Dvylikta tema
Birželio 10–16 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 12, 6. 14; Dan 7, 25; 2 Tes 2, 3–4; Įst 6, 8; Įst 11, 18; Iš 20, 8–11.
Įsimintina eilutė: Ir išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį Gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems buvo leista kenkti žemei ir jūrai: ‘Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!“ (Apr 7, 2–3)
Penkioliktame amžiuje aukštai Šiaurės Italijos Alpėse Pjemonto slėniuose gyveno valdiečiai – žmonės, pasiryžę likti ištikimi tam, kaip jie suprato Raštą. Dėl tvirtos ištikimybės Kristui jie buvo nuožmiai persekiojami. 1488 m. po Kristaus valdiečius Loizės slėnyje už jų tikėjimą žiauriai išžudė Romos bažnyčia.
Kita persekiojimo banga kilo XVII amžiuje, kai Savojos kunigaikštis į jų teritoriją pasiuntė 8000 kariuomenę ir pareikalavo, kad vietos gyventojai apgyvendintų kareivius savo namuose. Jie padarė, kaip jis prašė, bet tai buvo strategija, skirta suteikti kareiviams lengvą prieigą prie savo aukų. 1655 m. balandžio 24 d. 4 val. ryto buvo duotas signalas žudynėms prasidėti. Šį kartą žuvusiųjų skaičius viršijo 4000.
Istorija, deja, dažnai kartojasi. Žvėries ženklo pranašystė yra susijusi su paskutine grandimi bedieviškoje religinio persekiojimo grandinėje, kuri tęsiasi per amžius. Kaip ir praeities persekiojimai, ji skirta priversti visus laikytis tam tikrų įsitikinimų ir patvirtintos garbinimo sistemos. Tačiau, kaip visada, Dievas turės žmonių, kurie nepasiduos.
I. MIRTINA ŽAIZDA
Jau tyrinėjome, jog Apreiškimo 13 ir 14 aprašytos žvėries jėgos atspindi pasaulinę klaidingo garbinimo sistemą. Bet yra dar kai kas.
1. Perskaitykite Apr 13, 5; Apr 12, 6. 14; Dan 7, 25. Kiek ilgai ši galia vyravo religiniame kontekste ankstesniais šimtmečiais?
Žvėris tęs veiklą tam tikrą istorijos laikotarpį. Simbolinėse laiko pranašystėse pranašiška diena prilygsta metams. Sk 14, 34 parašyta: „metus už kiekvieną dieną“ – taikant biblinį principą prilyginant dieną metams. Vėlgi, Dievas sako: „po vieną dieną už kiekvienerius metus“ (Ez 4, 6). Šis principas ne kartą pasitvirtino aiškinant Rašto pranašystes, pavyzdžiui, 70 savaičių Dan 9, 24–27. Aiškinantis Apr 13, 5 nurodytą 42 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant 30 dienų mėnesiui, gauname 1260 pranašiškų dienų arba 1260 metų. Senovės kalendoriai paprastai turėjo 360 dienų per metus.
IV amžiuje Romos imperatorius Konstantinas įteisino krikščionybę visoje imperijoje. Kai jis 330 m. po Kristaus perkėlė savo sostinę į Bizantiją, kad suvienytų rytines ir vakarines savo imperijos dalis, Romoje atsirado vadovavimo vakuumas. Tada popiežius užpildė šią tuštumą. Jis tapo ne tik galingu religiniu vadovu, bet ir politine jėga, kurios Europoje tenka paisyti. 538 m. po Kristaus Justinianas, pagonių Romos imperatorius, oficialiai suteikė Romos vyskupui tikėjimo gynėjo vaidmenį. Viduramžių bažnyčia darė didelę įtaką nuo 538 m. po Kristaus iki 1798 m. po Kristaus, įskaitant baisų persekiojimą, paminėtą pamokos įžangoje. Napoleono generolas Bertje (Berthier) paėmė popiežių į nelaisvę 1798 m. po Kristaus, tiksliai išpildydamas pranašystę.
Bertje ir jo kariuomenė paėmė popiežių Pijų VI ir be ceremonijų pašalino jį iš popiežiaus sosto. Smūgis popiežiui buvo rimtas, bet, pasak Apr 13, 12, mirtina žaizda užgis ir pasaulis iš šios jėgos dar išgirs – daug daugiau.
Pagalvokite apie tai, kokia nuostabi yra Rašto pranašystė ir kaip ji atskleidžia mums Dievo žinias, susijusias su ateities įvykiais. Ko tai turėtų išmokyti, kodėl galime pasitikėti Viešpaties pažadais, net ir tais, kurių dar nematome įvykdytų?
II. ATKRITIMAS
2. Perskaitykite 2 Tes 2, 3-4. 9–12. Ką Paulius pranašavo apie paskutines dienas? Kokius identifikavimo ženklus jis suteikia žvėriui, antikristo galiai?
Apaštalas Paulius įspėjo krikščionių bendruomenę dėl atkritimo nuo Dievo Žodžio tiesos. Jis nerimavo dėl Naujojo Testamento Bažnyčioje jau esančių atsimetimo sėklų, kurios klestės ateinančiais amžiais iki Kristaus antrojo atėjimo. Į Bažnyčią ateis suklastota evangelija, iškraipanti Dievo Žodį.
Už šio atkritimo slepiasi šėtonas. Jis yra tikrasis „nedorybės žmogus“, kuris trokšta iškelti „save virš kiekvieno vadinamojo dievo“ ir atsisėsti „Dievo šventykloje“ (2 Tes 2, 4). Tačiau didysis apgavikas savo tikslus įgyvendina pasitelkdamas žmogiškąsias priemones. Danieliaus ir Apreiškimo knygose identifikavimo ypatybės atskleidžia, kad mažasis ragas Danieliaus 7, žvėris Apreiškimo 13 ir 14, ir 2 Tesalonikiečiams 2 „nedorybės žmogus“ reiškia tą pačią esybę.
„The SDA Bible Commentary“ rašoma: „Danieliaus pranašystės piktžodžiaujančios galios, iškilusios po pagoniškos Romos palyginimas.., su Jono nusakytu į leopardą panašiu žvėrimi… atskleidžia daug panašumų tarp trijų aprašytųjų [mažo rago, žvėries galios ir nedorėlio]. Tai leidžia daryti išvadą, kad Danielius, Paulius ir Jonas kalbėjo apie tą pačią galią, … popiežių“ (7 t., p. 271).
Nepaprastai svarbu prisiminti, kad Rašto pranašystės apibūdina religinę sistemą, kuri sukompromitavo Dievo Žodį, pakeitė Evangeliją žmonių papročiais ir nutolo nuo Rašto tiesos. Šios pranašystės yra duotos labai mylinčio Dievo, kad paruoštų žmones Jėzaus atėjimui. Tai yra priekaištas atsimetusioms religinėms organizacijoms, kurios nukrypo nuo Dievo Žodžio, nors nebūtinai joms priklausantiems žmonėms (žr. Apr 18, 4). Mūsų žinia yra susijusi su sistema, kuri apgavo milijonus. Nors ir apgauti, šie žmonės yra labai mylimi Kristaus. Todėl turime su jais elgtis atitinkamai.
„Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite, nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 7, 12). Kaip turime taikyti šį principą tyrinėdami žvėries galių temą Apreiškimo 13 ir 14?
III. GALUTINĖ ŠĖTONO STRATEGIJA
Apklausos atskleidžia didelį nepasitikėjimą institucijomis ir vyriausybėmis. Milijonai klausia: „Kur yra kas nors, moraliai tinkamas vadovauti pasauliui?“ Apreiškimo knygos pranašystėse nurodoma, kad žvėries galia, globojama religinės / politinės sąjungos, bus ta galia, kuri, kaip bus tikima, atliks šį vaidmenį.
3. Perskaitykite Apr 17, 12–14. Kaip Jonas apibūdina šiuos paskutinius žemės istorijos vaizdus? Koks galingas kontrastas čia matomas?
Šiose eilutėse Jonas pabrėžia tris svarbius dalykus. Pirma, politinės galios turi „vieną sumanymą“ ir „savo galybę bei valdžią atiduoda žvėriui“. Antra, šis paklydimų konglomeratas kariauja prieš Jėzų Avinėlį. Trečia, paskutinėje žemės kovoje Kristus ir Jo sekėjai triumfuoja. Žvėris nelaimi; laimi Jėzus.
Ar kada susimąstėte, kokią strategiją velnias gali panaudoti suvienydamas tautas? Istorija dažnai kartojasi. Romos imperijos žlugimas moko vertingų pavyzdžių. Kai germanai iš šiaurės nusiaubė Vakarų Europą, Romos imperatorius Konstantinas pasuko religijos link. Bažnyčios autoritetas kartu su valstybės galia tapo tuo pačiu Konstantinui reikalingu instrumentu. Nuolatinis sekmadienio šventumo pabrėžimas ketvirtajame amžiuje buvo apgalvotas politinis ir religinis žingsnis siekiant suvienyti imperiją krizės metu. Konstantinas norėjo, kad jo imperija būtų suvienyta, o Romos bažnyčia norėjo, kad ji būtų „atsivertusi“. Žymus istorikas Arturas Vygalas (Arthur Weigall) tai aiškiai teigia: „Bažnyčia sekmadienį paskelbė šventa diena… daugiausia dėl to, kad tai buvo savaitinė saulės šventė; tai buvo neabejotinas krikščioniškas sumanymas perimti pagoniškas šventes, kurios žmonėms buvo brangios dėl papročių, ir suteikti joms krikščionišką reikšmę“ (The Paganism in Our Christianity (New York: G. P. Putnam’s Sons, 1928, p.145).
Didelės krizės metu, kai visas pasaulis išsigandęs ir pažeidžiamas, žmonės labai norės, kad kas nors įneštų stabilumo ir apsaugos. Taip praeityje iškilo tironija ir nėra jokios priežasties manyti, kad tai negali pasikartoti. Pasak pranašysčių, kažkas prives prie šių galutinių įvykių.
Nors sunku žinoti, kaip visa tai gali išsirutulioti, pasaulis jau matė, kokie dideli pokyčiai gali ateiti labai greitai. Nors nežinome detalių apie tai, kas ateis, turime būti pasirengę viskam.
IV. ŽVĖRIES ŽENKLAS
4. Perskaitykite Apr 14, 9 ir palyginkite su Apr 14, 12. Kur priimamas žvėries ženklas? (žr. Įst 6, 8; Įst 11, 18.) Kokios dvi savybės išskiria Dievo tautą iš tų, kurie priima žvėries ženklą?
Viena grupė garbina žvėrį, o kita laikosi Dievo įsakymų (įskaitant ketvirtąjį, kurį žvėries galia siekė pakeisti) ir turi Jėzaus tikėjimą. Štai toks kontrastas. Darbuodamasis per žvėrį iš jūros ir žvėrį nuo sausumos, velnias bando sumenkinti Dievo valdžią puldamas garbinimo centrą; būtent sabatą. Žvėries ženklas priimamas arba ant kaktos, arba ant rankos. Kakta yra proto simbolis, kur yra sąžinė, mąstymas ir sprendimų priėmimas; ranka, priešingai, yra darbų ir poelgių simbolis.
Artėja diena, ir galbūt greičiau, nei mes manome, kai bus priimti įstatymai, ribojantys mūsų religinę laisvę. Tie, kurie sąžiningai laikosi Dievo Žodžio ir laikosi tikrosios Viešpaties sabatos, bus laikomi priešiški vienybei ir visuomenės gerovei.
„Tie, kurie gerbia biblinę šabo dieną, bus apšaukti įstatymo ir tvarkos priešais, laužančiais visuomenės moralės normas, keliančiais anarchiją, nešančiais pagedimą, užtraukiančiais žemei Dievo bausmes. Jų ryžtas gyventi pagal širdies balsą bus laikomas užsispyrimu, nenuolaidumu ir valdžios negerbimu. Juos kaltins nelojalumu vyriausybei“ (E. Vait, Didžioji kova, 2017, p. 512).
Romos bažnyčia teigia, kad sekmadienis yra jos bažnytinės valdžios „ženklas“. „Žinoma, Katalikų bažnyčia teigia, kad pakeitimas buvo jos darbas. … Ir tai yra jos bažnytinės galios bei valdžios religiniams reikalams ženklas“ (The American Catholic Quarterly Review, 1883 m. sausis).
Apreiškimo knyga pranašauja, kad ateityje, tarptautinės krizės metu, mūsų pasaulis susidurs su kažkokiu radikaliu politiniu, socialiniu, religiniu ir moraliniu pokyčiu, kurio metu bus įteisintas sekmadienio šventimas, o paskui jis taps žvėries ženklu. Vėlgi, kaip visa tai rutuliosis, mums nepasakyta. Šventasis Raštas pateikia tik platų paveikslą, bet pakankamą, kad parodytų, jog didžioji kova baigsis žvėries arba Kūrėjo garbinimo klausimu ir kad septintosios dienos sabata atliks esminį vaidmenį.
Kaip žmonija visada buvo padalyta pagal buvimą Dievo arba šėtono pusėje? Kodėl negali būti vidurio? Kaip mes galime tiksliai žinoti, kieno pusėje mes iš tikrųjų esame?
V. SABATOS IŠMĖGINIMAS
Galbūt net dabar ruošiamasi šiam artėjančiam persekiojimui. 2012 m. birželio 6 d. popiežius Benediktas XVI skubiai kreipėsi į daugiau nei 15 000 žmonių, susirinkusių į Šv. Petro aikštę Romoje, kad sekmadienis privalo būti visų poilsio diena, kad žmonės galėtų nevaržomi būti su savo šeima ir su Dievu. „Gindamas sekmadienį, asmuo gina žmogaus laisvę“. Tai, žinoma, neprilygsta reikalavimui, kad kiti laikytųsi šios dienos, priešingai biblinei sabatai, tačiau tai rodo, kad sekmadienio kaip „poilsio dienos“ idėja tikrai yra aktualus klausimas. Anksčiau ar vėliau bus priimti įstatymai, o tie, kurie sąžiningai laikosi Dievo Žodžio ir laikosi tikrosios sabatos, bus paženklinti kaip prieštaraujantys geriausiems visuomenės interesams.
Šiuo krizės metu ištikimi Dievui žmonės Jo malone ir Jo galia tvirtai laikysis savo įsitikinimų sekti Juo. Jie nepasiduos spaudimui.
Priešingai žvėries ženklui, jie bus paženklinti Dievo antspaudu. Antspaudai senovėje buvo naudojami oficialių dokumentų autentiškumui patvirtinti. Tada tikėtina, kad Dievo antspaudas yra Jo Įstatyme. Senoviniai antspaudai buvo išskirtinis individualizuotas ženklas. Pranašas Izaijas sako: „Suvyniok liudijimo raštą, užantspauduok mokymą ir laikyk tarp mano mokinių“ (Iz 8, 16).
5. Perskaitykite Iš 20, 8–11. Kokius biblinio antspaudo elementus randate sabatos įsakyme? Kuo sabatos įsakymas skiriasi nuo visų kitų įsakymų?
Ketvirtajame įsakyme yra trys autentiško antspaudo elementai. Pirma, antspauduotojo vardas: „Viešpaties, tavo Dievo“ (Iš 20, 10). Antra, antspauduotojo titulas: „Viešpats padarė“ (Iš 20, 11) arba Kūrėjas. Ir trečia, antspauduotojo teritorija: „dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose“ (Iš 20, 11). Pasak Apr 7, 1–2, Dievo antspaudu paženklinamos tik mūsų kaktos – mūsų proto simbolis. Jėzus paiso mūsų laisvės pasirinkti. Jis kviečia mus leisti Jam formuoti mūsų mintis savo Šventąja Dvasia, kad mes nenutoltume nuo tikėjimo Dievo Žodžiu (Ef 4, 30). Taigi mes suprantame, kad tikintieji yra tie, kurie „laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo“ (Apr 14, 12), o į šiuos įsakymus įeina ir ketvirtasis, tas, kurį žvėries galia pakeitė.
Kokias šiuo metu galite įžvelgti besiformuojančias sąlygas, kurios galėtų lemti mūsų religinės laisvės apribojimus? Kokios kliūtys išlieka?
Tolesniam tyrinėjimui: „Kai protestantizmas išties savo ranką per bedugnę ir paduos ją Romos valdžiai, kai jis nuties tiltą per bedugnę, skiriančią ją nuo spiritizmo, kai šios trigubos sąjungos įtakoje mūsų šalis [Jungtinės Valstijos] atmes visus savo Konstitucijos principus ir atsisakys protestantų-respublikonų vyriausybės valdymo principų, taip pat sudarys visas reikalingas prielaidas popiežiaus melo bei apgaulių sklaidai, tada žinosime, kad atėjo laikas šėtono veikimui ir kad pabaiga arti“ (E. Vait, „Testimonies for the Church“, 5 t., p.451).
„Mes buvome linkę nepastebėti to, kad sekmadienis yra priešiškų jėgų garbinimo diena… Apreiškimo knygoje. Sekmadienis yra nepaprastai svarbus simbolis, atskleidžiantis neįtikėtiną slibino gudrumą ir rafinuotumą. … Šis… Dievo Įstatymo pakeitimas vienu paprastu veiksmu išreiškia pačią slibino neapykantos Dievui esmę kosminėje kovoje. Jo paprastumas yra labai apgaulingas. Slibinas siekė užimti Dievo vietą kosmose, vaizduodamas save tikruoju garbinimo objektu ir teigdamas, kad Dievo Įstatymas yra neteisingas – kad jį reikia pakeisti. Slibinas pakeitė Įstatymą dekalogo sandūroje, kur Dievas yra įvardijamas kaip Kūrėjas ir Atpirkėjas, vienintelis vertas garbinimo (Iš 20, 8–11; Įst 5; plg. Apr 4, 11; 5, 9. 13–14). Įstatymo pakeitimas parodo ne tik slibino neapykantą Viešpaties valiai (Įstatymui), bet ir jo bandymą kėsintis į Dievo vietą, tampant garbinimo objektu. … Šio Įstatymo pakeitimo visuotinumas užtikrintų jam pergalę“ (Angel Manuel Rodriquez, „The Closing of the Cosmic Conflict: Role of the Three Angels’ Messages“, p.53).
Klausimai aptarimui:
1. Nors ir gyvename laukdami, net tikėdamiesi galutinių įvykių, kodėl turime būti atsargūs ir neįsivelti į fanatizmą, datų nustatinėjimą ar spėlioti, kas mums buvo atskleista per įkvėpimą? Kokie pavojai kyla tai darant ir kokie buvo rezultatai, kai tikėtini įvykiai neišsirutuliojo taip, kaip ir kada žmonės sakė, kad jie rutuliosis?
2. Nors turime vengti pavojų, paminėtų ankstesniame aptarimų klausime, ką atsakyti tiems, kurie teigia, kad mūsų pranašaujami įvykiai, susiję su žvėries ženklu ir persekiojimu negali išsirutulioti, nes tai tiesiog neatrodo įmanoma, atsižvelgiant į dabartinę pasaulio padėtį? Kodėl šis samprotavimas, nors iš pažiūros atrodantis protingai, iš tikrųjų visai nepagrįstas? (Galų gale pažiūrėkite, kaip greitai pasaulį gali apimti dideli pokyčiai.)