Penkta tema
Balandžio 22–28 d.
Šios savaitės tyrinėjimui skaitykite: Apr 14, 7; Ps 51, 1–4; Apr 20, 12; Dan 7, 9. 14. 26; Apr 4, 2–4; Apr 5, 1–12.
Įsimintina eilutė: „Jis šaukė galingu balsu: Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarbą, nes atėjo Jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!“ (Apr 14, 7)
Raštas aiškiai moko, jog Dievas teisia ir kad anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip, teismas – kurio itin trūksta čia ir dabar – ateis ir jį įvykdys Dievas, pats „visos žemės Teisėjas“ (Pr 18, 25; taip pat žr. Ps 58, 12; Ps 94, 2; Ps 98, 9). Arba, kaip rašė pats Paulius: „Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“ (Rom 14, 12).
Baisi mintis, ar ne? Teks duoti apyskaitą Dievui, kuris žino giliausius dalykus, Dievui, kuris „kiekvieną pašauks atsakyti už darbą, net slaptą – ir gerą, ir blogą“ (Mok 12, 14)?
Tačiau galiausiai teismas atskleidžia Dievo gerumą bei maloningumą ir tai, kad Jis yra ir teisingas, ir gailestingas, atsižvelgiant į tai, kaip Jis elgiasi su išgelbėtaisiais ir net su pražuvusiais.
Šią savaitę teismą tyrinėsime giliau, kaip jis susijęs su visatoje besirutuliojančia didžiąja kova, ir ypač gilinsimės į tai, kas atsitinka, kai ištikimiems Dievui žmonėms tenka stoti akistaton su tuo, kas neišvengiama – būsimu teismu (Apd 24, 25).
I. TEISMO VALANDOS REIKŠMĖ
Paskutinėje Rašto knygoje – Apreiškimo knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas per amžius besitęsiančios gėrio ir blogio kovos kulminacijai. Liuciferis, angelas maištininkas, metė iššūkį Dievo teisingumui, sąžiningumui ir išminčiai. Jis tvirtino, kad Dievas yra nesąžiningas ir neteisingas tuo, kaip valdo visatą. Paskutinis Apreiškimo knygos teismas yra šios kovos dėl Dievo charakterio centras.
1. Apr 14, 7 parašyta: „Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarbą, nes atėjo Jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!“ Kodėl svarbu, kad iškart po to, kai mums pranešama apie „amžinąją Evangeliją“, pirmasis angelas kalba apie Dievo teismą? Ką „amžinoji Evangelija“ turi bendra su Dievo teismu?
Evangelija ir teismas, abi pirmojo angelo žinios dalys, yra neatskiriamai susiję. Jei ne „amžinoji Evangelija“, mes neturėtume vilties teisme. Tyrinėsime, jog „amžinoji Evangelija“ iš tikrųjų yra vienintelė mūsų viltis teisme. Neabejotina, kad dalis Evangelijos yra teismo skelbimas.
Šio teismo metu nepuolę pasauliai pamatys, jog Dievas padarė viską, ką galėjo, kad išgelbėtų kiekvieną žmogų. Šis teismas atskleidžia Dievo teisingumą ir gailestingumą. Tai šį tą pasako apie Jo meilę ir Įstatymą. Teismas kalba apie Jo malonę ir Jo galią išgelbėti.
Teismas yra dalis galutinio Dievo sprendimo nuodėmės problemai. Didžiojoje kovoje tarp gėrio ir blogio visatoje Dievas atsakė į šėtono kaltinimus ant kryžiaus, tačiau teisme Jis atskleidžia, jog padarė viską, kas įmanoma, kad mus išgelbėtų ir atvestų prie kryžiaus.
Dangaus begaliniai, smulkūs, tikslūs, išsamūs įrašai bus atversti (žr. Dan 7, 10). Esame itin brangūs Dievui, todėl visa visata stabteli apmąstyti mūsų priimtus sprendimus, atsižvelgiant į Šventosios Dvasios raginimą ir atpirkimą, kurį Kristus laisvai suteikė ant Golgotos kryžiaus.
Atidžiai perskaitykite Ps 51, 1–6, ypač 6 eilutę. Kaip šios eilutės padeda suprasti teismo reikšmę ir tikslą?
II. DIEVO GAILESTINGUMAS IR TEISMAS
Ir kryžius, ir teismas atskleidžia, kad Dievas yra teisingas ir gailestingas. Įstatymo sulaužymas reikalauja nusidėjėlio mirties. Teisingumas skelbia: „Atpildas už nuodėmę – mirtis“. Gailestingumas atsako: „Dievo malonės dovana – amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 6, 23). Jei Dievo Įstatymą būtų galima pakeisti arba panaikinti, Jėzui nebūtų reikėję mirti. Kristaus mirtis įtvirtina amžiną Įstatymo prigimtį, o Įstatymas yra teismo pagrindas.
2. Perskaitykite Apr 20, 12. Kaip mes teisiami? Kaip mūsų geri darbai susiję su mūsų išgelbėjimu?
Mūsų darbai atskleidžia mūsų apsisprendimą ir mūsų ištikimybę Dievui. Pasak Ef 2, 8–9: „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą… ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų“. Bet kai Kristus mus išgelbėja, Jis mus pakeičia. „Mes esame Jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams“ (Ef 2, 10).
Mūsų geri darbai, įgalinti Šventosios Dvasios, mūsų neišgelbėja, bet liudija, kad mūsų tikėjimas yra tikras. Paskutinis Dievo teismas pašalina visus apsimetinėjimus, veidmainystę, bet kokį melą ir įsiskverbia į mūsų esybės gelmes. Nusakydama mūsų padėtį Dievo teisme, E. Vait pateikė šią galingą įžvalgą apie tai, kaip Evangelija ir teismas žengia koja kojon.
„Tai, kad pripažinta Dievo tauta simbolizuojama kaip stovinti Viešpaties akivaizdoje suterštais skudurais turėtų paskatinti visus, kurie išpažįsta Jo vardą, nuolankumui ir giliam širdies ištyrimui. Tie, kurie iš tikrųjų apvalo savo sielas paklusdami tiesai bus nuolankiausios nuomonės apie save. Kuo atidžiau jie žvelgs į nepriekaištingą Kristaus charakterį, tuo stipresnis bus jų noras prilygti Jam ir tuo mažiau jie matys savyje tyrumo ar šventumo. Visgi nors turėtume suvokti savo nuodėmingą būklę, privalome pasikliauti Kristumi kaip savo teisumu, pašventinimu ir atpirkimu. Negalime atsilaikyti prieš šėtono kaltinimus mūsų atžvilgiu. Tik Kristus gali veiksmingai mus užtarti. Jis gali nutildyti kaltintoją argumentais, pagrįstais ne mūsų nuopelnais, o Jo paties“ (Testimonies for the Church, 5 t., p. 471).
Kaip jos žodžiuose matote Evangelijos neatskiriamumą nuo teismo? Kokią viltį galite įžvelgti šioje Evangelijos ir teismo sąsajoje?
III. NUOSTABUS VAIZDAS
Pranašiškos Danieliaus ir Apreiškimo knygos yra papildomi tomai, nurodantys mums įvykius paskutinėmis žemės istorijos dienomis. Apreiškimo knyga skelbia, kad atėjo Dievo teismo valanda. Danieliaus knyga atskleidžia, kada prasidėjo teismas.
Danieliaus 7 Dievas apreiškė pranašui pasaulio istoriją. Tautos atsiranda ir išnyksta. Persekiojančios jėgos engia Dievo tautą. Aprašęs Babiloną, Medų-Persiją, Graikiją, Romą, Romos imperijos žlugimą ir Bažnyčios vykdytą persekiojimą 1260 metų, kaip parašyta (Dan 7, 25; taip pat žr. Apr 12, 14), Dievas Danieliaus dėmesį patraukia šlovingu dangišku įvykiu, kurio dėka viskas susitvarkys. Pranašo dėmesys nuo tautų atsiradimo ir išnykimo bei engiančių žemės jėgų nukrypsta į visatos sosto salę ir paskutinį Dievo teismą, kai Jis ištaisys kiekvieną skriaudą ir įkurs savo amžinąją teisumo karalystę.
Dievas pranašiškame regėjime nuvedė Danielių iš žemės chaoso ir konflikto į dangaus šventyklos šlovę ir aukščiausiojo visatos teismo posėdį, kur Kristui, teisėtam šio pasaulio Valdovui, bus suteikta iš Tėvo karalystė, kuri teisėtai priklausė Jam.
3. Perskaitykite Dan 7, 9–10. 13 ir apibūdinkite, ką Danielius regėjo. Koks taip pat yra galutinis šio teismo rezultatas? Dan 7, 14. 26–27.
Visos žmonijos likimas sprendžiamas dangaus teismo salėje. Vyrauja teisumas. Tiesa triumfuoja. Teisingumas viešpatauja. Tai vienas nuostabiausių ir įspūdingiausių vaizdinių visame Šventajame Rašte. Ir gera žinia ta, kad teismas baigiasi ištikimų Dievui žmonių, apsirengusių Kristaus teisumu, naudai.
Jėzus prieina prie savo dangiškojo Tėvo visos visatos akivaizdoje. Dangiškos būtybės būriuojasi aplink Dievo sostą. Visa nepuolusių būtybių visata jaučia šiame teisme pagarbią baimę. Tūkstantmečius trukusi kova greitai baigsis. Nesutarimas dėl visatos sosto yra visiškai, galutinai išspręstas.
Danielius buvo teisus dėl karalysčių, kurios atsirado ir išnyko, kaip ir buvo pranašauta. Kodėl tada itin prasminga pasitikėti Dievo Žodžiu dėl to, ką jis sako apie galutinę, amžinąją karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta?
IV. ŽVILGSNIS Į DANGŲ
Apreiškimo 4 Jonas regėjo atvirus vartus danguje ir girdėjo kvietimą: „Užženk čionai, Aš tau parodysiu, kas toliau turi įvykti“ (Apr 4, 1). Jėzus pakvietė apaštalą pažvelgti pro atvirus vartus į dangaus šventyklą ir pamatyti amžinus didžiosios kovos tarp gėrio ir blogio vaizdus. Mes taip pat galime kartu su Jonu pažvelgti per tuos atvirus vartus į amžinąjį išganymo planą. Esame liudininkai klausimų, kurie sprendžiami dangaus teisme. Pagrindinės didžiosios kovos tarp gėrio ir blogio problemos iškyla mums prieš akis.
4. Perskaitykite Apr 4, 2–4. Kokių čia pastebite panašumų su Danieliaus 7 teismu?
Akivaizdu, kad tai sosto patalpos aprašymas. Dievas Tėvas sėdi soste, apsuptas dangiškų būtybių. Griaustiniai ir žaibai simbolizuoja Dievo nuosprendžius. Apr 4, 4 aplink Dievo sostą taip pat yra 24 vyresnieji.
Kas yra šie 24 vyresnieji? Senovės Izraelyje levitų kunigai buvo suskirstyti į 24 dalis. Šie kunigai atstovavo žmonėms Dievo akivaizdoje. 1 Pt 2, 9 apaštalas dėsto, kad Naujojo Testamento tikintieji yra „išrinktoji giminė“, „karališkoji kunigystė“. Šie 24 vyresnieji, ko gero, galėtų atstovauti visiems atpirktiesiems, kurie vieną dieną džiūgaus prie Dievo sosto; galbūt tai žmonės, prisikėlę tuomet, kai prisikėlė Kristus ir kurie kartu su Juo įžengė į dangų (Mt 27, 52; Ef 4, 7–8).
Bet kuriuo atveju tai gera žinia. Prie Dievo sosto yra keletas atpirktųjų iš žemės. Jie susidūrė su gundymais lygiai taip pat, kaip ir mes. Kristaus malone ir Šventosios Dvasios galia jie nugalėjo. Jie apsirengę „baltais drabužiais“, simbolizuojančiais Kristaus teisumą, kuris uždengia ir apvalo jų nuodėmes. Jų galvas puošia aukso vainikai, reiškiantys, kad jie laimėjo kovą prieš blogį ir yra tikinčiųjų danguje karališkosios giminės dalis.
Matome sostą danguje, kuriame sėdi Dievas. Aplink sostą yra dangiškos būtybės, ir netrukus visas dangus pradeda giedoti, o šlovinimas skamba vis garsiau ir kyla aukščiau: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes Tu visa sutvėrei, Tavo valia visa yra ir buvo sutverta“ (Apr 4, 11).
V. JĖZUS – VERTAS
Apr 5, 1–3 dar kartą matome sostą. Paminėtas ritinys, prirašytas iš abiejų pusių. Jis užantspauduotas dieviškuoju antspaudu, ir niekas danguje ar žemėje negalėjo jo atplėšti. Dangaus būtybės dreba. Klausimas rimtas. Joks angelas negali atstovauti žmonijai galutiniame žemės teisme. Jonas verkia, nes niekas negalėjo išvynioti ritinio. Tada vienas iš vyresniųjų, vienas iš atpirktųjų iš žemės, tarė padrąsinančius žodžius Jono širdžiai. Jėzus, Dievo Avinėlis, vertas išvynioti ritinį.
Jonas regi galutinį sprendimą nuodėmės problemai Apr 5, 5. Pagyvenęs pranašas mato vienintelį būdą, kaip kiekvienas gali išsilaikyti teisme Dievo sosto akivaizdoje.
„Tuomet vienas vyresnysis man tarė: Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala. Jis atvers knygą… Aš išvydau… Avinėlį. Jis buvo tarytum nužudytas“ (Apr 5, 5–6).
5. Perskaitykite Apr 5, 8–12. Kaip visas dangus reaguoja į žinią, kad Jėzus vertas išvynioti teismo ritinį ir mus atpirkti?
Jėzus, Dievo Avinėlis, paaukojęs savo gyvybę dėl visos žmonijos išgelbėjimo, paima teismo ritinį ir jį išvynioja. Visas dangus džiaugsmingai šlovina. Jo pergalė prieš šėtono pagundas, Jo mirtis ant Golgotos kryžiaus, Jo prisikėlimas, Jo Vyriausiojo Kunigo tarnystė suteikia išgelbėjimą visiems, kurie tikėjimu nusprendžia atsiliepti į Jo malonę. Teismas yra nepaprastai gera žinia Dievo tautai. Ji skelbia nuodėmės viešpatavimo pabaigą ir Dievo tautos išvadavimą.
Ar gali kas nors labiau drąsinti? Jėzus užtaria mus teisme. Jo nepriekaištingas ir teisus gyvenimas apgaubia mus. Jo teisumas veikia mumyse, kad padarytų mus naujus. Jo malonė mums atleidžia, perkeičia ir įgalina gyventi dievobaimingai.
Mums nereikia bijoti. Jėzus užtaria mus teisme, o blogio jėgos nugalimos. Nuosprendis priimamas Dievo tautos „naudai“ (Dan 7, 22). Teismo tikslas yra ne išsiaiškinti, kokie mes blogi, bet atskleisti, koks geras yra Dievas.
Vėlgi apmąstykite didžią viltį, kurią turime teisme – Jėzų kaip mūsų pavaduotoją. Kodėl tai vienintelė mūsų viltis?
Tolesniam tyrinėjimui: Pažvelkite į galingas Pranašystės Dvasios įžvalgas dėl Dievo tautos būklės paskutinėmis dienomis, teismo ir pasaulio pabaigos metu.
„Vienintelė jų viltis yra Dievo gailestingumas; vienintelė jų gynyba bus malda. Kaip Jozuė meldė angelo akivaizdoje, taip Bažnyčios likutis, palaužta širdimi ir nuoširdžiu tikėjimu, prašys atleidimo ir išlaisvinimo per savo Užtarėją Jėzų. Jie visiškai suvokia savo gyvenimo nuodėmingumą, mato savo silpnumą ir nevertumą, o žiūrėdami į save yra pasirengę pulti į neviltį. Gundytojas stovi šalia, kad juos apkaltintų, kaip jis stovėjo šalia priešindamasis Jozuei. Jis atkreipia dėmesį į jų purvinus drabužius, jų netobulą charakterį. Jis rodo jų silpnumą ir neišmanymą, jų nedėkingumo nuodėmes, jų nepanašumą į Kristų, paniekinant jų Atpirkėją. … Dievo tauta daugeliu atžvilgių labai klydo. Šėtonas tiksliai žino nuodėmes, kurias gundė ją daryti, ir pateikia jas itin perdėtai, sakydamas: ‘Ar Dievas pašalins mane ir mano angelus iš savo akivaizdos ir vis dėlto atlygins tiems, kurie kalti dėl tų pačių nuodėmių? Tu negali to padaryti ir būti teisus, Viešpatie. Tavo sostas nestovės teisumu. Teisumas reikalauja, kad jiems būtų paskelbtas nuosprendis’. Tačiau nors Kristaus sekėjai nusidėjo, jie nepasidavė blogiui. Jie išsižadėjo savo nuodėmių ir nuolankiai bei atgailaudami ieškojo Viešpaties, ir jų naudai meldžia dieviškasis Užtarėjas. Tas, kurį labiausiai įskaudino jų nedėkingumas, kuris žino jų nuodėmę ir atgailą, pareiškia: Tesudraudžia tave Viešpats, šėtone! Aš atidaviau savo gyvybę už šias sielas. Jos įrėžtos Mano delnuose“ (E. Vait, „Testimonies for the Church“, 5 t., p.473).
Klausimai aptarimui:
1. Kaip žinojimas, kad „atėjo Jo teismo valanda“, veikia mūsų kasdienį gyvenimą? Jei dauguma iš mūsų yra sąžiningi, tikriausiai sakytume, kad neveikia, ar taip? Kaip galime pasikeisti?
2. Kodėl teismas yra gera žinia, o ne bloga žinia? Klasėje aptarkite Jėzaus vaidmenį teisme. Kaip tai gali paskatinti mus būti ištikimais Jam, žinant, kad tik dėl to, ką Jis padarė vardan mūsų, galime turėti išgelbėjimo viltį?
3. Aptarkite teismo, kuris atskleidžia visatai Dievo charakterį, idėją. Kaip ši mintis puikiai dera su visa didžiąja kova?