Kristų kaip Aukščiausiąjį ir ištverti, kai būsime verčiami priimti Apreiškimo knygoje minimą žvėries ženklą.
Vis dėlto toks tikėjimas neatsiranda staiga iš niekur. Dievo tauta mokosi gyventi tikėjimu, diena iš dienos ir dabar. Gerais laikais, blogais laikais, kai Dievas atrodo arti, kai Dievas atrodo toli – tai nesvarbu. „Teisusis gyvens tikėjimu“ (Gal 3, 11; taip pat žr. Hab 2, 4). Dabar yra laikas pasiruošimui. Kiekvienas išmėginimas dabar, jei ištveriamas tikėjimu, gali duoti brangų vaisių mūsų gyvenime.
Pagalvokite apie laiką, kai atrodė, kad gyvenimas aplink jus griuvo ir viskas, ką turėjote, buvo jūsų tikėjimas. Kaip ištvėrėte? Ko išmokote? Ką patyrėte, kas galėtų padėti kitiems, kurie gali išgyventi kažką panašaus?
III. PJAUSIME TAI, KĄ SĖJOME
Žvėries ženklo pranašystė yra susijusi su religine netolerancija, ekonominiu boikotu, persekiojimu ir galiausiai mirties nuosprendžiu. Stebina, bet tai yra ir padrąsinimo žinia. Net ir pačiais blogiausiais laikais Dievas palaikys savo tautą, „kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo!“ (Apr 14, 12) Ir tarp šių įsakymų, žinoma, yra ketvirtasis – septintoji diena sabata.
Žvėries ženklo pranašystė Apreiškimo 13 moko mus apie blogiausia, absoliučią šėtono karo prieš Dievą karštligę. Jo pirmoji strategija šioje kampanijoje yra apgaulė. Apreiškimo 13 pasakoja apie ateitį, kai velnias veiks per žemišką religinę politinę jėgą, vadinamą žvėrimi, ir griebsis prievartos.
Religinis persekiojimas, žinoma, nėra naujiena. Taip buvo nuo tada, kai Kainas nužudė Abelį už tai, kad jis garbino taip, kaip Dievas nurodė garbinti (žr. Pr 4, 1–8). Jėzus sakė, kad tikintieji bus persekiojami net pirmajame amžiuje ir per amžius bei įspėjo: „Ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui“ (Jn 16, 2; taip pat žr. Mt 10, 22; 1 Pt 4, 12).
Žvėries ženklo pranašystė yra susijusi su paskutine šios bedieviškos grandinės grandimi. Kaip ir persekiojimai praeityje, ji skirta priversti visus laikytis tam tikrų įsitikinimų ir patvirtintos garbinimo sistemos.
4. Perskaitykite Apr 13, 15–17. Su kuo susidurs Dievo tauta paskutinėje krizėje paskutiniaisiais laikais?
Pranašystė sako, kad persekiojimas prasidės ekonominėmis sankcijomis – niekas negalės „nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo“. Kai tai atsitiks, didžioji dauguma kapituliuos. Kiekvienam atsisakančiam galiausiai bus paskelbtas mirties nuosprendis.
Velnias ruošia išpažįstančius krikščionis kompromisams, kad jie priimtų žvėries ženklą, kai ateityje mus ištiks paskutinis išmėginimas. Dievo meilė kiekvienam iš mūsų sustiprins mus ir išsaugos būsimais neramiais laikais.
5. Perskaitykite Gal 6, 7–9. Nors šios eilutės parašytos ne paskutiniųjų dienų įvykių kontekste, kodėl čia esantis principas itin svarbus sprendžiant su žvėries ženklu susijusius klausimus ir kaip galime išlikti ištikimi?
IV. AVINĖLIO PALYDA
6. Perskaitykite Apr 13, 1–2. Iš kur atsiranda žvėris ir kas suteikia žvėriui savo valdžią?
Pirmoji Apreiškimo 13 žvėries galia gauna savo galybę, sostą ir didelę valdžią iš slibino. Apr 12, 9 ir Apr 20, 2 slibinas įvardijamas šėtonu. Šėtonas yra gudrus priešas ir veikia per žemiškas galias. Apr 12, 3–5 parašyta, kad šis „slibinas“ – velnias – mėgino praryti „kūdikį“ vos Jam gimus. Vėliau šis „kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie Jo sosto“. Čia, žinoma, parašyta apie Kristų. Norėdamas sunaikinti kūdikį Kristų, šėtonas veikė per Erodą ir imperatoriškąją Romą. Jėzaus gyvenimo pabaigoje Romos valdytojas Pilotas pasmerkė Kristų mirti, romėnų budelis prikalė Jį prie kryžiaus, romėnų kareivis perdūrė Jį ietimi, romėnų kareiviai saugojo Jo kapą. Pasak Apr 13, 2, slibinas, šėtonas, veikdamas per pagonišką Romą, savo sostą perleis šiai besiformuojančiai žvėries galiai.
„Nors pirmiausia simbolizuoja šėtoną, slibinas antrine prasme simbolizuoja Romos imperiją. … Galia, ateisianti po Romos imperijos, kuri iš slibino gavo jo „galybę, sostą ir didelę valdžią“, aiškiai yra popiežiškoji Roma“ („The SDA Bible Commentary“, 7 t., p. 817). Istorikas Aleksandras Flikas (A. C. Flick) aiškina, kad „iš politinės Romos griuvėsių iškilo didžioji moralinė imperija Romos bažnyčios ‘milžiniška forma’“ (A. C. Flick, „Ther Rise of Medieval Church“ (1900) p.150, cituota „The SDA Bible Commentary“, 7 t., p. 817).
7. Perskaitykite Apr 13, 3 ir Apr 14, 4. Kokį kontrastą matote šiose eilutėse?
Priešingai nei „visa žemė“, kuri seka žvėrį, Dievas turės tautą, kurie „lydi Avinėlį“. Kaip visada, bus arba viena, arba kita pusė, už Jėzų arba prieš Jėzų. Tada, kaip ir dabar, nebus vidurio, neutralios pozicijos. Nepasišvęsti Jėzui reiškia, sąmoningai ar ne, pasišvęsti kitai pusei.
„Jūs būsite visų nekenčiami dėl Mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mt 10, 22). Ar esate pasirengę ištverti iki galo?
V. JĖZUS – VIENINTELIS MŪSŲ TARPININKAS
8. Perskaitykite Apr 13, 4–5. Kokie žvėries galios tapatybės ženklai pastebimi šiose eilutėse?
Apreiškimo knygos žvėris yra atskalūniška religinė galia, iškilusi iš pagoniškos Romos ir išaugusi į pasaulinę garbinimo sistemą. Pasak Apr 13, 5, tai yra piktžodžiaujanti galia. Naujajame Testamente piktžodžiavimas prilyginamas Dievo privilegijų ir išimtinių teisių savinimuisi.
9. Perskaitykite Lk 5, 18–26 ir Jn 10, 33. Kokios dvi šventvagystės pusės nurodytos šiose eilutėse?
Vadovai Jėzų apkaltino piktžodžiavimu. Jėzaus atveju kaltinimai buvo neteisingi, nes Jis turi visas Dievo galias ir išimtines teisęs, įskaitant teisę atleisti mūsų nuodėmes. Ir taip yra todėl, kad Jėzus yra Dievas. Arba, kaip Jis tai itin galingai išreiškė: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar Manęs nepažįsti! Kas yra matęs Mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’?“ (Jn 14, 9)
Tuo tarpu 1 Tim 2, 5 moko, kad tarp Dievo ir žmogaus yra vienas Tarpininkas – žmogus Jėzus Kristus. Priešingai, Romos bažnyčia moko, kad kunigas yra tarpininkas tarp Dievo ir nuodėmingos žmonijos. Bet kadangi pats kunigas yra nuodėmingas žmogus, jis negali būti mūsų tarpininku, nes jam taip pat reikia tarpininko. Piktžodžiavimas taip pat apibrėžiamas kaip bet kurio žmogaus siekis būti Dievu arba užimti Dievo vietą. Štai tik du teiginiai iš autoritetingų Romos bažnyčios šaltinių:
„Popiežius yra toks kilnus ir toks išaukštintas, kad nėra paprastas žmogus. … jis yra tarsi DIEVAS žemėje“ (Lucius Ferraris, ‘Papa’, Prompta Bibliotheca (1763), 6 t., p.25–29).
Popiežius Leonas XIII gyrėsi: „Mes [popiežiai] užimame šioje žemėje Visagalio Dievo vietą“ (The Great Encyclical Letters of Pope Leo XIII (New York: Benziger, 1903), p.193).
Šie teiginiai tampa dar aktualesni, kai suprantame, kad žodis „anti-“, kaip antikristas, ne visada reiškia „prieš“, bet gali reikšti ir „vietoje kažko“. Taigi antikristas taip pat reiškia „vietoje Kristaus“. Akivaizdi šventvagystė!
Tolesniam tyrinėjimui: „Nuo pat didžiosios kovos pradžios danguje šėtonas siekė panaikinti Dievo Įstatymą. Norėdamas pasiekti savo tikslą, jis sukilo prieš Kūrėją ir, nors išvarytas iš dangaus, tęsia tą pačią kovą žemėje. Šėtonas nuolat ryžtingai siekia tik vieno – apgauti žmones ir priversti juos nusižengti Dievo Įstatymui. Nesvarbu, tai pasiekiama atmetant visą Įstatymą ar tik vieną iš jo įsakų – rezultatas visiškai toks pat. […] Siekdamas sukelti panieką dieviškiems įsakams, šėtonas iškraipė Biblijos mokymus, o tūkstančiai žmonių, kurie mano tikintys Šventuoju Raštu, patikėjo jo išvedžiojimais. Paskutinis didysis tiesos ir prasimanymų susidūrimas bus baigiamasis užsitęsusios kovos mūšis dėl Dievo Įstatymo. Jau dabar mes artėjame prie šių kautynių – tarp žmonių priesakų ir Jehovos įsakų, tarp Biblijos religijos ir tradicijų bei prasimanymų religijos“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, p.504).
Visoje Apreiškimo knygoje garbinimas ir pasaulio sukūrimas yra neatskiriamai susiję. Gėrio ir blogio kovos esmė ir žvėries ženklo klausimai yra susiję su tuo, ar Dievas yra vertas būti garbinamas.
Tyrinėjome, jog Kristaus, kaip Kūrėjo, samprata yra sabatos šventimo esmė. Jėzus nuolat pabrėžė šios dienos, kurios Viešpačiu Jis vadinasi (Mt 12, 8; Mk 2, 28; Lk 6, 5), reikšmę. Sabata yra amžinas mūsų tapatybės priminimas. Ji mums primena, kas mes esame kaip žmonės. Ji suteikia vertę kiekvienam žmogui. Ji nuolat pabrėžia, kad esame sukurti ir kad mūsų Kūrėjas vertas mūsų ištikimybės ir garbinimo. Štai kodėl velnias taip nekenčia sabatos. Sabata yra auksinė grandis, jungianti mus su mūsų Kūrėju ir ji atliks lemiamą vaidmenį paskutinėje krizėje.
Klausimai aptarimui:
1. Kokie yra pagrindiniai žvėries iš jūros pretenzijų į valdžią principai? Kokiais būdais tos pačios nuostatos gali įsitvirtinti mūsų širdyje mums to nežinant?
2. Kaip reaguojate į teigiančiuosius, kad tikro šėtono idėja yra primityvus prietaras, kurio išsilavinę ar bent jau protingi žmonės negali priimti? Kokius argumentus galėtumėte panaudoti atsakydami?